Kaip geopolitinė rizika veikia investuotojų sprendimus Lietuvoje? 

Pagal tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuva vis dar išlieka tarp lyderių Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau augančios geopolitinės įtampos kontekste investuotojų vertinimo kriterijai keičiasi. 2025 m. pirmojo pusmečio duomenys jau rodo TUI lėtėjimo ženklus, o šalies įvardijimas kaip pafrontės valstybės tampa papildomu rizikos faktoriumi tarptautiniam kapitalui. Ekspertai įvertino, kaip geopolitinė rizika keičia investuotojų sprendimus ir kokių veiksmų reikėtų imtis.

Tinkama reakcija pelnė investuotojų pasitikėjimą

Nacionalinio plėtros banko ILTE generalinio direktoriaus Dainiaus Vilčinsko teigimu, geopolitinė situacija šiandien neišvengiamai yra investuotojų akiratyje – Lietuva vis dažniau įvardijama kaip pafrontės valstybė. Vis dėlto masinio užsienio investicijų atsitraukimo kol kas nematyti, nes riziką kompensuoja NATO narystė, augantis gynybos biudžetas, kvalifikuota darbo jėga ir pakankamai gerai išvystyta infrastruktūra.

„Paradoksalu, bet didesnės investicijos į saugumą ilgainiui tampa vienu svarbiausių investicinių argumentų – be realių saugumo garantijų ilgalaikės TUI tiesiog neįmanomos. 2026 m. gynybai skiriami apie 5,38 proc. BVP yra aiškus signalas rinkoms, kad Lietuva rimtai žiūri į savo gynybinius pajėgumus“, – sako D. Vilčinskas.

Anot pašnekovo, investuotojų požiūriu svarbus ne tik gynybos išlaidų mastas, bet ir tai, kaip jos integruojamos į bendrą ekonomikos strategiją.

„Nors dalis ginkluotės perkama užsienyje, jau šiandien apie 62 proc. gynybos išlaidų lieka Lietuvos ekonomikoje – per infrastruktūros projektus, paslaugas ir vietines tiekimo grandines. Tai reiškia, kad gynybos biudžetas veikia kaip realus ekonomikos stimuliatorius“, – teigia jis.

Pasak D. Vilčinsko, poligonų plėtra, kariniai miesteliai ir logistikos infrastruktūra jau dabar tampa regioninės plėtros katalizatoriais, tačiau tam, kad šis poveikis būtų ilgalaikis, būtina kryptingai stiprinti ir vidaus ekonominį potencialą. Tai apima pramoninio bendradarbiavimo reikalavimų taikymą dideliuose pirkimuose, investicijas į technologijas ir kompetencijas bei dvejopos paskirties sprendimų – nuo dronų iki kibernetinio saugumo – skatinimą.

Geopolitinės rizikos laikotarpiu, anot jo, lemiamu konkurenciniu veiksniu tampa ir tai, kaip valstybė dalijasi rizika su investuotojais – pavyzdžiui, nacionalinis plėtros bankas pastaraisiais metais vis aktyviau dalyvauja finansuojant gynybos ir su saugumu susijusius projektus.

„Norint išlaikyti investuotojų dėmesį, nepakanka vien fiskalinės drausmės – būtina aktyviai mažinti riziką per garantijas, kofinansavimą ir rizikos pasidalijimo instrumentus“, – sako D. Vilčinskas. Anot jo, bankas per paskolas gynybos projektams jau skyrė beveik 26 mln. eurų, per rizikos kapitalą – beveik 24 mln. eurų, o šiais metais startuosiantis 40 mln. eurų „MILInvest 2“ fondas turėtų tapti nauju impulsu gynybos technologijų plėtrai.

Augant rizikai, finansavimo struktūra tampa lemiama

Europos investicijų banko (EIB) grupės biuro Lietuvoje vadovė Virginija Gečaitė pažymi, kad geopolitinė rizika investuotojų sprendimuose tiesiogiai atsispindi kapitalo prieinamume ir kainoje.

„Padidėjusi geopolitinė rizika dažniausiai reiškia didesnius kapitalo kaštus arba mažesnę kapitalo pasiūlą rinkoje. Dalis investuotojų sprendimus atideda arba nukreipia kapitalą į kitus regionus, ypač jei projektas nebeatitinka jų rizikos apetito“, – sako V. Gečaitė.

Pasak jos, tokiose situacijose išryškėja skirtumas tarp investuotojų, vertinančių projektus vien per trumpalaikės finansinės grąžos prizmę, ir tų, kurie sprendimus priima platesniame kontekste. Europos investicijų bankas, anot V. Gečaitės, vertina ne tik finansinį atsiperkamumą, bet ir projekto kuriamą ekonominę, socialinę bei strateginę pridėtinę vertę.

„Būtent todėl EIB veikia anticikliškai – tais momentais, kai dalis rinkos dalyvių dėl padidėjusio neapibrėžtumo traukiasi, bankas gali užpildyti susidariusias finansavimo spragas ir palaikyti investicijų tęstinumą“, – teigia ji.

V. Gečaitė pabrėžia, kad investuotojų reakcija į augančias gynybos išlaidas priklauso ne tiek nuo jų masto, kiek nuo finansinės struktūros ir integracijos į bendrą fiskalinę strategiją. Tinkamai suprojektuoti projektai, įskaitant viešojo ir privataus sektorių partnerystes, leidžia stiprinti saugumą kartu išlaikant investuotojų pasitikėjimą ir fiskalinę drausmę.

Technologijos svarbiau nei geografija

Tarptautinių finansuotojų sprendimuose rizika pirmiausia atsispindi kapitalo kainoje, tačiau verslo lygmenyje ji virsta labai konkrečiais reikalavimais veiklos tęstinumui ir technologiniam pasirengimui.

Aukštųjų technologijų gynybos įmonės „Brolis Semiconductors“ bendraįkūrėjas Augustinas Vizbaras sako, kad veikla Lietuvoje šiandien aukštos pridėtinės vertės gynybos sektoriuje yra ir konkurencinis pranašumas, ir papildomas iššūkis. Geopolitinis kontekstas keičia ne tik investuotojų, bet ir klientų lūkesčius, todėl verslams tenka veikti griežtesnėmis sąlygomis.

„Specialistai nebebijo dirbti gynybos sektoriuje – dažnu atveju, atvirkščiai, tai matoma kaip prasmingas indėlis į šalies ir regiono stiprinimą. Todėl talentų pritraukimas Lietuvoje šiuo požiūriu tapo netgi paprastesnis nei kai kuriose Vakarų šalyse“, – sako A. Vizbaras.

Tačiau, anot jo, kartu išaugo ir reikalavimai verslo atsparumui. „Beveik kiekvieno didesnio kontrakto derybose turime kalbėti apie atsarginius gamybos planus, tiekimo grandinės užtikrinimą ir scenarijus, jei situacija regione staiga pablogėtų. Tai neišvengiama geopolitinio konteksto dalis“, – teigia jis.

Pasak A. Vizbaro, klientams renkantis partnerius, šalies geografinė padėtis nėra lemiamas veiksnys, kol ji priklauso NATO ir ES. Kur kas svarbesni kriterijai yra produkto technologinis lygis, kokybė, kaina ir tiekimo grandinės nepriklausomumas nuo JAV, Kinijos, Rusijos ar Baltarusijos.

„Matydami 2014-ųjų metų įvykius, rinkos augimui pradėjome ruoštis gerokai anksčiau nei dauguma Vakarų Europos įmonių. Šiandien tai reiškia išbaigtus, kare išbandytus produktus, stabilią europinę tiekimo grandinę ir gebėjimą greitai gaminti didelius kiekius“, – sako jis.

Pranešimas žiniasklaidai

Asociatyvi nuotr.