Žurnalisto pastabos
Platonui sudie!
Antikos laikais Platonas aprašė idealios valstybės modelį. Anot jo, visuomenė turi būti sudaryta iš trijų klasių. Pirmoji ir pati gausiausia – gamintojų, pastarąją sudaro valstiečiai, amatininkai, pirkliai. Aukštesnė klasė už gamintojus – gynėjų, kurių pareiga apginti valstybę nuo išorinių ir vidinių grėsmių. Trečioji, labiausiai vertinama klasė – valdovų-filosofų, kurie išsiskiria išmintimi, išsimokslinimu ir nuolat gilina savo žinias bei vadovauja valstybei. Visos klasės griežtai atskirtos, tikima, kad tik taip įmanoma užtikrinti valstybės gerovę. Platonas ypač bijojo, kad žemesniojo sluoksnio žmonės nepareikštų noro valdyti. Jo nuomone, dar nedidelė bėda, kai dailidė užsiima batsiuvio darbu, žymiai blogiau, kai gamintojas užsigeidžia valdyti.
Platono baimės buvo pagrįstos. Žvilgterėkime į Lietuvos Seimą. Čia kadrilį šoka muzikantai, humoristai, televizijos laidų vedėjai, agronomai, inžinieriai, biologai, gydytojai… Sutinku, kad galbūt tai puikūs atskirų sričių specialistai, tačiau visų valstybės įstatymų leidyba kai kuriems – per sudėtingas darbas. Idealiu atveju įstatymais turėtų rūpintis žmonės, turintys teisės, politikos, ekonomikos žinių ir patirties. Politologas Antanas Kulakauskas pastebi, kad būtent šios sritys yra pačios svarbiausios parlamentaro darbe. Tad atskirų sričių specialistai galėtų užimti tik pagalbininkų, patarėjų postus. Tačiau mūsų šalyje viskas priešingai. Seime sėdi Platono vadinamieji gamintojai ir rengia naktinius posėdžius, o išminčiai valdovai su politikos, teisės diplomais mina darbo biržos slenksčius, tiesiog emigruoja arba viskuo nusivylę atsiduoda tik asmeniniam gyvenimui. Ši tendencija nėra nauja. Ankstesnėse Seimo kadencijose situacija nebuvo geresnė. Pavyzdžiui, 2000-2004 m. kadencijoje politologijos specialybę iš 141 nario turėjo tik 2. Populiariausia parlamentarų specialybė – inžinierius. Net 20 praėjusios kadencijos Seimo narių buvo įgiję inžinerinės srities išsilavinimą. Ar nebūtų geriau, jei visi užsiimtų tuo, ką išmano geriausiai, ir nešoktų aukščiau bambos?
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių profesijų paletė taip pat marga ir atspindinti visos šalies tendencijas. Prieš Tarybos posėdžius kiekvienam išrinktajam Administracija kruopščiai paruošia pluoštą medžiagos. Tačiau ne visi politikai su ja skuba susipažinti, mat per kitus darbus, verslą, asmeninius rūpesčius tiesiog neranda laiko. Yra ir tokių, kurie paskutinėmis akimirkomis pasiima sprendimų projektus. Tačiau, mieli Tarybos nariai, pripažinkite, juk ne studentai esate, kad turėtumėte valios ir energijos per naktį rajono pinigus skaičiuoti ar švietimo, kultūros įstaigų reorganizacijos scenarijus svarstyti. Tad graudu žiūrėti, kai per pačius posėdžius politikai ima sklaidyti lapus ir net nesusigaudo, apie ką kalbama. Kita vertus, pavyzdžiui, Biudžeto ir ekonomikos skyriaus pateiktus skaičiavimus ne kiekvienam suprasti, juk tam reikia atitinkamų žinių. Jei jų neturi, gali, kaip liaudyje sakoma, valandų valandas žiūrėti į knygą ir matyti špygą. Tiems, kurie mažai ką supranta, ir mažai klausimų kyla. Tokius politikus Administracija kartais apsuka aplink pirštą norima linkme…
Valdžioje atsidūrusi gamintojų klasė alina visą šalį. Priimami skuboti sprendimai, nepaisant žmonių pozicijos, beatodairiškai vykdomos įvairių sričių reorganizacijos. Švietimo reforma, sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka – ar pastarosios davė apčiuopiamos naudos? Ką jau kalbėti apie mokesčių politikos labirintus. Retas spėja susigaudyti, kiek ir kam turi mokėti. Tad vis didesnė ekonomikos dalis grimzta į šešėlį. Bedarbių armija plečiasi ne dienomis, bet valandomis. Šiuo metu šalyje yra per 300 tūkst. registruotų bedarbių. Emigracijos rodikliai muša visus rekordus. Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė šią savaitę paskleidė informaciją, kad Lietuva kas mėnesį neteko 4 tūkst. gyventojų arba po 130 per dieną. Pasak jo, jei emigracija viršija 3 proc., valstybėje yra kažkas negerai. Lietuvoje šis rodiklis siekia 13-14 proc. Tad išties kažkas yra labai negerai. Liūdniausia, kad išvyksta tie žmonės, kurie turi pakankamai potencialo būti ne tik gamintojais – statybininkais, inžinieriais, prekybininkais, bet valdžios atstovais. Lietuva neranda vietos savo „perliukams“, pastarieji yra priversti palikti šalį ir ieškoti vietos po saule svetur. O valdžioje toliau keroja gamintojai. Vargu ar Platonui patiktų tokia klasių maišalynė.
Agnė ADOMAITĖ
