Sveikata

Onkologinių ligų gydymo viltis – efektyvi kontrolė

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) vyko tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija „Onkologinių ligų diagnostika ir gydymas: šiuolaikinis požiūris“. Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje pripažinti specialistai suinteresuotus asmenis supažindino su onkologijos mokslo naujovėmis, perspektyvomis ir vizijomis bei piktybinių auglių chirurginio gydymo naujovėmis.

Plenarinius pranešimus skaitę profesionalūs onkologai pateikė liūdną statistiką – piktybiniai navikai lemia kas penktą mirtį Lietuvoje. Ir sergamumas vėžiu bei mirtingumas nuo jo, deja, didėja. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. habil. dr. Konstantinas Povilas Valuckas akcentavo, kad pasitelkiant šiuolaikines priemones ligą nesunku nustatyti ir gydyti, tačiau čia svarbiausia – nepavėluoti. Tad itin skatinama nevengti profilaktinių programų. „Tikimės, kad ilgainiui išnyks gyventojų taikomas stereotipas, kad vėžys – tai mirties nuosprendis“, – vylėsi onkologas. „Bangos“ skaitytojams pateikiame K. P. Valucko pranešimo „Vėžio kontrolė Lietuvoje – dabartis ir perspektyvos“ santrauką.

Statistika baugina

K. P. Valuckas, pristatytas kaip vienas žymiausių Lietuvos ir Europos onkologų, neslepia, kad navikiniai susirgimai pasaulyje tapo viena pagrindinių ligų. Kasmet pasaulyje užregistruojama daugiau kaip 10 milijonų naujų navikinių susirgimų. Prognozuojama, kad šis skaičius didės, ir 2030 m. liga užklups apie 15 milijonų gyventojų. Mirtingumo skaičiai ne ką džiugesni – kasmet nuo vėžio miršta apie 7 milijonai žmonių. Manoma, kad minėtais ateities metais šis skaičius padidės iki 12 milijonų.

Lietuvos mastu skaičiai taip pat ne kuklūs. Turimais duomenimis, šalyje yra apie 70 tūkstančių sergančiųjų. Žinoma, kad dar 1976 m. tokiomis ligomis tesirgo 28 tūkstančiai gyventojų.

2008 m. Lietuvoje užregistruota 16 117 naujų piktybinių navikų. 34 proc. ligonių diagnozę išgirsta navikui išplitus iki 3-4 stadijos. „Tačiau tai jau yra pasiekimas, nes prieš kelis dešimtmečius tokia stadija buvo nustatoma 50 proc. ligonių. Todėl reikia pažymėti, kad pastaraisiais metais padaugėjo piktybinių navikų, diagnozuojamų ankstyvosiose stadijose. Visa tai lėmė, manoma, įdiegtos naujos profilaktinės programos“, – kalbėjo onkologas.

Trys tikslai

Žinant sparčiai augančius statistinius duomenis, kyla klausimas, ar žmonija įgali kontroliuoti vėžinius susirgimus? Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) vienareikšmiškai liudija, jog tiek mirtingumo rodiklius, tiek ligonių bei jų artimųjų gyvenimo kokybę galima pagerinti. Pasak K. P. Valucko, PSO skaičiavimais, sergamumą ateityje galima sumažinti 25 proc., mirtingumą – 50 proc.

K. P. Valuckas įvardijo tris pagrindinius PSO vėžio kontrolės tikslus. Jis pabrėžė, kad ilgus dešimtmečius atliekami moksliniai tyrimai itin svarbūs įvairių rizikos veiksnių, naujų medikamentų ir gydymo metodų paieškai. Tačiau čia susiduriama su medikų kvalifikacijos problema. Taigi būtinas viso gydomojo tinklo su savalaikiu ir visaverčiu gydymu tinkamas paruošimas. Trečiuoju svarbiu tikslu tampa aktyvus ir ilgalaikis monitoringas. Tačiau K. P. Valuckas neneigė fakto, kad pacientų stebėsena šiandien yra pakankamai keblioje situacijoje.

