Esminė ilgaamžiškumo prielaida: sveikos gyvensenos principai

„Ilgiausių metų, ilgiausių“, – asmeninių sukakčių proga linkime sukaktuvininkams. Tuo tarsi parodome, kad visi žmonės viliasi gyventi ilgai ir laimingai, būti sveiki, bet dažniausiai iki tol, kol sulaukia vidutinio amžiaus ir savo akimis pamato tėvų ar net bendraamžių sveikatos sutrikimus. Kaip mums elgtis, kai norime sulaukti žilos senatvės ir kartu džiaugtis gera sveikata?
Apie tai kalbamės su kardiologu prof. Raimondu KUBILIUMI, LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovu.
3 keičiamieji veiksniai
– Profesoriau, ne kartą esate minėjęs, jog mokslininkai deda daug pastangų, kad žmogus kuo ilgiau gyventų sveikas, kad žmonėms neužtenka vien vitaminų ŠKL ligoms išvengti. Kaip turėtų atrodyti gydytojo ir paciento bendradarbiavimas, jog būtų galima išvengti keturių didžiausių patologijų: širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių susirgimų, antro tipo cukrinio diabeto ir neurodegeneracinių susirgimų?
– Kai kurie tyrėjai mano, kad žmogaus gyvenimo trukmė galėtų siekti iki 150 m., jeigu iš tiesų mums pavyktų apsisaugoti nuo Jūsų minėtų patologijų. Kiti brėžia nuosaikesnę 120 metų ribą, remdamiesi ilgiausiai pasaulyje – 122 metus išgyvenusios moters patirtimi. Esminė ilgaamžiškumo prielaida yra laikytis sveikos gyvensenos principų, tikrintis ir kuo anksčiau atpažinti slypinčius įvairių ligų, pirmiausia ŠKL, rizikos veiksnius ir juos koreguoti. Būtina vyrams ir moterims, sulaukus 40 m., dalyvauti šeimos gydytojų siūlomose ligų prevencijos ir patikros programose, kurių pirmoji patikra dėl ŠKL.
Europos kardiologų draugijos prieš keletą metų atnaujintos širdies ir kraujagyslių ligų patik­ros metodikos rodo, kad, deja, kiekvienas lietuvaitis, sulaukęs 50 m., net ir neturintis jokių rizikos veiksnių, jau priskiriamas didelei kardiovaskulinės rizikos išsivystymo grupei. ŠKL rizikos veiksniai yra nebylūs (padidintas cholesterolis, kraujo spaudimas, cukrinis diabetas) ir jų galime nejausti, tačiau jie organizme sukelia nepataisomą žalą. Toliau seka labai svarbios patikros programos dėl vėžinių susirgimų, virškinamojo trakto patologijos ir kt. Beje, labai svarbus ir paties paciento įsitraukimas į sveikos gyvensenos laikymąsi, gydymosi procesą. Tyrimai rodo, kad 2019 m. vos 35,1 proc. vyrų vartojo gydytojo paskirtus vaistus, kai tuo tarpu juos vartojo 50,1 proc. moterų. Galiausiai matome, kad patiems mums reikia labai aktyviai įsitraukti į savo ligos valdymą, norint pasiekti ilgaamžiškumo stotelę. Deja, nei perteklinio vitaminų, maisto papildų ar kitų stebuklingų tablečių vartojimo nepakaks norint sveikam sulaukti bent 90 metų.
– Padidėjęs cholesterolis ir arterinis kraujospūdis, didelis cukraus kiekis išbalansuoja organizmą, o jei pacientas visiškai nevaldo rizikos veiksnių, jo organizmas yra nuolat paniręs į lėtinį uždegiminį procesą. Apibūdinkite šio proceso pasekmes.
– Šiandien kardiologai suskaičiuoja daugiau nei 40 ŠKL rizikos veiksnių. Tačiau iš jų patys svarbiausi, darantys didžiausią žalą širdžiai ir kraujagyslėms, yra 3 keičiamieji veiksniai – padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis ir rūkymas. Be abejo, visi kiti likę rizikos veiksniai, nekoreguotos sveikatos būklės, gretutiniai susirgimai (lėtinės reumatinės, endokrininės ir kt. ligos) taip pat katalizuoja nepageidaujamą poveikį, didina kardiovaskulinę riziką. Anglų kalboje netgi sakoma, kad padidėjęs cholesterolio kiekis ir cukrinis diabetas yra tyliosios sesės žudikės. Beje, 70 kg sveriančio žmogaus organizme yra vos 4 gramai cukraus. Todėl kaip apkrauname organizmą vartodami įvairius saldžius produktus. Nekoreguoti rizikos veiksniai ne tik formuoja aterosklerotines plokšteles kraujagyslėse, tačiau jų veikimas indukuoja ir lėtinį uždegiminį procesą. Pavyzdžiui, besiformuojanti kraujagyslės spindyje aterosklerotinė plokštelė sukelia lėtinį uždegimą kraujagyslės sienelėje ir apie sienelę, taip organizme užvesdama lėtinį uždegimą, kurio aktyvumo procesą galime jau išmatuoti atlikdami kraujo tyrimus.
