Sausas maistas ar konservai? Kaip derinti šuns racioną ir neperšerti
Šeimininkai vis dar nesutaria, ar šuniui geriau tinka sausas maistas, ar konservai. Vieni ištikimi granulėms, kiti be skardinės nepradeda dienos. Tiesa paprastesnė, nei atrodo. Abu formatai gali būti visaverčiai, o daugelis šeimininkų juos sėkmingai derina. Svarbiausia žinoti, kaip tai daryti, kad šuo gautų visko, ko reikia, ir tyliai nestorėtų.
Sausas maistas: patogus kasdienės mitybos pagrindas
Kokybiškas sausas maistas šunims yra visavertis, jame subalansuoti baltymai, riebalai, vitaminai ir mineralai. Jį patogu dozuoti, laikyti ir pasiimti į kelionę, o šuniui kramtant granules, dantys šiek tiek apsivalo. Tačiau sausas pašaras yra kaloringas. Sauja, kuri žmogui atrodo niekis, mažam šuniui gali sudaryti nemenką dienos normos dalį, todėl porcijas verta sverti, o ne pilti iš akies.
Kita sauso maisto ypatybė ta, kad jame mažai drėgmės. Šuo, ėdantis vien granules, turi pakankamai gerti, todėl šviežio vandens dubenėlis visada turi būti pilnas.
Konservai: drėgmė, kvapas ir skonis
Konservuose vandens gerokai daugiau, todėl jie naudingi šunims, kurie geria mažai. Stipresnis kvapas ir minkšta tekstūra žadina apetitą, tad konservai dažnai padeda išrankiems, vyresniems ar po ligos silpniau ėdantiems augintiniams. Jautraus virškinimo augintiniams praverčia konservai šunims su vienu baltymo šaltiniu, pavyzdžiui, tik ėriena, šerniena ar lašiša, nes taip lengviau suprasti, kas augintiniui tinka.
Gramas konservų turi mažiau energijos nei gramas sauso maisto. Todėl šuo gauna didesnę porciją ir jaučiasi sotesnis, o tai ypač patogu tiems, kuriems reikia saugoti liniją.
Didžiausia klaida: konservai ant pilno dubenėlio
Dažniausiai nutinka taip. Šeimininkas pripila įprastą sauso maisto porciją, o dėl skonio ant viršaus uždeda dar pusę skardinės. Ir taip kasdien. Po kelių mėnesių šuo sveria keliais kilogramais daugiau, nors, šeimininko manymu, ėda kaip ėdęs.
Derinant reikia ne pridėti, o pakeisti. Paprasčiausia pasinaudoti abiejų pakuočių lentelėmis. Tarkime, pagal šuns svorį sauso maisto nurodyta 200 g per dieną, o konservų 800 g. Jei norite, kad pusę raciono sudarytų drėgnas maistas, šuo turėtų gauti 100 g sauso maisto ir 400 g konservų. Jei konservai sudarys tik ketvirtadalį dienos normos, sauso maisto reikės 150 g, o konservų 200 g.
Porcijas galima maišyti viename dubenėlyje arba paskirstyti per dieną, pavyzdžiui, rytą duoti sauso maisto, o vakare konservų. Svarbu, kad per dieną suma neviršytų vieno visaverčio raciono. Kai kurių gamintojų, pavyzdžiui, „Marp“, konservų aprašymuose atskirai nurodoma, kad jie puikiai tinka maišyti su sausu maistu, taigi toks derinys šuns virškinimui nėra naujiena.
Visavertis ar papildomasis pašaras
Renkantis konservus verta atidžiai perskaityti etiketę. Vieni konservai yra visaverčiai pašarai, kuriais šunį galima šerti ir be jokių priedų. Kiti žymimi kaip papildomasis pašaras, pavyzdžiui, konservai iš vien mėsos ar žuvies. Jie labai skanūs ir puikiai tinka kaip priedas prie sauso maisto, tačiau vieni viso raciono neatstos, nes juose nėra visų reikiamų vitaminų ir mineralų. Sudėtyje taip pat žiūrėkite, kur įrašyta mėsa. Kuo aukščiau sąraše yra konkreti mėsa ar žuvis, tuo geriau, o dirbtinių dažiklių ir kvapiklių geriau vengti.
Kam derinimas tinka labiausiai
Labiausiai derinimas praverčia išrankiems šunims, kuriems vien granulės greitai nusibosta, ir vyresniems augintiniams, kurių uoslė ir apetitas silpsta, o dantys nebe tokie tvirti. Jis naudingas ir šunims, kurie geria mažai, ypač šildymo sezonu, kai oras patalpose sausas. Drėgnas maistas padeda ir tiems, kuriems reikia numesti svorio, nes didesnė porcija ilgiau palaiko sotumo jausmą.
Keiskite palaipsniui
Naujas maistas į dubenėlį turėtų atkeliauti pamažu. Per penkias ar septynias dienas po truputį didinkite naujo maisto dalį ir mažinkite senojo, stebėkite apetitą ir išmatas. Atidarytą konservų dėžutę laikykite uždengtą šaldytuve, o maistą sunaudokite per pakuotėje nurodytą laiką. Prieš patiekdami leiskite jam sušilti iki kambario temperatūros, nes šaltas maistas kvepia silpniau ir išrankus šuo gali jo net neparagauti.
Vieno teisingo atsakymo, koks maistas geriausias, nėra. Svarbiausia, kad racionas būtų visavertis, porcijos pasvertos, o šuo ėstų su malonumu. Jei augintinis serga lėtine liga ar jam paskirta speciali dieta, bet kokius mitybos pokyčius geriau aptarti su veterinarijos gydytoju.
Užsak.
