Šokis – puiki alternatyva kasdieniam fiziniam aktyvumui
Buvęs gargždiškis,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius
Visose asmenų amžiaus grupėse išskiriamos šios dažniausios fizinio aktyvumo laisvalaikiu rūšys: vaikščiojimas, šokiai, bėgimas, važinėjimas dviračiu ir jogos praktikavimas.
Tiesa, kai kuriais duomenimis, reguliariai šoka vos 6 proc. populiacijos. Šokis gali būti alternatyva fiziniam aktyvumui. Jeigu ramybėje sėdint organizmas sunaudoja 1 metabolinį vienetą (MET, medžiagos energijos kiekis), tai šokis reikalauja apie 4,5 MET – tai jau vidutinio fizinio aktyvumo išraiška. Pvz., bėgimas – 6,5 MET, plaukimas, vaikščiojimas nelygiu paviršiumi – 6 MET, komandinis sportas – 5 MET. Šokis vis labiau tampa mėgstama vyresnio amžiaus asmenų laisvalaikio praleidimo forma. Skaičiuojama, kad vidutiniškai šoka apie 12 proc. 65–74 m. amžiaus asmenų.
Taigi šokis – tinkama alternatyvi fizinio aktyvumo forma, prilygstanti rekomenduojamam kasdieniam fiziniam aktyvumui:
- šokį galima pritaikyti prie esamos fizinės ir sveikatos būklės bei gebėjimų. Pvz., lėto valso poroje energijos poreikis yra vos 2 MET, taigi, tai gali būti puiki fizinio aktyvumo alternatyva sergantiesiems netgi vidutinio sunkumo širdies nepakankamumu;
- šokis skatina džiaugsmą, inspiruoja teigiamas emocijas ir bendruomeniškumo jausmą;
- įrodyta, kad šokant valsą poroje, poros pulso dažnis ir vegetacinės nervų sistemos aktyvumas sinchronizuojasi (abiejų porų širdies pulsas tampa panašus, apima vienodos emocijos);
- šokis – kaip aerobinis fizinis aktyvumas – lavina pusiausvyrą, galūnių jėgą ir koordinaciją, taip mažina griuvimų riziką;
- įrodyta, kad jau 10 savaičių trukmės šokių užsiėmimai teigiamai veikia galvos smegenų pažintines funkcijas, apsaugo nuo demencijos;
- šokis reikšmingai mažina stresą ir streso hormono kortizolio išsiskyrimą;
- galiausiai, šokis mažina kūno svorį bei arterinį kraujospūdį.
A. VALAIČIO nuotr.
