Didėjant socialinių paslaugų poreikiui, tenka jų palaukti
Visuomenei senėjant, spartėjant gyvenimo tempui, socialinių paslaugų poreikis Klaipėdos rajone didėja. Pagalbos į namus senyvi ir neįgalūs asmenys laukia eilėje, nors ją teikia kelios įstaigos ir organizacijos. Šiuo metu socialinės paslaugos į namus teikiamos 224 gyventojams, o dienos socialinės globos – 188 arba žymiai daugiau nei ankstesniais metais.
Padėkos skatina stengtis
Socialiniai darbuotojai pastebėjo, jog individualios priežiūros darbuotojų pagalba į namus tapusi pagyvenusių, neįgalių žmonių gyvenimo norma. „Pernai buvo didžiausias socialinių paslaugų poreikis“, – patikino jie.
Gargždiškis senjoras Juozas Jurkus ne kartą skambino į „Bangos“ redakciją ir gyrė savo pagalbininkę Zitą Narkienę – individualios priežiūros darbuotoją iš Klaipėdos rajono paramos šeimai centro. „Nėra geresnės Lietuvoje: kartą ji sunegalavo, tai savo namuose išvirė valgio ir paprašė vyro, kad man atneštų“, – moters mielaširdingumu ir jautrumu neatsidžiaugė socialinės paslaugos gavėjas.
Priekuliškė rašytoja, visuomenininkė Edita Barauskienė labai patenkinta rajono Savivaldybės vykdoma socialine politika. Anot jos, gali užsiauginti penkis vaikus, bet senatvėje neturėti kas padėtų. „Atsiradus bėdai galima paprašyti, kad paskirtų pagalbininką, kuris ateina į namus padėti: sutvarko kambarį, išverda valgį, atneša malkų. Mūsų šeimai jis padeda – mokėti nedaug tereikia, nes kompensuoja Savivaldybė, – dėstė E. Barauskienė. – Kaip gerai, kad rūpinamasi senu, ligotu žmogumi, kad jis galėtų oriai gyventi. Esu labai dėkinga ir skleidžiu žinią apie tai. Manau, kad ne visi žino apie tokią paslaugą.“ Paramos šeimai centro socialinė darbuotoja Inga Rancienė neslėpė, jog klientų padėkos, sveikinimai švenčių progomis džiugina, skatina stengtis – jų sulaukia ir iš paslaugas gaunančių artimųjų.
Jaučiasi pamirštas
Tačiau ne visiems senyviems ar ligų prispaustiems, prašantiems pagalbos į namus, pasiseka taip lengvai jos sulaukti ir džiaugtis. Galbūt laimingesni tie, kurie gyvena mieste ar miestelyje. Tačiau ar galima diskriminuoti paslaugų reikalingą žmogų, gyvenantį atokesnėje vietovėje ar teisintis, kad sunku rasti darbuotoją dėl jo gyvenimo būdo?
Į „Bangos“ redakciją kreipėsi Sendvario seniūnijos gyventojas (pavardė ir vardas redakcijai žinomi), kad pagalbos į namus nesulaukia nuo praėjusio rudens. „Mano darbingumas – 15 proc. – esu pilnas ligų, kurios mane vargina, netgi kalbėti sunku. Rugpjūčio mėnesį pateikiau prašymą seniūnijai, kad man skirtų pagalbininką į namus. Sutvarkė dokumentus ir liepė laukti skambučio. Sulaukęs nieko gero neišgirdau – liepė dar laukti. Skambinau pats daug kartų, bet vis išgirsdavau, jog kažkas atostogauja, serga ar tiesiog trūksta darbuotojų – kvailina mane, – skundėsi pagalbos į namus nesulaukiantis neįgalus vyras. – Man labai reikalinga pagalba – skirta 11 valandų per savaitę. Dabar apsitvarkyti man kartais padeda atvykstanti mama, kuri skaičiuoja devintą dešimtmetį, o socialiniai darbuotojai mane pamiršo.“
Pasiteiravus rajono Savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus vedėjos Ivetos Gailienės, kodėl taip atsitiko, ji patikino, kad šiam gyventojui „paslaugos nepradedamos teikti dėl žmogiškųjų išteklių stokos, kad šiuo metu ieškoma jam tinkamo darbuotojo ir tikrai bus teikiamos poreikį atitinkančios paslaugos“. „Šis Sendvario seniūnijos gyventojas eilėje nėra užmirštas – įstaiga, kurią jis pasirinkęs, užtrunka ieškodama jam darbuotojo“, – teigė I. Gailienė.
Poreikį nustato medikai
Anksčiau pagalbą į namus ir dienos socialinę globą Klaipėdos rajono gyventojams teikė Paramos šeimai centras, bet vėliau įsijungė Priekulės socialinių paslaugų centras, VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“, „Nuoširdus rūpestis“, „Baltija LT“, „Evės namai“.
„Visuomenė senėja, spartėja gyvenimo tempas – artimiesiems nebeužtenka laiko rūpintis arba jų nėra arti, todėl didelis socialinių paslaugų poreikis, – kalbėjo Paramos šeimai centro socialinė darbuotoja Inga Rancienė. – Be to, keičiasi požiūris – atsiranda pasitikėjimas socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojais. Lankydamasis senyvo ar ligoto gyventojo namuose individualios priežiūros darbuotojas padeda jam tvarkytis ir ilgiau išsaugoti savarankiškumą.“
Paramos šeimai centro individualios priežiūros darbuotojai paslaugas teikia ne tik Gargždų, bet ir Endriejavo, Vėžaičių, Judrėnų, Veiviržėnų, Kretingalės seniūnijų gyventojams. Pasak Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus vedėjos I. Gailienės, įstatymiškai socialinių paslaugų gavėjas pats pasirenka socialines paslaugas teikiančią įstaigą ar organizaciją.
Socialinės paslaugos teikiamos pagal įvertintą jų poreikį.
„Norintieji šių paslaugų kreipiasi į savo šeimos gydytoją, su kuriuo aptaria problemas, o šis nurodo, kodėl reikia pagalbos, – dėstė I. Rancienė. – Gavęs išvadą, gyventojas pateikia prašymą seniūnijos, kurioje gyvena, socialinio darbo organizatoriui. Šis atvyksta į namus, sutvarko dokumentus ir pateikia Savivaldybei.“ Kiek asmuo turi mokėti už jam teikiamas paslaugas, skaičiuojama individuliai, remiantis gaunamomis pajamomis.
„Klaipėdos rajono savivaldybė deda visas pastangas, kad socialinės paslaugos būtų suteikiamos kuo skubiau, tačiau jų laukimo trukmę lemia įvairios priežastys: didėjantis socialinių paslaugų poreikis, specialistų stygius, finansavimo apribojimai, – kalbėjo I. Gailienė. – Stengiamės, kad paslaugos būtų suteiktos kuo greičiau ir atitiktų teisės aktų nustatytus terminus.“
Šiuo metu pagalbos į namus paslaugas gauna 224 gyventojai, o dienos socialinę globą namuose – 188. Eilėje socialinių paslaugų Paramos šeimai centre laukia 35, VšĮ „Baltija LT“ – 5, Nacionaliniame socialinės integracijos institute – 40, „Nuoširdus rūpestis“ – 10.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