Programos duoda efektą

Nepaisant spartėjančio sergamumo, Lietuva bendrame kontekste nėra tarp lyderių. Lietuvių dažniausiai išgirstamos diagnozės – plaučių, skrandžio, prostatos ir odos vėžys. Tai sudaro 50 proc. naujų susirgimų. Tačiau onkologas pažymėjo, kad prostatos vėžio diagnozės dažnis jau susilygino su skrandžio vėžio. Tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų pastarojo atvejų mažėja – 1990 m. sirgo 9,5 proc. visų ligonių, o naujausiais duomenimis – 4,7 proc.

Moterims dažniausiai diagnozuojamas krūties vėžys – 19 proc. atvejų. „Didelė dalis pacienčių nėra apimtos profilaktinės patikros programos. 1998 m. mirtingumas siekė 15 200 gyventojų, o 2005 m. – 17 200, bet 2008 m. vėl sumažėjo iki 15 000. 1992-1993 m. pirmos stadijos išaiškintos 45-47 proc. pacienčių, o 2008 m. pabaigoje tai sudarė 70,5 proc. Taigi viskas priklauso nuo finansavimo ir programos įgyvendinimo. Viliamės, kad ateityje į jas įsitrauks vis daugiau moterų“, – vylėsi K. P. Valuckas.

Didžiulė Lietuvos moterų problema – gimdos kaklelio vėžys. „Sveikatos apsaugos organizatoriai 2004 m. pabaigoje pradėjo įgyvendinti atrankinę patikros programą dėl šios patologijos, kuri skirta ankstyviesiems ikivėžiniams susirgimams išaiškinti. Tikimasi, kad iki 2010 m. mirtingumas nuo šios ligos formos Lietuvoje sumažės 15 proc.“, – sakė Valuckas.

Šiuo metu yra įkurta nemažai nevyriausybinių organizacijų, siekiančių šviesti visuomenę apie navikinius susirgimus. Onkologų ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pastangomis 2005 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti gimdos kaklelio patologijos patikra, mamografinė patikra dėl krūties vėžio ir prostatos vėžinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos atrankinė patikros programa. „Pastaraisiais metais prostatos vėžys tarp vyrų pradeda pirmauti. Sunku pasakyti, kodėl, tačiau manome, kad ir dėl pagerintos diagnostikos, ypač įdiegus prostatos diagnostikos testą“, – sakė onkologas. Jis priminė, kad paslauga teikiama vyrams nuo 50 iki 75 metų ir nuo 45 m., jeigu šeimoje jau buvę tokių atvejų.

Geriausias – chirurginis gydymas

K. P. Valuckas akcentavo, kad diagnostinės aparatūros įdiegimas yra vienas pirmųjų uždavinių, padėsiantis kovoti su naujais susirgimais. Taip pat svarbu, kad onkologiniai ligoniai būtų gydomi tose įstaigose, kurios turi galimybę suteikti kombinuotą gydymą – chirurginį, chemoterapinį, spindulinį. „Šiuo metu pagrindinis gydymas kai kurioms lokalizacijoms yra chirurginis. Operacijos metu galima ne tik sumažinti naviko masę, bet ir užkirsti kelią tolimesniam naviko plitimui. Labai svarbios yra rekonstrukcinės operacijos. Chemoterapijos principai šiandien yra subtilūs. Itin svarbus saugumas – neperlenkti lazdos, įvertinti šalutinį poveikį, kuris gali tekti pacientui taikant kombinacinius gydymo metodus. Žinoma, reikia galvoti ir apie naują specialistų kartą“, – vardijo onkologas.

Jis priminė, kad visuose Lietuvos regionuose veikia onkologijos centrai. Tokia pagalba teikiama Vilniaus universiteto Onkologijos institute, Kauno medicinos universiteto klinikose ir onkologijos ligoninėje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bei Šiaulių apskrities ligoninės onkologijos klinikose.

Jolanta VENSKUTĖ