„Kurk Lietuvai“ pusmetis – 11 sprendimų ateities iššūkiams įveikti
Kovo 13 d. Vyriausybėje pristatyti „Kurk Lietuvai“ programos dalyvių įgyvendintų projektų rezultatai. Tarp jų – siūlymai efektyvesnei dekarbonizacijai, ekonominės regionų specializacijos stiprinimas, reguliacinių smėliadėžių koncepcijos ir kiti sprendimai.
„Kurk Lietuvai“ vadovės Monikos Merkytės teigimu, programos dalyvių nuveikti darbai prisidės prie šalies ekonomikos tvarumo. „Projektų vadovai ieškojo būdų, kaip spręsti artėjančius iššūkius, susijusius su klimato kaita, amžėjančia visuomene, Lietuvos konkurencingumo didinimu. Tai į ateitį orientuota perspektyva, siekianti ilgalaikių pokyčių“, – sako ji.
„Ši programa – nepamainoma pagalba mums, dirbantiems valstybės įstaigose: programos dalyvių mintys ir darbai padeda priimti tvarius, į ateitį orientuotus valdysenos sprendimus bei juos tinkamai įgyvendinti. Juk tokias iškeltas užduotis priima bei jas vykdo ne institucijos, ne pastatai ar pareigybės, o talentingi, iniciatyvūs ir darbštūs žmonės. Tikiu, šiai Vyriausybei „Kurk Lietuvai“ dalyviai padės kurti ir tvaresnę, stipresnę regioninę politiką – tai yra vienas iš jos esminių uždavinių, – sako Ministro Pirmininko patarėjas regionų politikos, nevyriausybinių organizacijų ir sporto klausimais Povilas Saulevičius.
Žaliojo kurso link
2024–2025 metų programos dalyvių karta per pirmąjį pusmetį įgyvendino 11 projektų. Apie 40 proc. jų siekta prisidėti prie žaliosios ekonomikos vystymo Lietuvoje. Parengtos rekomendacijos, kaip skatinti pakartotinį statybinių žaliavų naudojimą. Pavyzdžiui, prieš griaunant pastatą atlikti išsamų panaudotinų medžiagų auditą, į statinio projektą įtraukti išteklių inventorizaciją ir transformacijos studiją.
Lietuvos įsipareigojimas iki 2050 metų pasiekti nulinę CO2 emisiją bei pastangos užtikrinti ilgalaikį šalies ekonominį konkurencingumą stipriai priklauso nuo sėkmingos pramonės sektoriaus dekarbonizacijos. Siekiant šį procesą paspartinti, rekomenduojama sukurti kompetencijų branduolį, kuris užtikrintų nuoseklią pagalbą (nuo informacijos teikimo iki technologinių sprendimų diegimo) įmonėms mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Programos dalyvės taip pat pateikė siūlymus, kaip stiprinti specialistų, gebančių įgyvendinti žaliąją transformaciją, rengimą ir perkvalifikavimą.
Atsispiriant nuo pernai „Kurk Lietuvai“ programoje sukurto Žaliųjų sprendimų katalogo, užsienio rinkoms siūlančio vietos verslų išvystytas žaliąsias inovacijas, Lietuvos įmonėms parengtas informacinis vadovas apie vystomojo bendradarbiavimo potencialą ir finansavimo galimybes.
Ekonomikos ir technologijų vystymas
Vienas iš pagrindinių „Kurk Lietuvai“ tikslų – akceleruoti inovacijas ir taip stiprinti Lietuvos pozicijas aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Programoje sukurtos dviejų reguliacinių smėliadėžių – personalizuotos medicinos ir ateities maisto – koncepcijos. Išanalizavus Lietuvos mikrobiomo sektoriaus potencialą, išgrynintos rekomendacijos šios gyvybės mokslų atšakos vystymui. Pavyzdžiui, siūloma remti mokslinių tyrimų komercializavimą, į Lietuvą pritraukti daugiau farmacijos įmonių.
Planuojama, kad iki 2065 metų darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje susitrauks 40 proc. Programoje aiškintasi, kaip spręsti mažėjančios darbo jėgos problemą pasitelkiant inovatyvius būdus. Vienas iš siūlymų – sukurti automatizavimo strategiją, kuri įgalintų įmones robotizuoti gamybą, kurti aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas.
Tam, kad Lietuva išliktų konkurencinga ir neatsiliktų nuo pasaulinių tendencijų, svarbu plėtoti strateginį planavimą. „Kurk Lietuvai“ komanda išgrynino gaires, kaip į naujai rengiamą Sumaniosios specializacijos koncepciją integruoti technologinės įžvalgos (angl. Tech Foresight) metodus. Į socialinių inovacijų plėtros politiką taip siūloma įtraukti kultūros bei kūrybines industrijas. Šiam tikslui pasiekti parengta meno technologijų ir socialinių inovacijų kūrimo programos „Visuomenės kūrėjai“ koncepcija.
Per praėjusį pusmetį programos dalyviai ieškojo būdų, kaip stiprinti Lietuvos regionų ekonominę specializaciją. Į regionų plėtros programą siūloma įtraukti siauresnį ekonominės specializacijos apibrėžimą, formuojant regionų politiką taikyti katalizinių specializacijos sričių (KSS) metodiką.
Dėmesys skirtas ir saugumo stiprinimui – sukurtas Lietuvoje dislokuotų NATO sąjungininkų karių gerovės indeksas, padėsiantis įvertinti ir karinius, ir civilinius karių poreikius.
Pirmieji „Kurk Lietuvai“ 2024–2025 metų kartos dalyvių projektai įgyvendinti agentūroje „Investuok Lietuvoje“, Inovacijų agentūroje, Krašto apsaugos ministerijoje, Kultūros ministerijoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Užsienio reikalų ministerijoje.
Pranešimas žiniasklaidai
