Klaipėdos rajono šauliai išvirė 800 porcijų makaronų
„Italų dienos Klaipėdoje“ tapo išskirtiniu bendruomeniškumo pavyzdžiu, kuriame aktyviai sukosi ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai – kartu su virtuvės šefu, šauliu-rėmėju Gian Luca Demarco išvirė net 800 porcijų itališkų makaronų, o jaunieji šauliai vaišino lankytojus šviežiai pagamintu limonadu.
„Šaulys – tai ne tik ginkluotas pilietis. Tai ir bendruomenės narys, savanoris, mokytojas, organizatorius ar net virėjas“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos Priekulės Vėtros kuopos vadas Algimantas Poška, pabrėždamas, kad šaulys – tai visų pirma sąmoningas žmogus, kuris savo įgūdžius, profesiją, pomėgius nukreipia ten, kur valstybei labiausiai reikia. Šauliai, dažnai matomi karinėse pratybose ar žygiuose, šįkart „Italų dienose Klaipėdoje“ pasirodė visai kitame amplua – įsitraukė į gurmanišką misiją gaminti itališkus makaronus „Italų dienų“ šventės svečiams.
„Mums svarbu parodyti, kad šaulystė yra įvairialypė. Tai įsipareigojimas ne tik ginti, bet ir kurti, vienyti žmones, mokyti, įkvėpti“, – pabrėžė Priekulės šaulių vadas.
Klaipėdos miesto savivaldybės ir kultūros centro „Žvejų rūmai“ organizuotame renginyje „Italų dienos Klaipėdoje“ Priekulės Vėtros kuopos šauliai itališkus makaronus virė pačių šaulių pagamintuose kazanuose, kuriuose maistą galima gaminti ir lauko sąlygoms – žygiuose ar šaulių pratybose.
„Tokios veiklos ne tik džiugina žmones, bet ir parodo, kad šauliai yra universalūs ir gali veikti pačiose įvairiausiose situacijose – vieną dieną mes stovime rikiuotėje su ginklais, o kitą – prie puodų, gaminame maistą ir kviečiame žmones pabendrauti dalydamiesi maistu, bendryste, patirtimis“, – priduria Priekulės Vėtros kuopos vadas.
Kol vyresnieji šauliai „Italų dienose Klaipėdoje“ rūpinosi makaronais, jaunieji šauliai iš Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės patys gamino itališką citrininį limonadą ir vaišino juo šventės svečius.
„Šaulystė moko pilietiškumo, pagarbos, savanorystės ir meilės Tėvynei. Vaikai ir paaugliai šauliai mokosi planuoti savo laiką, atlikti užduotis savarankiškai, bendradarbiauti su vyresniais kolegomis ir būti pasiruošę padėti bendruomenei, kai to labiausiai reikia“, – dalijasi Lietuvos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šaulys, gargždiškis Šarūnas Vaičiulis.
„Šaulystė ugdo atsakingus, pilietiškus ir bendruomeniškus jaunus žmones. Tokie renginiai leidžia jiems parodyti savo stipriąsias savybes ne treniruotėse, o tarp žmonių – realiame gyvenime“, – pabrėžia Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas mjr. Artūras Milkintis. Pastaraisiais metais Lietuvos šaulių sąjunga keičiasi ir auga, plečia veiklų spektrą. Norintys atrasti savo vietą visuotinėje šalies gynyboje gali rinktis ginkluotą arba neginkluotą gynybą, skirtingas specializacijas: informacinių technologijų ir ryšių, komunikacijos, kibernetinio saugumo, bepiločių orlaivių valdymo, logistikos, medicinos ir t. t.
„Šaulių sąjunga yra platforma, kuri įgalina žmonių nerimą dėl saugumo ir ateities nukreipti į užtikrintumą, ramybę ir pasirengimą. Čia žmonėms siūloma begalė vertingų mokymų ir kursų. Jeigu galvojate, kad tai ne jums – supraskite, kad mes tokie patys civiliai, kaip ir jūs, tiesiog priėmę sprendimą ne pasyviai laukti, o veikti ir įdarbinti savo turimus įgūdžius. Prireikus mes jau žinosime, kaip nesutrikti, ką daryti ir kaip pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais“, – sakė Priekulės šaulių vadas A. Poška.
Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 17 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.
Pagal pranešimą žiniasklaidai
