Įspūdinga Muziejų naktis kartu su Gargždų krašto muziejumi
Gargždų gimtadienio šventės išvakarėse bus atveriamas baronų Renių skverelis
Tarptautinė muziejų naktis sėkmingai griauna mitus apie „nuobodžias ekspozicijas“. Gargždų krašto muziejus jau ne vienerius metus įrodo, kad mūsų istorija bei kultūra gali būti gyva, o kartais net ir intriguojanti. Gargždų krašto muziejus gegužės 22–23 dienomis kviečia pasinerti į Muziejų nakties renginius, kurių programa sudaryta taip, kad sujungtų kartas – nuo mažiausio iki vyriausio. Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita BUČNYTĖ įsitikinusi, kad apsilankymas su šeima ar draugais įdomiuose, kūrybiškuose renginiuose tikrai paliks neišdildomų pažinimo akimirkų.
Dviejų dienų programa – visoms kartoms
– Smalsu, kokios gi yra Muziejų nakties ištakos ir kokia yra šių metų programos mūsų rajone esmė?
– Gargždų krašto muziejus jau kelinti metai iš eilės jungiasi prie Muziejų nakties renginių ciklo, kuri minima visoje Europoje. Tradiciją 2005 metais inicijavo Prancūzijos kultūros ir ryšių ministerija, taip švęsdama Tarptautinę muziejų dieną (gegužės 18-ąją). Šia proga muziejai visoje Europoje atveria slapčiausias muziejaus erdves, kuria įsimintinus renginius bei pasakoja istorijas įvairiausiais metodais.
Gargždų krašto muziejus šiemet siūlo dviejų dienų programą, kurioje pasiūlymai skirtingo amžiaus lankytojams ir visi šeimos nariai turėtų galimybę išgirsti, paliesti, patirti bei degustuoti kultūrą bei tradicijas. Smagu, kad tradicija tapęs muziejaus renginys laukiamas ir lankomas ne tik vietos bendruomenių, bet žmonių iš viso Klaipėdos regiono.
Iš septynių Gargždų krašto muziejaus ekspozicijų šiais metais „Muziejų nakties“ renginiams atveriami du, nes būtent juose minimos ypatingos progos. Lietuvos radijas šiais metais skaičiuoja 100-uosius veiklos metus, o Jakų radijo stotis – 90 metų. Ši sukaktis skatina kalbėti ne tik apie radijo, garso, informacijos svarbą žmogaus gyvenime, bet ir apžiūrėti unikalų pastatą.
Lankytojus kviečiame ir į Agluonėnų etnografinę sodybą, nes tai istorijos, tradicijų ir ramybės perlas šiuolaikinės gyvenvietės apsuptyje. Šiais metais Agluonėnai tituluoti Lietuvos mažąja kultūros sostine, taigi norisi pakviesti apsilankyti, pažinti bei patirti šią istorijos, tradicijos ir kultūros kupiną vietovę.
Jakų radijo stoties istorijos pėdsakais
– Šiais metais pagarbus dėmesys Lietuvos radijo 100-mečiui, o mūsų Jakų radijo stotis bus įdomus Muziejų nakties objektas?
– Jakų radijo stotis, veikusi 1936–1944 m. ir transliavusi radijo programas, skirtas Klaipėdos krašto klausytojams, yra Lietuvos radijo istorijos dalis. Tad gegužės 22 dieną, penktadienį, Jakų radijo stotyje (Pergalės g. 2, Jakai) nuo 16 iki 19 valandos šurmuliuos renginys, į kurį atvykusieji turės galimybę dalyvauti pažintinėje ekskursijoje. Bus galima išgirsti radijo stoties statymo istoriją, apžiūrėti autentišką pastatą ir daugiau sužinoti apie čia veikusius įrengimus. Paslėptos užuominos ir momentiniai žaidimai padės geriau pažinti autentišką radijo istoriją.
Šią ypatingą dieną iš Jakų vėl sklis naujienos bei muzika radijo bangomis. Renginyje svečiuosis „Laluna“ komanda, kuri rengia šventinę programą radijo bangomis ir atrakcijas atvykusiems renginio dalyviams.
Muziejininkai taip pat siūlys galimybę smagiai pažinti radijo istoriją edukacijose: „Morzės kodas: iššifruok žinutę“, kai bus galimybė susipažinti su Morzės abėcėle ir praktiškai išbandys vieną seniausių ryšio perdavimo būdų. Čia veiks ir „Garso laboratorija“, kurioje įdomiausi eksperimentai su garsu ir garso įrašų bandymai. Renginyje veiks ir keramikos užsiėmimai „Jubiliejinio medalio gamyba“ (edukacija su moliu) bei „Radijo siųstuvų inžinieriai“ (radijo aparatų ir antenų modeliai bus renkami iš lego konstruktorių).
