Gargžduose – atviri klausimai ministrei ir regionų sveikatos realybė

Seimo nario Alvydo Mockaus iniciatyva surengtas ir iš anksto neviešintas sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės vizitas Gargžduose prasidėjo susitikimu su Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro bendruomene. Čia, kaip jau rašėme, greta pristatytų rezultatų nuskambėjo ir konkretūs signalai apie finansavimo trūkumą bei augantį paslaugų poreikį. Tačiau tikrasis vaizdas atsiskleidė vėliau Gargždų kultūros centre, ministrės susitikime su pakviestais seniūnaičiais ir bendruomenių atstovais. Čia kalbėta jau be užuolankų – apie Valstybinės ligonių kasos nepakankamai apmokamas paslaugas, lėšų stygių ir stringančius sprendimus. Vieno pusdienio vizitas parodė ne tik vietos situaciją, bet ir platesnę problemą – kaip sunkiai sprendimai iš sostinės pasiekia regionus.
Sveikatos centre – įspūdis geras
Kaip jau rašėme, vizitą Klaipėdos rajone sveikatos apsaugos ministrė drauge su komanda pradėjo nuo apsilankymo Sveikatos centre, kur susitikta ne tik su įstaigos vadovybe, bet ir medikų bendruomene, apžiūrėtos naujai sutvarkytos patalpos. Pasivaikščioti po jas leista ir žiniasklaidos atstovams, tik jau posėdžių salės durys, pareikalavus Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams, žurnalistams liko uždaros. Visai priešingai nei ministrei ir jos komandai tos pačios dienos popietę lankantis Kretingoje, kur vietos žurnalistai nebuvo vejami lauk ir turėjo galimybę savo ausimis išgirsti svarbiausias sveikatos apsaugos aktualijas ir problemas.
Po apsilankymo Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centre ministrė M. Jakubauskienė Gargždų kultūros centre susitiko su bendruomenių atstovais ir seniūnaičiais, kurie nei klausimų uždavė, nei kokią nuomonę pareiškė. Galbūt tam pristigo laiko. Ministrė į susitikimą vėlavo, o paskui išskubėjo į Kretingą. Susitikime dalyvavo tik saujelė žmonių. Tikėtina, kad jų būtų susirinkę daugiau, jei tik būtų buvę viešai paskelbta, jog balandžio 17 dieną Gargžduose lankysis sveikatos apsaugos ministrė, kuri susitiks ir su visuomene. Tačiau gyventojai apie M. Jakubauskienės viešnagę Gargžduose sužinojo tik tada, kad „Banga“ savo feisbuko paskyroje ėmė dalintis vaizdo įrašais iš susitikimų. Buvo tokių komentatorių, kurie pasipiktino, jog apie tai niekur neskelbta, tačiau šitą klausimą paliekame vizito organizatoriams…
O tam būreliui susirinkusiųjų į Kultūros centrą pirmą kartą Gargžduose lankiusis M. Jakubauskienė teigė, jog Klaipėdos rajonas paliko teigiamą įspūdį, ypač dėl augančio gyventojų skaičiaus ir paslaugų plėtros.
„Gargžduose esu pirmą kartą. Tai tikrai ypatinga vieta – vienas iš labai retų Lietuvos lopinėlių, kur žmonės ne išeina, o ateina, kur žmonių daugėja“, – sakė ji ir pridūrė, kad tai kartu yra ir galimybė, ir iššūkis sveikatos sistemai. Pasak ministrės, augantis gyventojų skaičius reiškia didėjantį paslaugų poreikį ir būtinybę greičiau plėtoti sveikatos priežiūros paslaugas. Ji taip pat akcentavo, kad sveikatos sistema yra sudėtinga, tačiau iš to, kas buvo matyti vizito metu, susidarytas teigiamas įspūdis. „Iš to, ką mums pavyko pamatyti Sveikatos centre, įspūdis labai geras – yra pastangų, potencialo ir jėgos daryti. Nėra čia viskas tobula ir be priekaištų – yra visokių dalykų. Bet tai, kas yra padaryta, yra aukščiausia klasė. Man atrodo, kad čia yra viskas, ko reikia“, – konstatavo ji.
