ES investicijos iš esmės keičia Lietuvą – reikšmingų pokyčių matyti kiekviename mieste

Vienur suplanuota miesto poliklinikos pertvarka, kitur – pakeisti viešąsias erdves, dar kitur įrengtos atviros nemokamos jaunimo erdvės. Tai – tik keli iš nedaugelio pavyzdžių, kaip ES investicijos keičia Lietuvos regionus.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir atviros jaunimo erdvės „AJE+Skatepark“ Klaipėdoje vadovas Dainius Šilingas diskusijoje pasidalijo, kokių tikslų leidžia pasiekti ES investicijų lėšos. Aptarta, kokie svarbiausi pokyčiai regionuose jau įvyko ir kas suplanuota ateityje.

„Nebuvo lengva lėšas pasidalinti, bet sutarėme, kurie projektai pagrindiniai, kiek kuri savivaldybė turėtų gauti investicijų iš bendro 200 mln. eurų investicijų portfelio“, – pradėdamas diskusiją atkreipė dėmesį B. Markauskas.

Pavyzdžiui, dėl Nidos sprendimo statyti Juodkrantės uostelį nuspręsta, kad šis projektas svarbus regionui, todėl savivaldybės sutiko, kad Neringa gautų daugiau lėšų.

Vis dėlto, kaip sakė I. Butenienė, bendrų projektų buvo mažai, nes kiekviena savivaldybė stengėsi atsižvelgti į savo gyventojų poreikius. Pati Klaipėda jau anksčiau buvo patvirtinusi strateginį miesto plėtros planą, kuriame išskirti miesto poreikiai.

Klaipėdos miestas kartu su rajonu šios finansavimo apimties mastu įgyvendina tvarios miesto plėtros programą. Vienas didžiausių planuojamų projektų, kuriam skirta apie 10 mln. eurų ES fondų lėšų, – miesto poliklinikos pertvarkymas. Taip pat numatyti viešųjų erdvių tvarkymo, senelių globos namų Melnragėje, socialinio būsto įrengimo darbai.

„AJE+Skatepark“ Klaipėdoje vadovas D. Šilingas, pasinaudodamas ES lėšomis, Klaipėdoje įrengė atviras nemokamas jaunimo erdves. Tam buvo skirta 237 tūkst. eurų, kurių 10 proc. galėjo investuoti į pastato remontą, o už 160 tūkst. eurų – pirkti įrangą.

„Turėjau tikslą kiekvieną dieną padėti bent po plytą. Vietos veiklos grupės projektas padėjo sumanymą baigti. Jei ne šios lėšos, galbūt būtume labiau akcentavęsi į komercines veiklas, o dabar jos – nemokamos“, – pasakojo D. Šilingas.

Klaipėdos rajono meras vylėsi, kad ateityje skirstant ES fondų pinigus bus labiau pasitikima regionais.

„Artėjant šiam finansiniam periodui kalbėta, kad savivaldybės pačios turės daugiau galimybių spręsti, kur investuoti. Labai to laukėme, tačiau kadangi kiekviena ministerija savo asignavimų srityje dėliojo, kokius turėtume pasiekti rezultatus, didelio džiaugsmo, kur norėtume, kad būtų daugiau investuojama, nebuvo“, – sakė B. Markauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad prie kiekvieno ES pinigais finansuojamo projekto ir pati savivaldybė turi pridėti 15 proc. lėšų. Vis dėlto pašnekovas džiaugėsi, kad gavus europinių lėšų atsilaisvina savivaldybių biudžetų pinigai: jau suplanuota, kad Klaipėdos rajone iškils seniūnijos pastatas, naujas sveikatos paslaugų centras.

„Be to, reikia pasakyti, kad be struktūrinių fondų yra ir kitų ES lėšų. Pavyzdžiui, šiais metais teikėme tris paraiškas viešųjų pastatų energetiniam efektyvumui gerinti, daugelis savivaldybių gavo europinių pinigų sveikatos centrų finansavimui. Mūsų atveju bendra investicija į ligoninę bus daugiau nei 6,5 mln. eurų“, – vardijo B. Markauskas.

Diskusijos dalyviai vienbalsiai sutiko, kad ES pinigai leido pereiti prie tvaresnių sprendimų: įsigyta elektrinių autobusų, įrengta krovimo stotelių.

Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio planavimo skyriaus vedėja I. Butenienė papildė, kad miestas Minijos gatvėje išbandė pasiteisinusį modernių šviesoforo valdymo sistemų projektą, o Kretingos rajonas, anot Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės V. Preibienės, iš šio finansinio periodo numatyta 5 mln. eurų skirti įvairiems tvariems projektams prisitaikyti prie klimato pokyčių.

Užsak.