Tikiu, kad netrukus gydytojo kabinete vertinsime kardiovaskulinės sistemos sukeltą uždegiminį procesą ir jam valdyti galėsime paskirti reikiamus vaistus. Tai vėlgi bus naujas etapas į ilgaamžiškumą.
Visos ligos – nuo nervų
– Šiuo metu viešojoje erdvėje galima pamatyti daugybę „ilgaamžiškumo pranašų“, kurie siūlo įvairius vitaminus, maisto papildus ir procedūras žmonėms. Kaip žmonės galėtų atpažinti, jog vien tai nėra raktas į sveikatą?
– Iš tiesų šiandien visuomenė labai aktyviai yra įsitraukusi į ilgaamžiškumo Gralio paieškas, buriasi į atskiras grupes, negaili lėšų įvairioms brangioms procedūroms ir tyrimams, maisto papildams ir kt. Tačiau pirmiausia raginu suprasti, kad ilgaamžiškumas yra pasekmė, kaip pats asmuo laikosi nusistatyto sveikos gyvensenos kompaso: vengia rizikos veiksnių, yra fiziškai aktyvus ir sportuojantis, geba subalansuoti darbą ir poilsį, įsitraukęs į socialinę ar visuomenines veiklas, aktyviai dalyvauja šeimos gydytojo siūlomose ligų prevencinėse programose, yra drausmingas teikiamoms gydytojo rekomendacijoms ir, žinoma, yra pozityvus, ko kol kas objektyviai gydytojo kabinete dar negalime išmatuoti.
– Esu girdėjusi posakį, kad „visos ligos iš streso“. Ar tikrai stresas yra toks galingas, kad įveikia net fiziškai sveiką organizmą?
– Stresas iš tiesų labai svarbus ŠKL rizikos veiksnys. Suskaičiuota, kad šeimoje ar darbe patiriamas stresas prilygsta rūkymo sukeliamai žalai širdies kraujagyslėms: dėl streso poveikio išsiskiria įvairios biologiškai aktyvios medžiagos, sukeliančios kraujagyslių spazmą, veikiančios aterosklerotinės plokštelės didėjimą ar netgi jos plyšimą, nekalbant apie didžiulį streso poveikį kraujospūdžiui ir pulsui. Kardiologijoje dar žinomas sudužusios širdies sindromas, kai dėl didelio išgąsčio ir patirto streso (atsitiko nelaimė, artimo mirtis, įvyko gaisras ir kt.) poveikio išsiskiria toks didžiulis streso hormonų kiekis, kad akimirksniu labai nusilpsta širdies raumuo – sukeldamas būklę, panašią į širdies infarktą. Kai kurie sudužusios širdies sindromo atvejai baigiasi netgi mirtimi. Beje, stresas turi didžiulę reikšmę ir bemaž visoms kitoms ligoms. Mokslininkams, tyrinėjantiems streso poveikį sveikatai, belieka pritarti senolių išminčiai, kad visos ligos nuo nervų.
Klaipėdos rajonas turi potencialo
– Ne kartą savo laikraštyje esame rašę apie ilgaamžius mūsų rajono gyventojus. Dažniausiai savo ilgaamžiškumą jie apibūdina ne kaip sveiką gyvenimo būdą, o kaip teigiamas savo charakterio savybes: buvau geras kitiems ir kiti man buvo geri. Dar priduria, kad, matyt, įtakos turėjo genai. Tai ar tikrai ilgaamžiškumą lemia pozityvus požiūris, gražūs santykiai? Ar ir genai reikšmingi tikintis ilgaamžiškumo? Kaip turėtų atrodyti žmogaus kasdienybė, norint išvengti pagrindinių, anksčiau minėtų rizikos veiksnių?
– Iš tiesų ilgaamžiškumas (longevity) šiuo metu kone didžiausias slėpinys, kurį mokslininkai ir gydytojai bando įminti. Mūsų rajono ilgaamžiai tiksliai Jums nusakė sveiko amžėjimo arba ilgaamžiškumo esmę, kuris neįmanomas be minėtų jų išvardintų savybių.