Jakuose 19 valandą numatytas koncertas su mušamųjų grupe „Ritmas kitaip“.
Agluonėnuose – unikalios ekskursijos ir edukacijos
– Lankytojų laukia viliojanti ir paslaptinga Muziejų naktis Agluonėnuose?
– Gegužės 23 dieną Agluonėnų etnografinėje sodyboje (Klojimo g. 9, Agluonėnai) „Muziejų nakties“ renginio dalyviams bus sudaryta galimybė keliauti laiku ir pasinerti į lėtą ir malonų istorijos bei tradicijų pažinimą. Nuo 17 iki 20 valandos organizuojama teatralizuota ekskursija „Svečiai iš kito laiko“, kai bus galima iš anksto užsiregistravus dalyvauti unikalioje ir jautrioje ekskursijoje po prisiminimus vaikštant kartu su paskutine sodybos savininke. Antroji ekskursija, vedama muziejininkų, bus siūloma ekspozicijoje „Vėjo milžino istorija“, kur bus papasakota ypatinga žmogaus ir malūno istorija bei likimas.
Renginio metu šurmuliuos ypatingas edukacijų kiemelis. Jame susipins senųjų amatų ir šiuolaikinio gyvenimo tradicijos. Naudojantis autentiškais virvių vijimo įrankiais bus galimybė nusivyti virvę, kurią bus galima paversti unikaliu aksesuaru. Edukacijų kiemelyje bus galima daugiau sužinoti apie Mažosios Lietuvos bitininkystės tradicijas. Degustuojant kelių rūšių kafiją su tradiciniu pyragu ir blynais bus galima sužinoti apie maisto tradiciją. Vienoje iš edukacinių stotelių bus galimybė pačiam išsikepti bandelių ant laužo.
Agluonėnų etnografinėje sodyboje ne vienerius metus gyvuoja klojimo teatro tradicija. Edukacijose taip pat bus galima dalyvauti malūno teatro užsiėmime arba susirišti autentišką skudurinę lėlę. Kaligrafijos ir atviruko gamyba leis susipažinti su etnografinės sodybos gamta ir jos grožiu.
Visą smagų judesį ir šurmulį baigs 20 val. jautrus atlikėjos Ramintos Naujanytės-Bjelle koncertas.
Miesto istorijos fragmentai naujame skvere
– Kokios kitos muziejaus veiklos, pasiūlymai ir naujovės pritrauks lankytojų dėmesį?
– Muziejus visus metus savo lankytojams siūlo ne tik ekspozicijas ir ekskursijas, edukacijas, kurias galima užsakyti su draugais bei šeima, bet ir kuria prasmingas veiklas bei objektus, kad ir be muziejininkų pagalbos būtų galima pažinti vietos istoriją.
Tad dar vienas džiuginantis įvykis – Gargždų miesto gimtadienio renginių metu bus pristatytas Baronų Renių skveras Gargždų miesto parke.
Gargždų miesto parke įgyvendinamas sumanymas įrengti jaukų skverą, skirtą baronų Renių (Rönne) atminimui. Naują erdvę planuojama iškilmingai pristatyti Gargždų miesto gimtadienio renginių metu birželio 5 dieną 20 valandą „Vakaro kava su baronu Renė“.
Praeitų metų „Muziejų nakties“ renginio metu po dvaro teritoriją gargždiškius ir miesto svečius vedžiojęs baronas Eugenijus Renė šį kartą renginio dalyvius kvies išgerti kavos ir klausytis koncerto naujai įrengtame skvere. Kiekvienas, atsinešęs savo puodelį, bus pavaišintas kava.
Baronų Renių skveras – buvusioje dvarvietėje
– Artėjant Gargždų miesto gimtadienio renginiams, prisiminkime Gargždų dvaro istorijos epizodus.
– Rašytiniuose šaltiniuose Gargždų dvaras minimas jau nuo XVI amžiaus pradžios. Vis dėlto jo suklestėjimas – XIX amžiuje paskutiniųjų valdytojų baronų Renių laikotarpiu. Tuo metu buvo statomi nauji dvaro pastatai, puoselėtas sodas, angliško tipo parkas, vyko aktyvus ūkinis, socialinis ir kultūrinis gyvenimas.
Dvaro teritorija buvo padalyta į dvi dalis – reprezentacinę ir ūkinę. Reprezentacinėje dalyje (dabartinės Rinkos aikštės ir Minijos gatvės prieigose) stovėjo mediniai, vėliau ir mūriniai dvaro rūmai. Ūkinė dalis buvo išsidėsčiusi dabartinių Sodo, Minijos, Kvietinių gatvių supamoje teritorijoje. Sodo gatvė anuomet buvo vidinė dvaro gatvelė, atlikusi pagrindinio įėjimo į parką funkciją.