M. Jakubauskienė taip pat išskyrė, kad Sveikatos centre gana didelis paslaugų spektras – nuo odontologijos ir šeimos gydytojų iki vaikų dienos stacionaro ir Psichikos sveikatos centro, pažymėdama, jog tai sudaro svarbią visos sistemos dalį. Vis dėlto ji pabrėžė, kad sveikatos sistema išlieka nuolat diskusijų objektu, nes dalis problemų yra sisteminės, o dalis – vietinės. Tiesa, pastarosios neva sprendžiasi lengviau. Esą jei nesisprendžia, tai tik dėl to, kad apie jas nežinoma.
„Aš norėčiau paklausti, kaip jūs čia jaučiatės, gal turite įžvalgų, patarimų man, kaip sveikatos ministrei“, – kreipėsi M. Jakubauskienė į susirinkusiuosius, akcentuodama dialogo svarbą ir skirtingų patirčių reikšmę sprendžiant sveikatos sistemos problemas, nors prieš tai jos pavaldiniai nuo visuomenės izoliavo tai, kuo gyvena reorganizaciją išgyvenusi mūsų sveikatos įstaiga.

Apie problemas – be užuolankų
Ir tada ramų susitikimo toną prasklaidė Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos atstovė Raimonda Zaborė, klaususi apie sistemines problemas: esą situacija dabar tokia: pirmas šių metų ketvirtis, PSD lėšos nesurinktos, trūksta pinigų. Ligonių kasos nebeapmoka Klaipėdos universitetinei ligoninei už suteiktas paslaugas, trūksta lėšų prioritetinėms sritims. R. Zaborė taip pat pasitelkė vaizdingą palyginimą dėl medikų įkainių, klausdama ministrės, už kiek ši keičia automobiliui padangas.
„Į Gargždus atvažiavome dėl to, kad mus pakvietė čia apsilankyti ir pasižiūrėti vietos situaciją. Mes susitikome su personalu, su gydytojais, slaugytojomis ir kalbėjomės apie tai, kas mažo, nedidelio Sveikatos centro žmonėms, personalui rūpi, ir kad pamatytumėme iš arti kai kuriuos klausimus, kurie dėl savo nedidelio mastelio ne visada pasiekia Sveikatos ministerijos darbinį stalą ir darbotvarkėje nebūtinai visada yra apsvarstomi. Išgirdome gerų įžvalgų ir tai yra puiku“, – atsakydama į emocingą klausiančiosios protrūkį kalbėjo M. Jakubauskienė. Ji taip pat bandė aiškinti bazinius sveikatos politikos principus ir ironiškai perklausė, ar gynybos stiprinimas, kuris dabar yra prioritetiškai finansuojamas, klausiančiajai atrodo nesvarbus.
Jos žodžiais, Lietuvos sveikatos sistema sukonstruota taip, kad ji paremta solidarumo principu. O tai neva reiškia, kad žmonės gauna pagal poreikius tai, ko jiems reikia, tada, kai reikia, ir už tai moka dirbantieji: dirbantieji – už nedirbančius, jauni – už senus. Ir valstybės lėšomis draudžiami asmenys, pasak M. Jakubauskienės, gauna pagalbą tada, kai jiems reikia. Tai yra socialinio teisingumo modelį atspindinti paradigma, ant kurios, ministrės aiškinimu, ir stovi daugelio Europos valstybių sveikatos sistemos.
„O finansavimo modelio peržiūrėjimas visada yra procese. Jūs galvojate ligonių kasose nevyksta diskusija, koks efektyviausias finansavimo modelis turėtų būti? Be abejonės, kad vyksta ir yra svarstoma, kokios alternatyvos galėtų būti. Sveikatos sistemoje yra pinigų tiek, kiek žmonės suneša, kiek valstybė skiria už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Mes buvome paskaičiavę, kad papildomų 1,5 mlrd. eurų pakaktų visoms viršsutartinėms paslaugoms apmokėti, bet realybė tokia, kad yra taisyklės, pagal kurias žaidžiame“, – aiškino M. Jakubauskienė.
Paini e.sveikatos sistema
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė kėlė klausimus, kodėl e.sveikatos sistemoje nėra aiškiai matoma, kiek pacientams priklauso lovadienių palaikomojo gydymo ar slaugos, bei kada ši informacija atsiras sveikatos sistemos programėlėje. Taip pat buvo klausiama, jei planuojama slaugos lovadienių mažinimo kryptis, kaip tokiu atveju bus užtikrinamas reikalingų dokumentų parengimas ir paciento perdavimas kitoms – socialinėms – paslaugoms.
Ministrė teigė, kad klausimas dėl lovadienių matomumo e. sveikatos sistemoje pirmiausia vertintinas kaip techninis ir sisteminis, kurį būtina tikslinti su atsakingomis institucijomis, įskaitant Registrų centrą. Pasak ministrės, e. sveikatos sistema šiuo metu priklauso Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, todėl su jos valdymu susiję sprendimai derinami tarp institucijų. Ji taip pat pažymėjo, kad ilgalaikės priežiūros reforma Lietuvoje nebuvo įgyvendinta apie 15 metų, tačiau šiuo metu ji ruošiama bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Anot ministrės, svarstomas slaugos lovadienių perskirstymas tarp sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemų, o keliuose regio­nuose jau vykdomi bandomieji projektai, testuojant integruotus poreikių vertinimo modelius. Taip pat pabrėžta, kad vienas sudėtingiausių iššūkių išlieka skirtingų sistemų suderinimas elektroniniu lygmeniu.

Perspektyvoje – mobiliosios ambulatorijos
Vizito organizatorius, socialdemokratas Seimo narys A. Mockus socialdemokratų deleguotos ministrės M. Jakubauskienės teiravosi dėl medicinos punktų kaimiškose vietovėse perspektyvų. Ministrė pažymėjo, kad sprendimai šioje srityje priklauso nuo savivaldybių galimybių, ir akcentavo, kad pastaruoju metu jau nemažai savivaldybių sėkmingai taiko mobilių ambulatorijų modelį.
Anot jos, Klaipėdos rajonas išsiskiria augančiu gyventojų skaičiumi, todėl šioje teritorijoje reikalingi sprendimai turi būti vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į didėjantį paslaugų poreikį. M. Jakubauskienė taip pat pabrėžė, kad ministerija nuolat vertina situaciją ir, esant poreikiui, ieško galimybių nacionaliniu lygmeniu atliepti savivaldybių poreikius.
Seimo narys taip pat akcentavo prevencijos svarbą, siūlydamas svarstyti galimybes labiau įtraukti bendrosios praktikos slaugytojus į visuomenės sveikatos stiprinimo ir švietimo veiklas.
Atsakydama ministrė pabrėžė visuomenės sveikatos biurų vaidmenį, juos įvardydama kaip svarbius prevencinės sveikatos sistemos dalyvius, prisidedančius prie ligų prevencijos vietos lygmeniu. Ji atkreipė dėmesį, kad didelė dalis sveikatą lemiančių veiksnių yra už sveikatos sistemos ribų, todėl svarbus įvairių sektorių įsitraukimas – nuo darbo sąlygų iki mitybos ir visuomenės sveikatos politikos priemonių.
M. Jakubauskienė taip pat priminė, kad 2026-aisiais numatyta itin didelį dėmesį skirti visuomenės sveikatai, akcentuojant prevencijos ir sveikatos stiprinimo svarbą nacionaliniu mastu.
Ko gero, klausimų Sveikatos apsaugos ministerijai susitikime Gargždų kultūros centre būtų buvę ir daugiau, tačiau „spaudė“ laikas – popiet, kaip minėta, svečiai iš sostinės išskubėjo į Kretingą. Kaip sakoma, matyt, suveikė principas: vienu šūviu – du zuikius…

Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.