Klaipėdos rajono etninės kultūros centre – skiautinių paroda „Tarp trijų siūlių“
Klaipėdos rajono etninės kultūros centre (Gargždų g. 1, Dovilai) veikia jungtinė trijų kūrėjų – Vilijos Lygnugarienės (Medsėdžių k.), palangiškių Irenos Gačionienės ir Leonoros Griciuvienės, atstovaujančių taikomąjį tekstilės meną, skiautinių paroda „Tarp trijų siūlių“. Paroda veiks iki 08.31.
Pristatoma ekspozicija pulsuoja spalvomis, ornamentais ir geometrinėmis formomis, tačiau viso to gausoje, kiekvienos iš autorių stilius bei technika, medžiagų pasirinkimas atspindi ir jų pačių asmenybes, filosofiją – stebint siuvinius galima įžvelgti kiekvienai jų būdingą braižą. Todėl tekstilės dirbinius galima vertinti ir kaip savitą meninį kodą: skirtingi kontekstai, skirtingos autorių patirtys, kūrybiniai motyvai bei pasaulėžiūra atskleidžiami per jų stilistiką, autorių naudojamą techniką, spalvinius koloritus, kuriamus vaizdinius, santykį su skiautinių tradicijomis.
Vaikystės prisiminimuose glūdinčios ištakos
Irena Gačionienė skiautinį pirmąkart pamatė dar ankstyvoje kūdikystėje. Tautodailininkės prisiminimuose mama turguje iš prekiaujančios močiutėlės buvo nusipirkusi „ananaso“ technika pasiūtą kilimėlį, kuriuo papuošė sieną prie jos vaikiškos lovelės. Jo kabančio tekstilininkė nepamena, tačiau, jos pačios žodžiais, matyt, pasąmonėje tūnojo iki tol, kol 1997 m. į rankas pakliuvo pirmoji Gražinos Kriaunevičienės knygelė „Dėk skiautę prie skiautės“. Tai buvo akimirka, kada prasidėjo didžioji meilė skiautiniams.
2011 m. I. Gačionienės skiautinių kilimėliams, užklotams suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Pasak kūrėjos, skiautiniai Lietuvoje ilgai nebuvo laikomi menu ir tautiniu paveldu, o siuvo juos veikiau iš neturto: neišmesdavo nei vieno sveiko audinio lopelio, nei mažiausios medžiagos skiautelės. Nunešiotą rūbą persiūdavo vaikams, paskui iš likučių ausdavo, siūdavo buičiai reikalingus daiktus. Tad, tautodailininkė, laikydamasi skiautinių siuvimo tradicijos, dažniausiai naudoja tik atraižas, nebenešiojamų, tačiau gerai išsilaikiusių drabužių audinius. Jos skiautiniuose beveik nėra specialiai iš rietimo pirkto audinio. I. Gačionienė pripažįsta, kad jai patinka šiais greitosios mados ir besaikio vartojimo laikais lyg iš nieko sukurti kažką gražaus, ir matyti kaip iš seno gimsta nauja.
Autorei idėjos ir įkvėpimas kartais ateina lengvai ir netikėtai, o kartais tenka ilgai brandinti mintį ir ieškoti sprendimų, kol gimsta skiautinys. Jai pačiai kūrybinis procesas teikia begalinį džiaugsmą, bet reikalauja didelės kantrybės ir kruopštumo. Nors siūdama nevengia naudoti ir naująsias technologijas, tačiau beveik visi Irenos skiautiniai dygsniuoti rankomis, taip kaip darė mūsų močiutės prieš daugelį metų.
Kūrybinė veikla: tvarumas ir prasmingumas
Technologijų mokytoja Leonora Griciuvienė, mokykloje išdirbusi 40 metų, savo gyvenimo pašaukimu laiko mokytojavimą, kurio pagrindas – veikla glaudžiai susijusi su kūryba ir amato mokymu. Pastaruoju metu aktyviai domisi ir skiautiniais, jų siuvimo technologijomis. Mėgdama iššūkius ir keldama juos sau, sukūrė skiautinį „Lapė“, kuris šiuo metu yra vienintelis tokia sudėtinga technika atliktas gaminys: jame susiūta per 190 detalių, o trumpiausia siūlė – vos du mašininiai dygsniai.
Autorės kūrybinės veiklos devizas – tvarumas ir prasmingumas, todėl jos veiklų procesuose pirmenybė teikiama gamybai iš jau turimos medžiagos siekiant sukurti funkcionalius, gyvenime ir buityje pritaikomus dirbinius.