Palei tuometinį Dvaro kelią (dab. Kvietinių gatvė) buvo pastatytos akmens mūro arklidės (dabartinis „Lijo“ pastatas). Toliau buvo išdėstyti daržai su šiltnamiais. Vienas jų buvo šildomas, kuriame per žiemą laikytos dvaro gėlės, auginti egzotiniai augalai. Šiltnamių teritoriją juosė aukštos medinės tvoros, pastatytos ant akmeninių pamatų, o aplink buvo įrengti vandens telkiniai, naudoti ūkiniams poreikiams. Gargždų miesto parke išlikęs šulinys yra šios buvusios dvaro ūkinės dalies reliktas.
Istoriniai elementai ir jų išsaugojimas
– Kaip išsirutuliojo mintis atgaivinti baronų Renių skverą?
– 2024 metais muziejininkai pasiūlė pašalinti sovietinį laikotarpį menantį šulinį ir jo vietoje sukurti jaukią, pažintinę erdvę, atspindinčią dvaro istoriją. Klaipėdos rajono savivaldybei skyrus finansavimą, buvo parengtas projektas, kurio autorė – kraštovaizdžio dizainerė ir projektuotoja Vaiva Marozienė. Rengiant projektą daug dėmesio skirta dvaro istorijos faktams, Gargždų miesto parko ir Minijos upės reljefui, augalijai ir autentiškų detalių išsaugojimui.
Iš pradžių planuota įrengti stilizuotą fontaną, tačiau nuardžius sovietinius rentinius buvo aptiktas senasis akmenimis grįstas šulinys. Įspūdinga, kad meistriškai sudėlioti akmenys be rišamosios medžiagos išliko ne vieną dešimtmetį. Restauravus jo dalį ir įrengus prilaikantį akmeninį žiedą – šis unikalus objektus liko skvero centriniu objektu. Autentiškas vandens telkinys ne tik džiugins skvero lankytojus, bet ir ateities kartoms primins apie protėvių meistriškumą.
Taip pat nuspręsta išsaugoti ir šalia esančius akmeninių sienelių fragmentus – buvusio dvaro tvorų pamatus. Šaltiniuose fiksuojama, kad dvare būta aukštų medinių tvorų su akmens pamatais. Šios tvoros atlikdavo dvaro teritorijų atskyrimą. Vienos jų fragmentas rastas Gargždų miesto parke. Iš dalies atkurti šios istorinio dvaro tvoros fragmentai ne tik bylos apie išlikusį paveldą, bet ir geriau atskleis buvusios dvaro architektūros bruožus.
Pagal projektą numatyta, kad skvere bus sodinamos rožės, daugiamečiai augalai, kurie kurs jaukias erdves, pritaikytas poilsiui, pažintiniams lankytojų poreikiams.
Baronų atminimas – herbų simbolikoje
– Kokie dvaro simboliai atsispindės baronų Renių skverelyje?
– Skvero projekte numatyta įrengti kaltinę metalo tvorelę, kurioje bus įamžintas baronų giminės herbas. Kaip žinoma, viena Renių (Rönne) giminės atšaka XVI a. pabaigoje iš Livonijos atsikėlė į Žemaitiją. 1732 m. Lenkijos–Lietuvos valstybėje karalius Augustas II barono titulą suteikė šios giminės atstovui Karlui Johanui Ernstui. Vėliau šis titulas buvo patvirtintas ir kitų valstybių: Prūsijos ir Rusijos. Kartu su baronų titulu Renių giminės herbas buvo polonizuotas. Herbo skydas padalytas į tris laukus. Herbe vaizduojamas erelis simbolizuoja giminės priklausymą Lenkijos–Lietuvos valstybei. Dėl lelijos reikšmės šiame herbe tyrinėtojai ne iki galo sutaria, o apatinėje herbo dalyje vaizduojamos banguojančios juostos yra atėjusios iš senojo Renių giminės herbo. Gargždų dvarą baronai Renės valdė nuo XIX a. 3 deš. iki XIX a. pabaigos.
Kalbėjosi Vilija BUTKUVIENĖ
Nedidelė erdvė – ypatinga reikšmė
Ruošiamas baronų Renių skveras – tai nedidelis, bet svarbus miesto istorijos akcentas. Planuojama, kad ši vieta taps jaukia gyventojų bei svečių poilsio, pažinimo, edukacinių veiklų vieta.
Baronų Renių skvero įrengimo projektą įgyvendina muziejininkai kartu su kultūros paveldo specialistais, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Gargždų seniūnijos atstovais. Kviečiame stebėti, kaip kuriasi nauja erdvė Gargždų miesto parke ir apsilankyti jos pristatymo renginyje birželio 5 dieną 20 valandą.
Užsak.
