Sniegas nutirpo, problemos liko: Savivaldybė vis dar ieško sprendimų dėl kelių priežiūros

Aktualija
25 kovo, 2026
0

Šių metų žiema Klaipėdos rajonui priminė seniai pamirštą realybę – ne simbolinį sniego sluoksnį, o tikrą išbandymą su visomis jo pasekmėmis. Po kelerių metų ramybės šįkart sniegas ne tik užklojo kelius ir šaligatvius, bet ir parodė, kaip kelių priežiūros sistema veikia realiomis sąlygomis ir kur stringa. Gausus snygis, užverstos gatvės ir gyventojų skundai tapo rimtu išbandymu kelių priežiūros organizavimui. Būtent po jo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitete sugrįžta prie esminių sprendimų paieškos – svarstoma, ar atskirti sniego valymo ir išvežimo paslaugas bei kaip sustiprinti seniūnijų darbą, į procesą įtraukiant už kelių priežiūrą atsakingą specialistą.

„Kol kas nerandame to aukso vidurio. Kol žiemos nėra, viskas kaip ir gerai – susitvarko. Jeigu ateina didesnė žiema – bėdos, nes rangovai vien mūsų Savivaldybės turimais kiekiais ir finansais nepasitenkina, todėl turi sutarčių daugiau, o tada prasideda blaškymasis tarp savivaldybių“, – aiškino Savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas A. Ronkus.

Specialisto dar ieškoma
Kontrolės komitetas kelių prie priežiūros žiemą temos dar kartą sugrįžo kovo 16 dieną. Nors diskusija apie tai pradėta dar sausio mėnesį po gyventojų skundų bangos dėl nenuvalytų gatvių, šaligatvių, viešo naudojimo aikštelių ir net pagrindinių kelių, akivaizdu, jog esminių sprendimų kol kas nėra.
Komiteto pirmininkė Loreta Urbutė priminė, kad dar ankstesniame posėdyje buvo siūlytos svarstyti dvi rekomendacijos – atskirti sniego valymo ir išvežimo paslaugas bei ieškoti specialisto, kuris padėtų seniūnijoms koordinuoti kelių priežiūrą. Kovo viduryje paaiškėjo – abu klausimai iš mirties taško dar nepajudėjo.
Savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus aiškino, kad minėto darbuotojo vis dar ieškoma. Neva ne taip paprasta surasti atitinkamas kompetencijas turintį žmogų. Be to, vedėjas iš karto nubrėžė ribas – šis žmogus nebus skirtas vien seniūnijoms.
Pasak jo, skyriaus atsakomybės per plačios, o žmogiškųjų resursų trūksta. Kitaip tariant, net ir atsiradęs specialistas turės būti visur po truputį. Tai kelia natūralų klausimą – ar toks sprendimas iš tiesų padės seniūnams, kurie ir šiandien susiduria su koordinavimo, planavimo ir operatyvaus reagavimo iššūkiais? Juk šio specialisto poreikis ir atsirado ne atsitiktinai – sausį bei dar anksčiau kalbėta, kad seniūnijoms trūksta kompetentingo žmogaus, ypač sprendžiant kelių priežiūros klausimus.

Po Kontrolės komiteto posėdžio „Bangos“ kalbintas Gargždų seniūnijos seniūnas Valdemaras Žigus teigė, jog išvežant sniegą iš Gargždų miesto didelių nesklandumų nekilo, nors išvežami kiekiai buvo milžiniški. Rangovas UAB „Ecoservice“ pasitelkė subrangovus ir neva viskas pakankamai sklandžiai vyko. „Mes pasakydavome, ir po 1–2, vėliausiai 3 dienų būdavo atsiunčiama technika sniegui išvežti“, – teigė seniūnas.

Aukso vidurio neranda
Tačiau didžiausią diskusiją, kaip ir tikėtasi, sukėlė sniego išvežimo klausimas. Iš pirmo žvilgsnio problema atrodo paprasta – reikia nuspręsti, ar šią paslaugą pirkti kartu su valymu, ar atskirai. Tačiau praktikoje viskas gerokai sudėtingiau, nes svarstant paslaugų atskyrimą iškyla įvairių niuansų.
A. Ronkus posėdžio metu atvirai pripažino, kad Savivaldybė vis dar ieško tinkamiausio modelio. Per laiką esą išbandyta įvairių variantų – centralizuoti pirkimai, skaidymas pagal seniūnijas, teritorijų grupavimas. „Kol kas nerandame to aukso vidurio. Kol žiemos nėra, viskas kaip ir gerai – susitvarko. Jeigu ateina didesnė žiema – bėdos, nes rangovai vien mūsų Savivaldybės turimais kiekiais ir finansais nepasitenkina, todėl turi sutarčių daugiau, o tada prasideda blaškymasis tarp savivaldybių“, – aiškino vedėjas.
Problemos esmė išryškėjo tada, kai po kelių švelnių žiemų atėjo sniegingesnis sezonas. Paaiškėjo, kad sniego išvežimo įkainiai buvo nustatyti itin žemi, nes ilgą laiką ši paslauga beveik nebuvo reikalinga. Rangovai ją įskaičiuodavo į bendrą kelių priežiūros žiemą paslaugos kainą. Tačiau kai sniego iškrito ir dar tokie – rekordiniai – kiekiai, situacija pasikeitė – su kelių priežiūra snieguotu laikotarpiu kilo problemų. Esą net atsirado vienas rangovas, kuris apskritai atsisakė vykdyti sniego išvežimą, nes kitos paslaugos iš jo nebuvo perkamos.
Pasak L. Urbutės, paslaugos tiekėjo atsisakymas vykdyti įsipareigojimus turėtų būti vertinamas kaip sutarties sąlygų nevykdymas. Kaip ten bebūtų, iš posėdžiavusiųjų pasisakymų aišku viena – pasitikėjimo dabartiniu modeliu nėra daug. Tad ne veltui kalbama apie sniego valymo ir išvežimo paslaugų atskyrimą. Nors, kaip sakė Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas, neaišku, ar šis variantas būtų geriausias, nes išskyrus sniego išvežimo darbus gali išaugti šios paslaugos kaina. „Neturiu dar aiškios nuomonės, ar tikrai verta pirkti sniego išvežimą atskira funkcija“, – kalbėjo A. Ronkus.

Kontrolės komiteto ir Savivaldybės tarybos narys S. Karbauskas svarstė, gal sniego vežimo darbų atskyrimas sumažintų sniego valymo paslaugos įkainį.

Užkarda – viešieji pirkimai
Tuo tarpu Kontrolės komiteto ir Savivaldybės tarybos narys Sigitas Karbauskas svarstė, gal sniego vežimo darbų atskyrimas sumažintų sniego valymo paslaugos įkainį. „Jeigu atskirai išvežimą pirktume, galimai kristų valymo kaina. Šią paslaugą mes visada naudojame“, – kalbėjo jis.
Tačiau posėdyje dalyvavęs Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Egidijus Gedrimas siūlė įvertinti riziką, kad sniego išvežimo, perkant šią paslaugą atskirai, kaina vis dėlto gali smarkiai išsipūsti. Be to, pasak jo, reikia įvertinti ir tai, kad snieguotos žiemos gali ir nebūti. „Kad nebūtų taip, kad po kelerių metų viena išvežta sunkvežimio krova bus aukso vertės“, – aiškino E. Gedrimas.
Paradoksalu, bet kaip efektyviausias modelis buvo įvardytas tas, kuris jau liko praeityje – kai seniūnijos turėjo savo techniką ir pačios rūpinosi kelių priežiūra, o pastiprinimas iš šalies buvo kviečiamas tik ekstremaliais atvejais. Šiandien tokia schema sunkiai suderinama su viešųjų pirkimų sistema.
„Mano vertinimu, šiuo metu racionaliausias modelis būtų visas paslaugas pirkti iš vieno rangovo, tačiau savivaldybės teritoriją skaidyti į kelias dalis. Tai leistų atsižvelgti į skirtingas teritorijų specifikas, nes atokesnėse seniūnijose kelių tinklas ilgesnis, atstumai didesni, o darbų sąnaudos – nepalyginamos su miesto teritorijomis, nors įkainiai dažnai išlieka tie patys“, – aiškino A. Ronkus.

Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė pabrėžia: po sudėtingos žiemos būtina ieškoti aiškesnių sprendimų – tiek dėl sniego tvarkymo, tiek dėl efektyvesnio kelių priežiūros organizavimo.

Vietoj strategijos – lopymas
Be sniego, posėdyje nemažai dėmesio skirta ir kelių būklei po žiemos. Nors Savivaldybė renka informaciją iš seniūnijų ir planuoja darbus, aiškesnės ilgalaikės krypties, kurią posėdžio metu Statybos ir kelių priežiūros skyriaus prašė įvardinti komiteto pirmininkė L. Urbutė, kol kas nematyti.
Šiuo metu pagrindinis darbas – duobių lopymas. Tuo tarpu sudėtingesni darbai, tokie kaip įtrūkimų sandarinimas ar dangos atnaujinimas, dažnai paliekami atskiriems sprendimams arba vykdomi fragmentiškai. „Dabartinėse sutartyse mes neturime siūlių užtaisymo nusimatę“, – teigė A. Ronkus, pridūręs, kad numatytas tik duobių tvarkymas, kuris bus atliekamas pagal eiliškumą. Pastarasis paaiškės, kai bus žinoma bendra kelių būklės situacija.
L. Urbutė įspėjo – jei problemos nebus sprendžiamos dabar, ateityje teks mokėti gerokai daugiau. Tai sena, bet vis dar aktuali taisyklė infrastruktūros valdyme.
Posėdžio pabaigoje buvo siūloma dar kartą teikti rekomendacijas svarstyti sniego valymo ir išvežimo paslaugų atskyrimą, įvertinti kelių priežiūros įkainius bei grįžti prie anksčiau aptarto technikos, kurią pasitelkus būtų galima tvarkyti kelius, įsigijimo klausimo. Žinoma, į šalį nenustumiamos ir specialisto, talkinsiančio kelių priežiūros procesuose, paieškos.
Tad kol kas lieka laukti konkrečių sprendimų, kitu atveju, labai tikėtina, kitą žiemą šie klausimai vėl sugrįš į darbotvarkę. Ir vėl – jau ne teoriniu, o labai praktiniu lygmeniu.
Gintarė KARMONIENĖ
„Bangos“ nuotr.

Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių yra apie 1 200 km. 2026 metams seniūnijų kelių, gatvių priežiūrai ir remontui iš viso numatyta daugiau nei 2,2 mln. eurų. Nuo sausio 1 iki kovo 18 dienos panaudota daugiau nei 757 tūkst. eurų. Tačiau sąskaitos už atliktus darbus yra gaunamos dar ir dabar, taigi suma ne galutinė.
Iš viso per visą žiemą panaudota daugiau nei 824 tūkst. eurų.
Praėjusi žiema buvo neeilinė ir finansiškai sudėtinga – išlaidos ženkliai viršijo planus: kai kur seniūnijose žiemos darbai kainavo kelis kartus daugiau nei įprastai. Visgi didesnių infrastruktūros nuostolių išvengta.
Pavyzdžiui, Gargždų seniūnijoje prižiūrimų gatvių ilgis siekia 64,9 km, o šaligatvių – apie 100 km. Žiemą didesnių nuostolių seniūnija nepatyrė, buvo keletas vandentiekio avarijų, keletas nuverstų kelio ženklų ir vietomis paskutinėta velėna traktoriumi, kur buvo valomas sniegas, tačiau ji jau tvarkoma. Didesnis iššūkis buvo sniegas. Jo iš miesto išvežta apie 6 000 kub. m. Dirbo pagrindinis rangovas „Ecoservice“ ir keli subrangovai.