Šeimos atrasti maži stebuklai Priekulėje sugulė į knygą
Saulėtą kaip reta birželio sekmadienį Priekulės Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus kiemelyje artimiesiems, bičiuliams, bendraminčiams priekuliškė trijų vaikų mama Toma Beržonskienė pristatė savo knygą „Visokie maži stebuklai“. O jie jaunai šeimai nutiko tada, kai Priekulėje surado namus ir apsigyveno. Ši knyga, anot autorės, gimė iš meilės kraštui, šeimai ir noro papasakoti, užrašyti ir išsaugoti marių krašte nutikusias istorijas.
Nesumeluotos istorijos
Savo namuose Pušų gatvėje Beržonskiai girdi geležinkeliu dundančius vagonus. Ne tik girdi, bet ir mato kaimynystėje nupjovus egles. „Vyresnieji vaikai Adomas su Agota ir dabar mojuoja traukiniui, – atskleidė Toma. – Geležinkelis mums nė kiek netrukdo, atvirkščiai, tai mūsų gyvenimo dalis. Kartais su vaikais sėdame į traukinį ir važiuojame į Klaipėdą ar Šilutę.“
Čia apsigyvenus Adomas vis prašydavo mamą pasekti pasaką apie traukinį. Toma jas ne tik sekė, bet ir užsirašinėjo. Taigi knygoje „Visokie maži stebuklai“ aštuoniose vaikiškose istorijose yra bent eilutė apie traukinį. Jos visos išgalvotos, bet apie realius Priekulės objektus: iš namų matomą geležinkelį, kaimynystėje gyvenantį bitininką Kazimierą, netoliese įsikūrusį žirgyną, miesto centre – cukrainę, pakraštyje gyvenančią duonos kepėją, apie Drevernos uostelį, Dituvos turgų.
„Niekas čia nesumeluota: su vaikais einame į žirgyną obuoliais pavaišinti žirgus, į cukrainę – pirkti gardžiųjų bandelių. Ir pikniką Pušų gatvėje buvome surengę, o paskutinė istorija tarsi visas įrėminanti, – atskleidė T. Beržonskienė. – Tai ne pasakos, bet išjaustos istorijos, kuriose realūs objektai, kai kurie veikėjai irgi, kaip antai sūnus Adomas ir dukra Agota. Gal kam atrodys, kad savo istorijose aš perdedu, bet iš tiesų taip jaučiuosi čia ir norėjau tai atskleisti savo knygelėje.“
Dovana miestui
Autorė džiaugiasi, kad iliustruoti sutiko klaipėdiškė Skaistė Kirslys. Viršelį puošia jos piešinys, kuriame rankomis susikibę berniukas ir mergaitė pro langą žvelgia į traukinį. Ir kitų iliustracijų nereikėjo išgalvoti.
Knygelėje „Visokie maži stebuklai“ yra stilizuotas Priekulės žemėlapis, kuriame galima rasti istorijose minimus objektus, veikėjų gyvenamąją vietą. T. Beržonskienė pateikė faktų apie bites, apie žirgus, pridėjo Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 66 moksleivių nekoreguotas mintis apie patirtą jausmą gyvenant šiame krašte. „Priekulė – kur istorija susitinka su gamtos grožiu, o žmonių širdys alsuoja bendryste“, – teigia vienas iš jų.
Pasak autorės, ši knyga skirta smalsiam vaikui, kuriam patinka skaityti knygas. „Arba suaugusiam priekuliškiui, su nostalgija prisimenančiam savo vaikystę, – kalbėjo T. Beržonskienė. – Būtų pasiekimas, jei knyga pasiektų priekuliškių širdis, patrauktų jų dėmesį. O gal ją perskaitęs kito krašto gyventojas apsilankys Priekulėje ir ieškos cukrainės, kurioje dirba Matilda, ar norės įsitikinti, ar tikrai gyvena bitininkas. Šis kraštas juk labai traukia turistus.“
Autorė pasakojo, kad parašiusi istorijas ieškojo galimybių išleisti knygelę. Negavusi atsakymo iš vienos leidyklos, kreipėsi į kitą, bet ji patarė kreiptis į rajono Savivaldybę. „Susikaupiau ir išleidau savo lėšomis, kad būtų dovana, palikimas Priekulei“, – atskleidė T. Beržonskienė.
