Epidemiologė Aušra Syminienė: antibiotikai – ne blogybė, tačiau juos vartoti reikia atsakingai
Antibiotikai – galingas ginklas kovoje su bakterinėmis infekcijomis, padaręs perversmą medicinoje ir išgelbėjęs milijonus gyvybių. Tačiau šie vaistai turi ir kitą pusę – neapgalvotas jų vartojimas gali sukelti rimtų problemų. Viena tokių – bakterijų atsparumas antibiotikams. Apie tai, kaip galima to išvengti, bei atvejus, kada antibiotikai yra būtini gydymui, o kada jų vartoti nereikėtų, kalbėjomės su Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro epidemiologe Aušra SYMINIENE.
Bakterijos – vis atsparesnės
Epidemiologė įsitikinusi, jog labai svarbu priminti visuomenei, kada ir kaip vartoti antibiotikus, koks apskritai tai vaistas ir kokiais atvejais skiriamas. Mat pastebima, kad šio vaisto vartojimas tampa ydingas, o tai gali išprovokuoti itin skaudžias pasekmes.
Anot specialistės, svarbu suvokti, kad virusinės infekcijos antibiotikai visiškai neveikia, nes tai vaistai, kurie žudo bakterijas arba sustabdo jų dauginimąsi organizme. „Todėl vos tik peršalus griebtis namuose turimų antibiotikų ar jais pasidalinti su artimaisiais, giminėmis ar draugais, šiems pasijutus blogai, – itin žalingi savigydos įpročiai. Antibiotikas skirtas tvarkytis su konkrečia bakterija ar jų grupėmis. Tik bėda ta, kad jos moka prisitaikyti, kinta, reaguodamos į žmogaus sukurtą ginklą – antibiotikus, jų vartojimo ypatybes. Paprasčiau – jos tampa atsparesnės“, – aiškino pašnekovė, tuo pat metu pažymėdama, kad antibiotikai tikrai nėra blogybė.
Priešingai – tai puikus vaistas, kurio, kaip ir vakcinacijos, atsiradimas itin stipriai prisidėjo prie žmonių sveikatos ir net gyvybės išsaugojimo. Svarbiausia – kad antibiotikai būtų vartojami atsakingai, o tai reiškia – ne patys nusprendę, kad mums jų reikia ir įsigiję jų, pavyzdžiui, turgavietėje iš po prekystalio, kaip vis dar būna, bet tik tada, kai juos mums paskiria gydytojas ir tiksliai taip bei tiek, kaip paskiria gydytojas.
Jei nepradėsime atsakingiau žiūrėti į antibiotikų vartojimą, A. Syminienės teigimu, grįšime į tuos laikus, kada antibiotikų nebuvo ir medicina daugeliu atvejų buvo bejėgė. „Visa dabartinė situacija, moksliniai darbai, praktinė statistika rodo, kad jau daromės beginkliai – atsiranda vis kitokių formų bakterijų, su kuriomis darosi sunku kovoti, ir, jei nepažadinsime pacientų, o kai kuriais atvejais ir pačių medikų sąmoningumo, mes vėl tapsime visiškai beginkliais. Ir ne tik infekcinių ligų atvejais – beginklė taps visa chirurgija, onkologija. Jei mes nebeįveiksime bakterijų, tai bus didelis smūgis visai medicinai“, – teigė pašnekovė.
Bėda – neracionalus vartojimas
O kokie veiksniai labiausiai daro įtaką, kad bakterijos tampa vis atsparesnės gydymui antibiotikais? Anot epidemiologės, yra daug šį procesą nulemiančių faktorių, tačiau bene labiausiai nulemiantis veiksnys yra neracionalus antibiotikų vartojimas. Tai reiškia, kad antibiotikai vartojami, kai jų visai nereikia arba ne taip, kaip paskirta. „Jei mes pasitelkiame antibiotiką prie virusinių susirgimų, tai jis, neaptikęs žmogaus organizme bakterijos, prieš kurią yra nukreiptas, nusitaikys į kitas bakterijas – tas, kurios dalyvauja virškinimo procese, imuniteto stiprinime, vitaminų gamyboje, apsaugoje nuo kitų kenksmingų mikroorganizmų, medžiagų apytakoje. Vadinasi, be reikalo vartojant antibiotiką, žudomos mums reikalingos bakterijos“, – žiniomis dalijosi A. Syminienė, akcentavusi vaisto atsakingo vartojimo svarbą.
Anot jos, reikia gerti tik tokius antibiotikus, kokius paskyrė gydytojas, atsižvelgęs į infekcijos pobūdį, kliniką, numatęs tikėtiną ligos sukėlėją arba atlikęs specialius tyrimus. Svarbu ir tai, kad vaistas būtų vartojamas tiek, kiek nurodė gydytojas, ir tokiomis dozėmis, kokios priklauso pagal individualią situaciją. Mat neteisingas antibiotiko vartojimas, epidemiologės žodžiais, skatina atsparių bakterijų atsiradimą.
Tikslas – sumažinti vartojimą
Ar medicina netaps neįgali, bakterijoms įgavus atsparumą, pasak pašnekovės, priklauso ne tik nuo teisingų politinių sprendimų, kaip antai sugriežtintas šių vaistų skyrimas, bet ir nuo visuomenės sąmoningumo. „Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie bakterijų atsparumo augimo problemos sprendimo, jei atsakingai žvelgsime į antibiotikų vartojimą, jei nespausime medikų skirti šios rūšies vaistus, vos tik sukarščiavus ar pajutus skausmą gerklėje, – sakė A. Syminienė, kurios teigimu, labai dažnai antibiotikai pacientui skiriami be reikalo. Esą yra daug susirgimų, kai tereikia tik kantrybės – ramaus laiko pasveikti. Europos šalių patirtis parodė, kad, sumažinus antibiotikų suvartojimą, pacientų būklė nepablogėja. Tad atsakingu antibiotikų vartojimu galima padėti užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ir ateities kartos.“
Todėl epidemiologė, kuri už antibiotikus, kai jų išties reikia, skatina visuomenę atsakingai vartoti šiuos vaistus. Ji viliasi, jog ateityje pavyks sumažinti antibiotikų skyrimą, kai to galima išvengti, nes dabar Lietuva – iš tų šalių, kuriose antibiotikų suvartojama išties daug. Tiesa, iki 2030 metų tikimasi šią statistiką pagerinti.
O dabar jau galima pasidžiaugti, kad 2023 metais, pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje sumažėjo išrašomų kompensuojamų antibiotikų receptų skaičius vaikams – tūkstančiui prisirašiusių vaikų teko 294 receptai kompensuojamiems antibiotikams įsigyti (2022 m. – 359 receptas).
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
Šiuolaikiniai mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad didėja antimikrobinis atsparumas ir daugėja su juo susijusių visuomenės sveikatos problemų. Viena iš jų – didelis antibiotikų suvartojimas, kuris skatina antimikrobinio atsparumo vystymąsi ir antibiotikai tampa neveiksmingi sunkioms infekcijoms gydyti. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus, todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas. Daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.
