245-erius atšventęs Endriejavas tikisi suklestėjimo
Endriejavo miestelio 245-erių metų sukaktį šiemet minėję endriejaviškiai ir svečiai linkėjo jam suklestėti, tapti poilsio traukos centru. „Galvoju, kad sugrįš emigrantai, ir Endriejavas suklestės“, – kalbėjo buvusi ilgametė seniūnė Laimutė Šunokienė. Šventės dalyvius žemaitiškai pasveikino dabartinis Endriejavo seniūnijos seniūnas Saulius Bakšinskis, palinkėjęs garsinti miestelio vardą.
Prieš 15 metų apie Endriejavą išleistoje didelės apimties monografijoje išsamiai nušviesta šio krašto istorija – gražus palikimas ateities kartoms.
Nuo parodų iki maldų
Daugumoje archyvinių šaltinių Endriejavo maldos namų įkūrimas siejamas su 1780 m. pastatyta medine bažnyčia, kuri vadinama pirmąja. Nuo to laiko skaičiuojamos Endriejavo miestelio paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose metinės. Šiemet – 245-osios.
Endriejavo bendruomenė kartu su Veiviržėnų KC skyriumi, biblioteka, mokykla šiai sukakčiai dedikavo ne vieną renginį, miestelio centrą papuošė nerta spalvinga instaliacija, atkreipiančia visų dėmesį, kad čia gyvena entuziastingi, darbštūs žmonės. O paskutinį birželio šeštadienį pakvietė į jubiliejinę šventę.
Tą dieną Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje šv. Mišias aukojęs klebonas Robertas Romanovskis ragino melstis už parapijos istoriją kūrusius žmones, dabar šį kraštą puošiančius ir garsinančius gyventojus. Šventiškos gaidos bažnyčia prisipildė Veiviržėnų KC mišriam vokaliniam ansambliui „Viržis“ giedant giesmes. Tik pamaldų dalyvių susirinko negausus būrelis.
Kad garsėtų ir kaimynai pavydėtų
Popietę šventė šurmuliavo Endriejavo Atgimimo parke. Linksminosi vaikai, pramogavo suaugusieji, prekes siūlė mugės dalyviai. Į savo išmoningai sukurtus kiemelius kvietė Endriejavo, Ližių ir Žadeikių bendruomenės. Dekoracijos, atspindinčios tai, kas būdingiausia kaimui ar miesteliui, kuo gyvena jų žmonės. Pavyzdžiui, galėjai suprasti, jog šiame krašte ne tik dideli pieno ūkiai klesti, bet dar yra pavienių gyventojų, neišsižadėjusių piendavių – kas vieną ar keletą savo ūkeliuose tebelaiko. Tai patvirtino varškės sūriai ant gausaus vaišių stalo. Viliojo ir pačių kepti šakočiai bei kiti gardumynai – vadinasi, puikių šeimininkių čia rasi.
Savo kūrybiškumą demonstravo žadeikiškės, ne tik žaislų, bet ir kilimėlių nunėrusios, paveikslų sukūrusios, lauko gėlių kompozicijų sudėliojusios. O endriejaviškių simbolinis tinklas atskleidė jų pasididžiavimą Kapstato ežeru, kad ir nepaliaujamai pelkėjančiu. Visos kaimo moterys – tarsi tos darbščiosios bitelės, kurių ką tik iškopinėto medaus čia irgi galėjai palaižyti.
Bendruomenes ir jų kiemelius teatralizuotai pristatė Veiviržėnų kultūros centro darbuotoja Eugenija Selskienė su endriejaviške Maryte Vaišviliene savo kurtų personažų žvilgsniu. Linksmi pokalbiai su bendruomenių atstovais pakylėjo nuotaiką. Juoko banga nusirito, kai Endriejavo seniūnaitė, tautodailininkė Aldona Paulauskienė, neįprastos instaliacijos („laistytuvo“) iniciatorė, pasiūlė ją parduoti. „Už kvadratuką – 2 eurai“, – rimtu balsu paskelbė ji.
„Smagu dalyvauti Endriejavo miestelio sukakties šventėje – mes visi kūrėme savo kiemelį, dekoravome, vaišes gaminome, – atskleidė jauniausios seniūnijoje Ližių kaimo bendruomenės pirmininkė Kristina Damulienė, čia atsikrausčiusi prieš 5 metus, ir subūrusi kaimynus gražiai bendrystei. – Mes bendradarbiaujame su Endriejavo, Žadeikių bendruomenėmis, palaikome vieni kitus, į keliones kartu vykstame.“
Žadeikių seniūnaitijos seniūnaitei Marytei Šarkauskienei taip pat svarbi Endriejavo miestelio šventė – bendruomenės žmonės nuoširdžiai jai ruošėsi.
Aplodismentai – ateities kūrėjams
Jaukiame miestelio Atgimimo parke šventės dieną veikti buvo ką – nuo pažinties su kūrybiškais trijų bendruomenių kiemelių šeimininkais iki populiariosios muzikos atlikėjų koncerto. Bet šilčiausia, nuoširdžiausia – vaikų valanda: endriejaviškių mokinių dainos ir Veiviržėnų KC Endriejavo skyriaus „Flick“ grupės šokiai. Šioje spalvingiausioje šventės dalyje buvo gausu žiūrovų. Pažiūrėti ateities kūrėjų koncerto susirinko vietinės šeimos, senjorai, svečiai, kurie negailėjo aplodismentų.
Po koncerto šokėjai ir jų vadovė Jolanta Salienė buvo gerai nusiteikę: pasisekė. „Koncertinę programą ruošėme metus – endriejaviškiai ją matė pirmą kartą, nes kultūros namuose nėra tokios erdvios scenos, kur visi galėtų pasirodyti“, – atskleidė J. Salienė. Šoko beveik 50 vaikų – nuo darželinukų, iš kurių mažiausiems 4 metai, iki paauglių. Šokių vadovė pasidžiaugė, kad, atidarius naujus kultūros namus, puikios sąlygos repetuoti.
Endriejavo pašonėje gyvenanti ūkininkė Lina Venckienė patenkinta, kad jos sūnus ir dukra šoka „Flick“ grupėje, kad gerai pasiruošę šokėjai gražiai pasirodė miestelio šventėje. „Jie buvo atsipalaidavę – jautėsi šventiškai, – kalbėjo Lina. – Mūsų šokėjai ne tik miestelyje šoka – važiuoja koncertuoti į Klaipėdą ir net užsienį pasiekia.“
Endriejavo miestelio švente džiaugėsi senbuvė Virginija Vičiulienė. „Beveik visas mano gyvenimas čia prabėgo. Dalyvavau pamaldose bažnyčioje – su kunigu Robertu meldėmės už miestelio, parapijos žmones, linkėdami gražiausios ateities“, – sakė ji. „Nuo vidurdienio kieme skamba muzika – negalėjau praeiti pro šalį“, – prisipažino Vanda Jadenkienė, su vyru užsukusi į renginį Atgimimo parke. Endriejavo miestelio šventė beveik sutapo su jos mamos gimtadieniu: vyriausioji šios seniūnijos gyventoja Vladislava Antanavičienė sulaukė 97-erių metų. Pusę amžiaus ji čia praleido.
Tuštėja, bet vilties yra
Šventės dalyvius žemaitiškai pasveikino Endriejavo seniūnijos seniūnas Saulius Bakšinskis, palinkėjęs garsinti miestelio vardą. Šventėje teko nugirsti aštuntą dešimtmetį įpusėjusios endriejaviškės žodžius: „Kas liks, kai čia mūsų nebeliks?“
„Myliu Endriejavą, – „Bangai“ prisipažino Laimutė Šunokienė, buvusi ilgametė seniūnė, kuriai Endriejavo seniūnija – pirma ir paskutinė darbovietė. – Gimiau buvusioje šio miestelio ligoninėje, užaugau jo pašonėje, baigiau Endriejavo vidurinę mokyklą.“ Ji apgailestavo, kad seniūnijoje mažėja gyventojų: dabar apie 1 400 žmonių gyvenamąją vietą deklaravę, o kadaise gyveno daugiau nei 3 tūkstančiai. Endriejavo miestelis irgi tuštėja – apie 600 gyventojų belikę. „Galvoju, kad sugrįš emigrantai, Endriejavas suklestės, – kalbėjo L. Šunokienė. – Šiuo metu čia daugiau vyresnių žmonių – jaunimas veržiasi į miestą norėdamas aukštesnį mokslą pasiekti, rasti mėgstamą darbą. Čia sudėtinga įsidarbinti – mokykloje vaikų mažėja, verslas nesivysto, išskyrus žemės ūkį. Betgi ūkininkai sukūrę savo šeimos ūkius ir darbuotojų jiems mažai tereikia.“
Visgi buvusi seniūnė nusiteikusi optimistiškai: jos manymu, Endriejavas taps rekreacine vietove, turizmo traukos centru. „Patraukli, graži, jauki, saugi ši vieta su Kapstato ežeru, Atgimimo parku. Tikiu, kad žmonės iškeis miestą į ramų gyvenimą čia. Nuoširdžiai linkiu Endriejavui gražėti, klestėti, o endriejaviškiams – laimės“, – kalbėjo L. Šunokienė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
