Žurnalisto pastabos
Rinkėjai rinko, politikai dėliojo
Šalyje baigėsi merų rinkimų maratonas, pasižymėjęs ciniškais pozicijų keitimais bei pačiomis keisčiausiomis politinėmis sąjungomis. Ne vienoje savivaldybėje vykę merų rinkimai buvo panašūs į parodijų teatro spektaklius. Jie dar kartą atskleidė chroniškas mūsų savivaldos ligas ir vėl sukompromitavo pačią savivaldos idėją. Dar kartą įsitikinome, jog mes, rinkėjai, renkame ne vietos valdžią, o tik savo delegatus, kurie vėliau užsiima pačiomis netikėčiausiomis dėlionėmis, kurios retai kada atspindi tikrąją rinkėjų valią.
Kai kuriose šalies savivaldybėse vykę merų rinkimai atskleidė tendenciją, jog esant fragmentiškam balsų išsidėstymui, viską lemia mažiausiai balsų turinti grupė. Taip iškreipiama demokratijos esmė, nes politinė galia pasiskirsto ne pagal piliečių pasitikėjimą, bet pagal įtaką. Bene labiausiai „išdurti“ liko Kauno rinkėjai. Laikinosios sostinės meru išrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas Rimantas Mikaitis. Tikriausiai nė aiškiaregiai negalėjo numatyti, kad Kauno mieste mero kėdę gaus partija, Taryboje turinti vos 3 mandatus iš 41. Bet, pasirodo, tokie dalykai įmanomi, kai politinis gyvenimas paverčiamas užkulisiniais sandėriais.
Bet grįžkime į savo kiemą. Mūsų rajone nė vienai partijai nelaimėjus būtino daugumai sudaryti mandatų skaičiaus, ilgai vyko intensyvios derybos dėl galimų politinių jungtuvių dirbti valdančiojoje daugumoje. Ne paslaptis, jog lemiantį balsą ir pas mus turėjo gavusieji mažiausiai balsų. Penkias vietas Taryboje iškovoję socialdemokratai ir septynias konservatoriai dar prieš rinkimus buvo paskelbę, kad ir toliau dirbs koalicijoje. Dešimt balsų gavo partija Tvarka ir teisingumas, bet rinkimuose jų sąraše dalyvavusiam Alfredui Šiauliui perėjus į konservatorių bei socialdemokratų pusę, liko devyni. Tad nei vieni, nei kiti vieni valdančiosios daugumos sudaryti negalėjo, todėl visų akys nukrypo į du mandatus iškovojusios Liberalų ir centro sąjungos bei tris vietas gavusios Žemaičių partijos atstovus. Šioms politinėms jėgoms Taryboje atstovaujančių penkių asmenų apsisprendimas sudaryti koaliciją su tvarkiečiais lėmė, jog konservatoriai ir socialdemokratai liko opozicijoje. Tiesa, sudaryta valdančioji koalicija labai trapi, nes ją nuo opozicijos Taryboje skiria tik vienas balsas.
Naujai sudarytos koalicijos trapumą atskleidė ir Klaipėdos rajono mero rinkimai. Po jų naujasis meras Sigitas Karbauskas teigė, jog rinkimų metu nejautė jokios įtampos bei tikėjosi tokių rezultatų, nes koalicijos partneriai neleido abejoti pergale. Tačiau jei koalicijos partneriai taip vieningai būtų palaikę tvarkiečių lyderio kandidatūrą, tikriausiai nebūtų prireikę antrojo balsavimo. Suskaičiavus pirmojo balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad socialdemokratas Vaclovas Dačkauskas ir S. Karbauskas surinko po lygiai balsų, mat vienas biuletenis buvo sugadintas. Antruoju balsavimu S. Karbauskas gavo vienu balsu daugiau. Tačiau įtampa ir intriga ore sklandė iki pat rezultatų paskelbimo akimirkos. Netruko pasklisti gandas, esą Tvarkos ir teisingumo partijos nariai balsavimo kabinoje užbraukę rinkimų biuletenį savo pasirinkimą turėjo nufotografuoti mobiliuoju telefonu. Deja, nėra tokios rinkimų įstatymų nuostatos, kuri draustų juos įsinešti į balsavimo kabiną. Neva slapto balsavimo sąvoka pakankamai aiški. Slaptas balsas reiškia slaptas ir savo apsisprendimo nevalia fiksuoti ir vėliau kažkam rodyti.
Mūsų rajono mero rinkimuose logiška bent tai, jog meru tapo daugiausia vietų Taryboje iškovojusios partijos atstovas. Daugelyje savivaldybių nepavyko pasiekti net to. Po tokių netikėtų politinių viražų vėl prakalbta apie tiesioginių merų rinkimų galimybę. Apie šią idėją politinėje erdvėje diskutuojama jau ne vienerius metus, jai iš esmės pritaria daugelis politinių partijų, tačiau priimti galutinio sprendimo niekaip nepavyksta. O gaila, nes neabejoju, jog tiesioginiai mero rinkimai padėtų sustiprinti savivaldą, į merų rinkimus įpūstų daugiau demokratijos vėjų bei galbūt net padidintų gyventojų aktyvumą bei padėtų sustiprinti jų pasitikėjimą vietos valdžia.
Milda JUDELYTĖ
