Klaipėdos rajono mokyklose didėja vokiečių kalbos paklausa
Be pirmosios užsienio kalbos, anglų, nuo 6 klasės moksleiviai mokosi dar vienos kalbos – dažniausiai rusų, rečiau vokiečių, prancūzų. Tiesa, pastebima tendencija, jog nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos mokyklose rusų kalbos pasirinkimas krito penktadaliu, o vokiečių kalbos išaugo. Ne išimtis yra ir Klaipėdos rajonas.
Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, Lietuvos mokyklose mažėja moksleivių skaičius, kurių antroji užsienio kalba yra rusų. Tokių šiais metais yra 87 tūkst., o dar 2022 metais jų buvo 110 tūkst. Atitinkamai kyla vokiečių kalbos populiarumas – nuo 26 tūkst. besimokančiųjų 2022 metais iki 33 tūkst. 2024 metais. Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose situacija panaši, tačiau pokyčiai ne tokie drastiški, kaip likusioje šalies dalyje.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje kaip antrąją užsienio kalbą galima rinktis arba vokiečių, arba rusų. Anot šios mokyklos direktorės pavaduotojos ugdymui Inetos Ruškės, šiais metais vokiečių kalbą rinkosi 45 (2022 m. – 22, 2023 m. – 28), o rusų kalbą 126 (2022 m. – 128, 2023 m. – 125) gimnazistai. Čia veikia tik anglų kalbos neformalaus švietimo užsiėmimai, kuriuos pernai lankė 21 mokinys.
Pasak Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Rugilės Jančauskienės, rusų kalbos dabar mokosi 276 (2022 m. – 368, 2023 m. – 326) moksleiviai, o vokiečių – 84 (2022 m. – 64, 2023 m. – 65). Keliuose skirtinguose anglų kalbos būreliuose dalyvauja 67 mokiniai. Įdomu ir tai, kad viena iš kitos ugdymo vietos atėjusi gimnazistė mokosi prancūzų kalbos nuotoliniu būdu, kadangi prancūzų kalbos mokytojo čia nėra.
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos vyresnioji mokytoja Vilija Bakutienė jau daugiau nei 20 metų moko vaikus vokiečių kalbos. Kaip teigia ji, šiuo metu vienoje klasėje moksleivių skaičius svyruoja nuo 4 iki 13, o jungtinių grupių, kurios įprastai susidaro, nėra.
V. Bakutienė pastebi, kad vokiečių kalbos populiarumas tikrai yra išaugęs: „Šiais metais net 13 septintos klasės mokinių pagal tėvų pageidavimą perėjo iš rusų kalbos į vokiečių kalbos grupę. Tai lėmė naujos grupės suformavimą.“ Visgi pedagogė pridūrė, jog nepaisant Rusijos karo prieš Ukrainą, daugelis mokinių ir jų tėvų vis tiek renkasi rusų kaip antrąją užsienio kalbą, tačiau tikslios priežasties dėl ko, nežino.
„Mokiniai, kurie pasirenka mokytis vokiečių kalbos, dažnai sako, kad ši kalba jiems atrodo graži ir svarbi. Kai kurie tiki, kad vokiečių kalba bus naudinga jų ateičiai, ypač, jei šeimoje ar tarp pažįstamų yra žmonių, gyvenančių, dirbančių Vokietijoje. Retesniais atvejais yra ir tokių, kurie turi senelių, kalbančių vokiškai, ir jiems kalba susijusi su šeimos istorija“, – apie gimnazistų motyvus pasakoja mokytoja.
Paklausta apie tai, kaip stengiasi pritraukti vaikus pradėti mokytis šios kalbos, V. Bakutienė atsakė, kad savo praktikoje yra įvykdžiusi daug veiklų pradinukams, penktokams ir jų tėvams, tačiau tai nėra itin veiksminga, nes tėvai dažnai jau turi iš anksto nusistovėjusią nuomonę. Tiesa, ji prieš porą metų su informacinių technologijų mokytoja Daiva Kačinskiene dalyvavo Geothe instituto CLILiG projekte su veikla „Integruota komiksų laboratorija“, į kurią pakvietė ir penktokus. Tai pasiteisino, nes dalis jų 6 klasėje atėjo į vokiečių kalbos pamokas.
O esamų ugdytinių dėmesį V. Bakutienė bando išlaikyti taikydama įvairius metodus, kurie padeda labiau įsisavinti informaciją – naudoja įvairias interaktyvias priemones, rengia žaidimus ir diskusijas. „Kaip mokytoja, siekiu, kad mano pamokos būtų ne tik informatyvios, bet ir įtraukiančios“, – aiškino pedagogė.
Ši mokytoja su gimnazistais aktyviai dalyvauja konferencijose, respublikiniuose, tarptautiniuose projektuose, tokiuose, kaip jau anksčiau minėtas CLILiG. Be to, V. Bakutienės iniciatyva buvo pradėtas projektas „Pasimatymas su Berlynu“, kuris vėliau išaugo į kitą – „Vokiečių kultūros pėdsakai Baltijos šalyse“. „Mokiniai turėjo galimybę daug keliauti, o žinių, įspūdžių ir emocijų bagažas tapo neįkainojamas. Jie ypač vertina patirtis, įgytas už mokyklos ribų, ir tokios veiklos padeda ne tik gilinti kalbos įgūdžius, bet ir plėsti akiratį“, – patikino ji.
Kamilė VISOCKYTĖ
Vilniaus universiteto praktikantė
