2025-uosius paskelbus Lietuvių liaudies dainų metais, Veiviržėnuose – teatralizuotas koncertas
Siekiant pabrėžti nepaprastai svarbų lietuvių liaudies dainų vaidmenį šalies kultūroje bei istorijoje, 2025-ieji Lietuvoje paskelbti Lietuvių liaudies dainų metais, kurie skirti ne tik tradicijų puoselėjimui, bet ir naujam dainų atgimimui, pritaikant jas šiuolaikiniam kontekstui. Ta proga visoje šalyje suplanuota turtinga renginių programa, kurios dalimi praėjusį ketvirtadienį tapo ir Veiviržėnų kultūros centre surengtas teatralizuotas koncertas „Mamų svajonių vestuvės“. Juo kartu paminėta kovo 27 dieną minima Tarptautinė teatro diena.
Liaudies dainos – itin svarbios
Prieš į sceną žengiant Veiviržėnų kultūros centro ir jo globojamų skyrių meno kolektyvams, prisiminta lietuvių liaudies dainos, kuri yra neatsiejama tautinio identiteto dalis, perduodama iš kartos į kartą, istorija. Taip pat, pasitelkiant liaudies dainų atlikėjos Veronikos Povilionienės žodžius, susirinkusieji raginti per šiuos metus sudainuoti ar naujai išmokti nors po vieną liaudies dieną, atrasti save dainuojant savojo krašto dainas, kurios atspindi mūsų protėvių gyvenimą, tradicijas, vertybes ir pasaulėžiūrą.
„Kiekviena daina svarbi ir neatsiejama nuo kiekvieno tikro lietuvio. Tačiau lietuvių liaudies dainos – itin svarbios lietuvio savimonei ir identitetui. Dėl to per šimtmečius Lietuva įgavo dainų krašto įvaizdį. Daina lietuvį lydėjo ir darbuose, ir šeimos šventėse, padėjo iškęsti žiaurią priespaudą, o Dainuojanti revoliucija padėjo Lietuvai susigrąžinti nepriklausomybę. Jonas Mekas sakė: „Kol dainuojam savo dainas, esam gyvi“, – akcentuota renginio metu, primenant, jog mūsų liaudies dainos yra labai įvairios: kalendorinės, vaikų, jaunimo, šeimos, karinės, istorinės, partizanų, darbo, krikštynų, vestuvių.
Pastarojo žanro dainų ištakos – itin senos ir jų yra visa gausybė: pažintuvių, piršlybų, žvalgytuvių, sutartuvių, mergvakario, jaunojo sutiktuvių, suolo vadavimo, jaunosios graudinimo, atsisveikinimo, išvažiavimo į jungtuves ir sugrįžimo iš jų, išvažiavimo pas jaunąjį ir daugelis kitų.
Dėkojo už tradicijų puoselėjimą
Prisiminta ir tai, jog per ilgus metus keitėsi ir pačių vestuvių tradicijos. Liaudiškų dainų ir muzikos jose beveik nelikę. Palyginti anuometines dideles, storas ir linksmas tuoktuves su šiandieninėmis, susipažinti su tiek vienų, tiek kitų užkulisiais buvo galima praėjusį ketvirtadienį apsilankius Veiviržėnų kultūros centre, kur šurmuliavo didelį ratą smalsuolių sukvietęs teatralizuotas koncertas „Mamų svajonių vestuvės“.
Savo muzikinius ir teatrinius sugebėjimus pilnutėlei salei demonstravo visas būrys įvairių meno kolektyvų narių – aktoriai, muzikantai, dainininkai ir šokėjai, kuriuos, jau nudundėjus vaidintų vestuvių traukiniui, sveikino ne tik Veiviržėnų kultūros centro vadovė Neringa Žemgulienė, bet ir Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, dėkojusi už nuotaikingą renginį, kuriuo atvertos durys į Lietuvių liaudies dainų metus.
Anot vicemerės, šie metai – puiki proga ne tik prisiminti ir puoselėti savo kultūrinį paveldą, bet ir atrasti naujus būdus, kaip liaudies dainos gali praturtinti mūsų gyvenimą. 2025 metai esą skirti suvienyti visuomenę bendram tikslui – išsaugoti ir perduoti šį nepaprastą kultūros lobį ateities kartoms.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
