Renginiai – populiarėjanti erdvė pokalbiams apie jaunimo problemas

Santykiai, vienišumas, savižala – tai temos, dėl kurių jauni žmonės dažniausiai ieško pagalbos. Apie tai jie pradeda kalbėti ne tik uždarose konsultacijose, bet ir viešose erdvėse – renginiuose.

Renginių režisierius, „Rekūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas įsitikinęs: tinkamai organizuoti renginiai gali tapti saugia vieta jaunuoliams būti išgirstiems. Tačiau tam būtina sąlyga – jaunimas turi jaustis laukiamas ne mažiau, nei jų tėvai.

Praėjusiais metais „Jaunimo linijos“ savanoriai renginiuose pasiekė daugiau nei 26 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau nei pusė buvo jaunimas. Iš viso į organizaciją per metus kreiptasi beveik 56 tūkst. kartų. Dažniausios temos išlieka tos pačios: santykiai (67 proc.), savižala ar mintys apie savižudybę (38 proc.), psichikos sveikatos sunkumai (30 proc.), vienišumas (16 proc.) ir priklausomybės (5 proc.).

Renginys turi skatinti veiksmui

Pasak A. Kamantausko, geras renginys nėra vien pramoga – tai patirtis, kurią norisi aptarti ir tęsti.„Organizatorius, siūlydamas veiklą, turi žinoti kodėl jis tai siūlo ir kokį efektą jis nori su šia veikla pasiekti. Pavyzdžiui, organizuodamas mėtymo į tolį varžybas, organizatorius turi atkreipti dėmesį į tuos vaikus, kam ši veikla sekėsi ir pasiūlyti kur vaikai galėtų toliau mėtyti į tolį, galimai pradėti sportuoti ir ateityje tapti naujuoju Lietuvos Alekna. “, – sako jis.

Renginių kūrėjas taip pat pabrėžia kokybės svarbą. Pasak jo, tai, kokias priemones ir patirtis siūlome vaikams, formuoja jų skonį, įpročius ir suvokimą apie vertę.

„Esu šalininkas posakį „duonos ir žaidimų“ keisti į „skanios duonos ir įdomių žaidimų“. Turime prisiimti atsakomybę už tai, kokią patirtį kuriame ir kokią įtaką ji daro“, – teigia „Rekūrai“ vadovas, pabrėždamas, kad renginiai gali prisidėti keičiant jaunimo nuotaiką ir sąmoningumą emocijoms.

Jaunimo muzika – emocijų veidrodis

Renginiuose ypač ryškiai atsiskleidžia, kas iš tiesų rūpi jaunimui. Pasak A. Kamantausko, daug ką galima suprasti klausantis jų mėgstamos muzikos. „Atlikėjų dainų tekstai yra lakmusas arba visuomenei, arba jūsų konkrečiam vaikui. Nori pažinti savo vaiką – pasidomėk jo grojaraščiu“, – sako jis. Jaunimo klausomuose kūriniuose dažnai atsikartoja meilės, skausmo, vienišumo ar nesupratimo temos.

Apie tai atvirai kalba ir patys atlikėjai. Per 15-ąjį „Kamanių šilelio“ gimtadienio koncertą atlikėja Kamilė Gudmonaitė itin jautriai dalijosi asmeniniais išgyvenimais, kurių patirtys nulemia dainas. Ji nuo scenos tuos, kurie grupės kūrybą atrado sunkiu metu, ragino: „Jei visiškai tamsu, pabandykite atsistoti ir tiesiog eiti, nesvarbu, kaip ir nesvarbu, kur. Ir kelias dažniausiai atsiranda. Aš tikrai sakau, tikrai tikrai atsiranda“.

Tiltas tarp tėvų ir vaikų

Renginiai gali tapti ir svarbia platforma dialogui tarp skirtingų kartų. A. Kamantauskas prisimena atvejį, kai jaunuoliai ieškojo idėjos renginiui savo tėvams. „Jie sakė, kad tėvai jų nesupranta, negirdi, o kalbėti dažnai nėra su kuo. Pasiūliau jiems ieškoti temos, kuri būtų svarbi abiem pusėms“, – pasakoja jis. Taip gimė idėja renginiui provokuojančiu pavadinimu „Mama, nenoriu būti kitas“, kviečiančiam atvirai kalbėti apie jaunų žmonių savijautą ir tėvų vaidmenį.

Pasak Aurimo Kamantausko, tokie renginiai turi ne tik kelti klausimus, bet ir suteikti praktinių įrankių – ypač tėvams, kurie ne visada žino, kaip reaguoti ar padėti emociškai prislėgtoms atžaloms.

Patyčios internete – opi problema

Jaunimo emocinę būklę stipriai veikia ir skaitmeninė aplinka. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, pernai per karštąją liniją „Švarus internetas“ gauta 3518 pranešimų apie jaunimui žalingą ar draudžiamą turinį – tai 62 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Vis dėlto realus patyčių internete mastas gali būti dar didesnis, nes ne visi vaikai apie tai praneša, ne visada veiksmų imasi ir problemą sužinoję suaugusieji.

Specialistai tėvams rekomenduoja vadovautis vadinamąja „trijų P taisykle“: pastebėti, prakalbinti ir padėti. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesio pokyčius – vengimą bendrauti, užsisklendimą, dirglumą ar nenorą dalintis savo patirtimis. Taip pat patariama domėtis, kokiose internetinėse platformose vaikas leidžia laiką, su kuo ten bendrauja ir kokį turinį vartoja.

Pranešimas žiniasklaidai