L.Griciuvienė pripažįsta, kad savo darbus noriai dovanoja draugams ir artimiesiems, todėl šiuo metu gausių išteklių parodoms nėra sukaupusi. Visgi, vis labiau atitoldama nuo savo pagrindinės – mokytojavimo veiklos, autorė tikisi daugiau laiko skirti rankdarbiams.
Tekstilininkės veiklos neapsiriboja vien kūrybine raiška. Įvaldžiusi įvairias tekstilės technologijas, dalyvauja edukacinėse veiklose: vidinės motyvacijos skatinama dalintis savo žiniomis ir gebėjimais, veda mokymus skirtingomis – nėrimo, mezgimo, juostų pynimo, audimo, makrame, siuvinėjimo, skudurinių lėlyčių gaminimo bei tų pačių skiautinių siuvimo – praktikomis.
Jaukumas namams su skandinavišku prieskoniu
Vilijos Lygnugarienės estetinei pajautai įtakos turėjo skandinaviškoji kultūra ir tradicijos. Autorė, dalindamasi savo kūrybinės kelionės pradžia, akcentuoja atrastas patirtis darbo skandinavų įmonėje metu. Ten dirbo dešimtmetį: dažnų darbinių vizitų metu Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, būdavo ir dažnas svečias savo kolegų skandinavų namuose. V. Lygnugarienė teigia, jau tuomet atkreipė dėmesį į tai, su kokia meile ir skoniu vietiniai kuria bei puoselėja savo gyvenamąją aplinką. „Daniškas interjeras pagal „hygge“ filosofiją tai – šviesios spalvos, švelnus apšvietimas, žvakės, minkštos pagalvėlės, pledukai, kurių dėka sukuriamas jaukumo ir komforto pojūtis. Švediškai „lagom“ reiškia gyvenimo pusiausvyroje filosofiją – nieko nereikalingo, bet viskas harmoninga, tvaru ir, žinoma, jauku“ – teigia autorė. Pasak jos, būtent tai ir suformavo supratimą apie jaukius namus ir vėliau jos įkurto prekinio ženklo „SIUVINIAI JAUKUMUI“ idėją.
Nepaisant to, kad V. Lygnugarienei skiautiniai patiko jau seniai, kūrybai pritrūkdavo laiko. Juo labiau ir siūti tuo metu dar stigo gebėjimų. Tačiau Covid-19 pandemija viską pakeitė: dėl atsiradusių karantino ribojimų, atsirado ir laiko saviraiškai. Sėslus, fiziškai izoliuotas laikotarpis bei pakitusi rutina buvo puiki terpė atskleisti kūrybinį potencialą.
V. Lygnugarienė savo siuviniuose kiek tik įmanoma naudoja natūralias medžiagas. Mėgsta derinti skirtingus audinius, pvz. dėvėtą džinsą ir senovinius medvilnės/šilko austinius kilimėlius arba senojo siuvinėjimo intarpus komponuoja su linu, medvilne. Siekdama išlaikyti saiką, mėgsta žaisti ir ryškesnėmis spalvomis, kurios rezultatui suteikia papildomos geros nuotaikos.
Autorės siūtos lovatiesės skirtos įvairaus amžiaus žmonėms. Tarp tekstilės gaminių taip pat yra sukurtos pagalvėlės ne tik iš skiautinių, bet ir iš įdomių audinių, kuriuos dovanoja žmonės. V. Lygnugarienės įsitikinimu, namuose kiekvienas iš mūsų turime prikaupę daug visko, tikėdamiesi kada nors tai panaudoti, tačiau toks „turtas“ ilgainiui užsibūna spintose, sandėliukuose ir pan. Todėl ją džiugina, žmonės noras tokiu savo „turtu“ pasidalini, perleisti, nes, anot jos, ją lydi sėkmė sukurti iš to gražius dalykus, kurie ne vienerius metus tarnaus ir puoš kiekvieno iš mūsų buitį.
V. Lygnugarienės, I. Gačionienės ir L. Griciuvienės jungtinė paroda „Tarp trijų siūlių“ Klaipėdos rajono etninės kultūros centro antro aukšto erdvėje eksponuojama iki rugpjūčio 31 d.
Parodos organizatorius – Klaipėdos rajono etninės kultūros centras, finansuoja – Klaipėdos rajono savivaldybė. Parodą aplankyti galima pirmadieniais – penktadieniais nuo 10.00 iki 17.30 val. Dėl lankymo teirautis: kultūrinės veiklos vadybininkė Rūta Petniūnaitė, tel. nr.: +37065071704; el. paštas: etnodovilai@gmail.com
Rūtos PETNIŪNAITĖS nuotr.
Klaipėdos rajono etninės kultūros centro inf.
