Veiviržėnų gimnazistai toliau gilinasi į restauravimo amato paslaptis
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejus šiemet tęsia etnokultūrinį projektą „Restauravimo amato paslaptys“, kurio metu restauruojama Veiviržėnų (Trepkalnio) dvaro skrynia. Projektą finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė.
Veiviržėnų dvaro skrynios restauravimo darbai įgijo pagreitį. Pas restauratorių Vytautą Bliūdžių nuvykome pasižiūrėti, kaip meistrui sekasi skrynios atnaujinimo darbai. Pavasarį lankydamiesi pas restauratorių padėjome pašalinti žalių aliejinių dažų sluoksnį, dabar jau galėjome pamatyti, kokia žavi po tarybiniais aliejiniais dažais buvusi paslėpta tikroji skrynios spalva. Nusprendėme, kad senąsias skrynios spalvas verta užtvirtinti spiritiniu laku. Restauratorius jau buvo padaręs iš ąžuolo trūkstamas skrynios dalis. Gimnazistai turėjo puikią progą prisidėti prie restauravimo darbų, nes reikėjo švitriniu popieriumi nušlifuoti naująsias smulkias detales, sušvelninti naujų pakojų kampus. Dirbtuvėse pamatėme ir kitus restauratoriaus rankų reikalaujančius bei naujai kuriamus meno dirbinius.
Kitas sustojimas buvo I. Simonaitytės premijos laureato, tautinio paveldo restauratoriaus V. Bliūdžiaus dirbtuvėse. Edukacijos metu sužinojome, kaip atpažinti tropiniuose miškuose augusio medžio medieną, kaip apskaičiuoti medžio augimo metus, iš kokios medienos statomos jachtos ir valtys. Kokios tos vadinamos „turginės“ valtys, kuriomis plaukiota Kuršių mariose. Pamatėme tikrą kuršių krikštą iš Juodkrantės kapinių, kuris laukia savo restauravimo eilės. Išsiaiškinome senovinių dažų sudėtį. Manoma, kad jų pagrindą sudarė gamtinis spalvos pigmentas, augalinis aliejus, kvietiniai miltai (kaip rišamoji medžiaga, kuri ir šiandien naudojama dažuose). Restauratorius patikėjo mūsų komandai sukurti tinkamą akvarelės spalvą atnaujinto Agluonėnų vėjo malūno įrenginių detalėms ir jas nudažyti.
Šių metų projekto tema „Restauravimo amato paslaptys“ iš tiesų aktuali, nes projektas pasipildė iš anksto nenumatytais renginiais. Vienas iš tokių – devintokų išvyka į Veiviržėnų kapines su Vilniaus dailės instituto Telšių fakulteto profesore Laima Kėriene. Jos vykdomas kryždirbystės projektas puikiai tiko mūsų etnokultūrinio projekto temai. Dėl to kilo idėja supažindinti mokinius su vietos sakraliąja kultūra, kad jie suprastų ir vertintų restauratorių darbą. Diena pasitaikė saulėta ir vėsoka, bet devintokų klausimai dėstytojai liudijo šio susitikimo svarbą.
Grįždami kalbėjome, kodėl svarbu išsaugoti ir restauruoti kultūrinį krašto paveldą, kokių žinių tam reikia, kokie gilūs klodai slepiasi tautos kultūroje.
Valdonija KARALIŪNIENĖ
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejininkė
