Tautadienis – pirmąkart
Gegužės 26 d., pirmadienį, pradedama tautinės tapatybės iniciatyva Tautadienis. Tądien įmonės ir žinomi žmonės kviečia visus puoštis baltiškais, tautiniais kostiumais ar etnizuotais rūbais. Iniciatyva siekiama padėti prisijaukinti šį rūbą tiems, kurie gal net nėra jo vilkėję, ir paskatinti dažniau juo puoštis svarbiomis gyvenimo progomis.
Kaip teigia Vilniaus etninės kultūros centro vadovė Sandra Daugirdienė, iniciatyvos tikslas – paskatinti daugiau gyventojų puoštis savo tautinės tapatybės rūbais.
„Palaikome pilietiškų žmonių siekį išplėsti tautinių drabužių dėvėjimo erdvę už įprastų ribų – folkloro kolektyvų veiklos, Dainų švenčių, valstybinių renginių ar ugdymo įstaigų. Skatiname domėtis ir didžiuotis mūsų unikaliu tautiniu paveldu – raštais, simbolika ir giliomis prasmėmis, slypinčiomis tautiniuose bei baltiškuose kostiumuose.
Iš tiesų, jei niekada nesi vilkėjęs tautinio ar baltiško rūbo, tam gali prireikti drąsos. Tačiau pirmasis kartas – ypač drauge su bendraminčių būriu – būna ne tik lengvesnis, bet ir kupinas džiaugsmo“, – sako S. Daugirdienė.
Idėjos autorė ir etnokultūros mylėtoja Gitana Baliutavičienė sakė, kad mintis telkti bendraminčius šiai iniciatyvai kilo pastebėjus, kad Lietuvoje kostiumas vis dar yra daugiau folkloro koncertų, švenčių, liaudies kolektyvų atributas nei svarbių gyvenimo progų apranga.
„Kada paskutinį kartą vilkėjote savo tautinį kostiumą? Dažnas atsako, kad mokykloje ar kai dainavo, šoko ansamblyje. Jį išties dažniau turi kolektyvai, ansambliai, mokyklų bendruomenės. Svajoju, kad tai būtų ne vien ansamblių, o kiekvieno žmogaus, kuriam brangi jo šalis ir jo šaknys, drabužis. Kad jis taptų įprasta puošmena per tokias svarbias gyvenimo progas kaip vestuvės, krikštynos, jubiliejai, gaunant diplomą ar apdovanojimą, per visas valstybines šventes. O tam – reikia padėti visuomenei jį prisijaukinti. Ypač tiems, kurie niekad nėra jo vilkėję. Būtent toks ir yra Tautadienio tikslas“, – sakė Tautadienio idėjos autorė G. Baliutavičienė, kuri tikisi, kad iniciatyva taps kasmetine.
„Per daugiau nei 15 metų esu sukūręs daug tautinių kostiumų – kiekvienas jų man byloja apie žmogaus ryšį su savo kraštu. Iš kur kilęs – nuo šio klausimo pradedu, kai ateina žmogus siūtis. Tautinis kostiumas nėra tik proginis rūbas – jis yra gilus priminimas, kas esi ir iš kur esi. Jis reikalauja pagarbos, kaip vėliava ar himnas. Jį vilkėdami padedame išsaugoti ir savo kultūrą, ir senuosius amatus“, – sakė Vilius Paškevičius, tautinių kostiumų kūrėjas Vilniuje.
Kol kas nėra duomenų, kiek Lietuvos gyventojų turi tautinį arba baltų genčių kostiumą.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinio kostiumo specialistės Danutės Keturakienės teigimu, vien šimtmečio Dainų šventėje dauguma dalyvių buvę pasipuošę tautiniais kostiumais, o jų buvo apie 37 tūkst.
Norvegijoje, turinčioje stiprias tautinio identiteto puoselėjimo tradicijas, apie 70 proc. moterų ir 20 proc. vyrų turi savo tautinį rūbą. Austrijoje – daugiau nei 50 proc. gyventojų turi tautinių drabužių. Ten tautinės tapatybės rūbas įprastas bet kurios svarbesnės gyvenimo ar šventės dalis.
