Istorinę atmintį kurstė prisiminimais, dainomis ir žygiu

LPKTS Klaipėdos rajono filialo narė V. Nekrevičiūtė ir pirmininkas J. Kausteklis įsitikinę, kad Gedulo ir vilties dienos minėjimo tradicija kasmet birželio 14-osios rytą, 6 val., rinktis prie kryžiaus „Tautos skausmui atminti“ tęsis tol, kol ateis bent vienas žmogus.

Istorinė atmintis gyva – tai liudija susirinkusieji į Gedulo ir vilties dienos paminėjimo renginius Gargžduose ir Priekulėje. Šiandieninė geopolitinė situacija atskleidžia, kad nėra istorijon nugrimzdusių grėsmių – viskas gali pasikartoti. Tačiau lygiai taip pat kartojasi ir siekis išlikti, bendruomenės vienybės patirtis ir tikėjimas ateitimi.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas Gargžduose tradiciškai prasidėjo ankstyvą birželio 14-osios rytą, 6 val., prie kryžiaus „Tautos skausmui atminti“, stovinčio Gargždų parko prieigose. Į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo narių organizuojamą minėjimą taip renkamasi jau nuo 1990-ųjų. Kartos keičiasi, dauguma pastaraisiais metais susirenkančių minėjimo dalyvių buvo ištremti būdami dar vaikai arba tremtyje gimė. Vienas kitas ateina lydimas savo vaikų ar anūkų. Susirinkusiųjų veiduose matėsi ir džiugesys sutikus seną bičiulį, ir ilgesys amžinybėn išėjusių artimųjų bei bendražygių. Galima tik įsivaizduoti, kiek tragiškų ir herojiškų likimų istorijų su savimi atsinešė kiekvienas minėjimo dalyvis. Istorinę atmintį susirinkusiems sustiprino ir Gargždų kultūros centro buvusių politinių kalinių ir tremtinių choro „Atminties aidai“ atliekamos dainos.

Lietuvos šaulių sąjungos Priekulės Vėtros kuopos jaunieji šauliai padėjo gėlių ir uždegė žvakes istorinėse vietose.


Minėjime kalbėjęs Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos vikaras Dovydas Paulikas ragino nepamiršti praeities, bet neapsistoti ir tik ties skausmu. „Tegul ši diena mus kviečia būti vilties žmonėmis“, – kalbėjo kunigas. Viena iš šio tradicinio minėjimo organizatorių, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Klaipėdos rajono filialo narė Verutė Nekrevičiūtė susirinkusiems priminė, kad birželio 14-oji tremtinių ir politinių kalinių šeimose buvo prisimenama visą sovietinio režimo laikotarpį, tyliai kalbantis šeimoje, reikšmingai nutylint viešai nepageidaujamas detales. Dabar tremčių ir represijų istorija gramzdinama į istorinę užmarštį, todėl V. Nekrevičiūtė pabrėžė, kad „kalbėti, pasakoti, budėti prie laisvės istorijos ir išsaugoti atmintį yra kasdienis mūsų rūpestis.“ Jonas Kaustek­lis, LPKTS Klaipėdos rajono filialo pirmininkas, klausytojams priminė, kad vienas pagrindinių tremtinių stiprybės šaltinių buvo krikščioniškas tikėjimas. Neatsitiktinai šis tradicinis minėjimas kasmet pradedamas giedant maldą „Viešpaties angelas“. Su susirinkusiais savo mintimis dalijosi ir TS-LKD Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Mindaugas Šunokas bei buvusi Gargždų miesto seniūnė Indrė Žiedienė.
Po minėjimo Gargždų parke visi susirinko Gargždų krašto muziejaus kiemelyje, kur ankstyvo vasaros ryto vėsą sklaidė Vilties pusryčiai. Bendruomeniškumas, dalijimasis maistu, šypsenomis, kartu dainuojamos tremtinių dainos – visi šie dalykai suteikia prasmės ir autentiško istorijos išgyvenimo įspūdį. Tikimasi, kad Vilties pusryčiai taps tradicinio minėjimo dalimi, nesiekiant trumpalaikės pompastikos ar pramogos įspūdžio, tačiau pabrėžiant kartų bendrystės ir vienybės jausmą.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas Klaipėdos rajone vyksta ne tik Gargžduose, bet ir Priekulėje, kur veikia Gargždų krašto muziejaus filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus. Šiemet muziejininkės Dovilė Avižienė ir Sabina Vinciūnienė pakvietė tragiškus 1941-ųjų birželio įvykius paminėti dalyvaujant pėsčiųjų žygyje po Priekulės apylinkes. Į kvietimą atsiliepė ir Klaipėdos rajono gyventojai, ir iš toliau atvykusieji. Žygio metu dalyvius lydėjo ne tik muziejininkai, bet ir Lietuvos šaulių sąjungos Priekulės Vėtros kuopos jaunieji šauliai. Simboliškai padėtos gėlės ir uždegtos žvakės prie Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus kiemelyje stovinčio kryžiaus, prie Priekulės geležinkelio stoties ir Drukių masinėje kapavietėje. Visos šios vietos mena tragišką pokario istoriją, apie kurią žygio dalyviams trumpai papasakojo muziejininkė S. Vinciūnienė. Tolesnis žygeivių kelias tęsėsi per Gropiškius, Kliošių parką, Priekulės žirgyną. Šios vietos priminė ne tik visą Lietuvą apėmusias sovietų represijas, bet ir tragišką Mažosios Lietuvos gyventojų likimą. Galbūt žygiuojant Priekulės apylinkių žvyrkeliais kai kurių galvose prieš akis iškilo matyti vaizdai su karo pabėgėlių vilkstinėmis, o jaučiamas nuovargis leido tik nujausti, kokius sunkumus tuo metu turėjo patirti nuo karo baisumų bėgantys žmonės.

Gargždų krašto muziejus susirinkusiuosius pakvietė į savo kiemelį Vilties pusryčių, kur šildė ir choro „Atminties aidai“ (vadovė K. Katauskienė) atliekamos dainos.


Į Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejų sugrįžusius dalyvius pasitiko Priekulės meno ir kultūros centro ansamblio „Vėlingis“ atliekamos istorinės karinės dainos. Susirinkusiuosius pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė. Po koncerto dalyviai vaišinosi troškiniu, bendravo, lankė Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejų. Tikimasi, kad netradicinės Gedulo ir vilties dienos paminėjimo veiklos prisidės prie šios datos įamžinimo, stiprins vietos bendruomenę, palaikys jos istorinę atmintį.
Gargždų krašto muziejaus organizuotos veiklos šiais metais buvo finansuojamos iš LR kultūros ministerijos Istorinės atminties išsaugojimo iniciatyvas įgyvendinančio projekto bei Klaipėdos rajono savivaldybės lėšų.
Regina ŠIURYTĖ- ŠIMULIENĖ
Gargždų krašto muziejaus kultūrinių projektų vadybininkė
Edvardo GELŽINIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Skip to content