Įkvėpė vaikai
Iš Žemaitijos kilę Toma ir Andrius Beržonskiai, Klaipėdoje baigę studijas, ten nuomojosi būstą. Į Priekulę jauna šeima atsikraustė prieš 3 metus, suradusi ir nusipirkusi namą, atitinkantį sutuoktinių kriterijus. „Norėjome apsigyventi ten, kur viskas būtų viename: mokykla, darželis, biblioteka, paštas, kultūros centras, bažnyčia. Priekulėje yra viskas, ko reikia žmogui: kultūra, medikai, kavinės, parduotuvės. Ir darbo vietų atsiranda“, – džiaugėsi T. Beržonskienė.
Čia ji prieš porą metų įkūrė knygų klubą „Marios laiko“, kuris dabar tapęs viešąja įstaiga. Pasak įkūrėjos, klubo narės aktyvios, imlios – nori švęsti gyvenimą.
Toma, vaikams prieš miegą sekusi pasakas, pati pradėjo rašyti vaikiškas istorijas, kurias sudėjo į knygelę. Prieš metus į pasaulį atėjo dar viena dukrelė Amelija, angeliško gerumo vaikas. „Esame penkiese – visi, – šypsojosi Toma. – Juokaudama sakau, kad dabar bus antroji knygos dalis apie tai, kad į mūsų namus sugrįžo Amelija, sujaukusi brolio ir sesės ramybę.“
T. Beržonskienė neslėpė, jog aplinkiniai kartais stebisi, džiaugiasi, o gal ir gailisi, kad šeimoje auga trys vaikai. „Bet man nesunku – priešingu atveju jų tiek nebūtų ir knygos nebūtų: vaikai įkvėpė ją parašyti, – patikino sūnaus ir dviejų dukrelių mama. – Gimsta kūrybinės idėjos, tik svarbu nepavargti nuo vaikų, nuo vienas kito.“
Klaipėdos universitete baigusi lietuvių filologijos ir režisūros bakalauro bei teatrologijos magistro studijas, T. Beržonskienė turi įvairaus darbo patirties, iš jo – susijusio su vaikais. Priekulėje ji greitai įsijungė į bendruomenės veiklą. Bendradarbiauja su labdaros ir paramos fondu „Švieskime vaikus“, kurio tikslas – dovanoti knygas vaikams. T. Beržonskienė kalbėjo, kad jų galima gauti organizuojamiems renginiams.
Pasak Tomos, Priekulę atrado nemažai jaunų šeimų, šviesių, turinčių idėjų. „Jos neieško pramogų kitur, o pačios siūlo čia surengti muzikinį vakarą, šeimų pikniką, – kalbėjo T. Beržonskienė. – Čia kūrybiška aplinka: šiame krašte turime viską – nuo koncertų Drevernos uoste iki Mišių Priekulės bažnyčioje. Tik reikia pastebėti paprastus stebuklus.“
Virginija LAPIENĖ
„Niekas mano knygoje „Visokie maži stebuklai“ nesumeluota: su vyru Andriumi ir vaikais einame į žirgyną obuoliais pavaišinti žirgus, į Priekulės cukrainę – pirkti gardžiųjų bandelių, – atskleidė T. Beržonskienė. – Tai ne pasakos, bet išjaustos istorijos, kuriose realūs objektai, kai kurie veikėjai irgi, kaip antai sūnus Adomas ir dukra Agota. Prieš metus į pasaulį atėjo dar viena dukrelė Amelija, tad dabar juokaudama sakau, kad bus ir antroji knygos dalis.“