Beje, šiuo metu mokslinis ilgaamžiškumo mįslės įminimas vyksta tyrinėjant penkias pasaulio vietas (Loma Linda (Kalifornija), Nicova (Kosta Rika), Okinava (Japonija), Sardinija (Italija) ir Ikarija (Graikija)), kuriose šimtamečių yra daugiausia. Pavyzdžiui, Ikarijos saloje žmonės gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau arba maždaug vienas iš trijų ikariečių sulaukia 90-ojo gimtadienio. Arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto, onkologinių ir kitų ligų paplitimas Ikarijos salos gyventojams esti reikšmingai mažesnis, palyginti su kitų vietovių etniniais graikais.
Yra išlikęs ir nuotaikingas pasakojimas apie amerikietį, dar praėjusiame amžiuje atvykusį į Ikariją įminti ilgaamžiškumo paslapties. Patekęs į bendruomenės susitikimo vakarėlį šalia jo sėdintis vietinis paklausęs, kiek, jo nuomone, yra link jų skubančiai moteriai metų. Svečias atsakęs, kad, tikėtina, apie 70. Deja, patikslino vietinis, jai 94-eri ir tai yra mūsų šeimos gydytoja, kuriai tokių gazuotų gėrimų (kokakola), kuriuos vartoji, neįsiūlytumei. Ikarija labai varginga, gausių išteklių neturinti sala, tačiau nuostabi gamta, gyventojų būrimasis į bendruomenes, socialinis aktyvumas, sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas suteikia galimybes gyventi ilgiau.
– Tyrimų duomenimis, 2022 m. Klaipėdos rajono gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekė 76,8 metus, Lietuvos – 75,8 metai. 2022 m. Klaipėdos rajono savivaldybės moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 80,5 metus, Lietuvos – 80,0 metų. 2022 m. Klaipėdos rajono savivaldybės vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 73,3 metų, Lietuvos – 71,3. Klaipėdos rajone trys ketvirtadaliai gyventojų gyvena kaime. Kaip manote, ar gyvenimas kaimiškoje teritorijoje (ir su juo susiję aspektai, pavyzdžiui, galimybė užsiauginti savo vaisių, daržovių, dažniau būti gryname ore) turi įtakos ilgaamžiškumui?
– Tikiu, kad Klaipėdos rajonas turi visas reikiamas galimybes imtis lyderystės, pretenduojant į rajoną, turintį daugiausia 90 metų ir daugiau sulaukusių asmenų. Tam yra visos reikiamos sąlygos: švari ir neužteršta Minijos vingių aplinka, reikiamam fiziniam aktyvumui sukurta ir išvystyta rajono, ypač Gargždų infrastruktūra, didesnioji populiacijos dalis, gyvenanti kaimiškojoje teritorijoje, turi galimybę maitintis savo užsiaugintais vaisiais ir daržovėmis, išvengti miesto triukšmo, subalansuoti poilsio ir darbo režimus. Klaipėdos rajono savivalda savo ruožtu turėtų siekti sudaryti maksimalias galimybes, kad absoliučiai visi rajono gyventojai dalyvautų prevencinėse ligų patikros programose, kas leistų laiku suvaldyti ir gydyti lėtines ligas.

Kraštietis, kardiologas prof. R. Kubilius siūlo kartu pateikti ilgaamžiškumo receptą:

• reguliarus kasdienis fizinis aktyvumas – universali priemonė nuo daugiau nei 50 lėtinių ligų. Moksliškai įrodyta, kad vyresniems nei 62 m. amžiaus žmonėmis 7 500 žingsnių per dieną arba 150 min. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę reikšmingai apsaugo nuo mirčių dėl bet kurios priežasties. Galiausiai sėdimą laiką pakeitus stovimu daugiau nei 30 proc. sumažintume mirties riziką dėl bet kurios priežasties;
• miego trukmė – 6–8 valandos, padedančios ne tik išilsinti organizmą, tačiau ir sumažina streso hormonų kiekį, lengvina širdies veiklą. Mažesnė nei 6 valandų arba ilgesnė nei 8 val. miego trukmė yra susijusi su trumpesne gyvenimo trukme;
• sveika mityba ir būtinai lavinti jausmą, kad jau pasisotinote ne 100 proc., o 80 proc.;
• įsitraukimas į bendruomenių veiklą ir socialinis aktyvumas;
• ne didiesiems ŠKL rizikos veiksniams: nerūkyti, koreguoti padidėjusį kraujospūdį ir cholesterolio kiekį;
• būti pozityviems, nelaikyti pykčio.

Parengė Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.