Aktualija
Besileidžiant kuro kainoms degalinės nejaučia apgulties
Degalinių švieslentėje išvydus net mažesnę nei 4,60 Lt benzino kainą lietuviams nušvinta akys – panašu, kad kuro kainų pasiutpolkė sustojo. Ir nors neramumai pasaulinėse rinkose turėtų sąlygoti didesnius kuro kainų kritimus, šalyje keliomis dešimtimis centų pigę degalai jau laikomi pasiekimu. Visgi degalinių tinklų savininkai didėjantį klientų srautą labiau linkę sieti su sezoniškumu ir nesiryžta prognozuoti, ar piniginei „švelnesnės“ kuro kainos ilgai laikysis.
Pasiduoda pasaulio tendencijoms
Prieš kelis mėnesius prognozuotos kylančios naftos kainos vis dėlto pasuko žemyn. Trečiadienį A95 benzino kaina už litrą šalies degalinėse svyravo nuo 4,53 Lt iki 4,67 Lt, dyzelino – 4,25 Lt iki 4,30 Lt. Dar balandį populiariausios markės benzino kaina didžiosiose šalies degalinėse kopė per 5 litus už litrą.
Teigiama, kad naftos kainas spaudžia prastesni nei tikėtasi JAV ir Kinijos ekonominiai rodikliai bei nerimas dėl skolų krizės Europos valstybėse. Naftos kainos pasaulio rinkose mažėja jau kelis mėnesius iš eilės, o birželio pradžioje juodojo aukso kaina pirmą kartą nuo praėjusių metų spalio smuko žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos.
Naftos kainoms pasaulio biržose ritantis žemyn, kuro kainos šalies degalinėse krinta ne taip greitai, kaip norėtųsi. Vienintelis degalų gamintojas Baltijos šalyse „PKN Orlen“ didmenines naftos produktų kainas taip pat mažina jau trečią mėnesį. Mažmeninės degalų kainos didžiųjų šalies miestų degalinėse pastaruoju metu taip pat darosi patrauklesnės.
Klientų daugėja per atostogas
Degalinių tinklo „Trevena“ vadovo Algirdo Liaudanskio teigimu, degalinėse klientų nežymiai padaugėjo. Tačiau šios tendencijos jis nelinkęs sieti nei su atpigusiu kuru, nei su artėjančiais Seimo rinkimais. „Degalų kainų kritimas vartotojų srauto šiuo metu tiesiogiai nelemia. Jį būčiau labiau linkęs sieti su sezonu ir geresniais orais – žmonės atostogauja, daugiau keliauja. Jei pasitaiko šiltesnė diena, degalinėje išties jaučiamas sujudimas“, – tendencijas apžvelgė verslininkas.
„Naftos kainą lemia pokyčiai pasaulinėje rinkoje. Žinoma, prie kainų vairalazdės sėdi arabų šeichai, ir, realiai vertinant, dėl tebevyraujančio sąstingio ekonomikoje degalų kaina galėtų dar labiau kristi. Pavasarį planuoto atsigavimo nejaučiame, situacija dar nėra džiugi. Politikai piešia augančio bendro vidaus produkto paveikslą, bet iš tiesų ekonomikos įsibėgėjimo dar nėra“, – įsitikinęs A. Liaudanskis.
Kritusios degalų kainos į šalies degalines vargu ar parveda kontrabandinius degalus pilančius lietuvius. Tačiau esą dabar tokį kurą naudojančių vartotojų skaičių sunku įspėti. Jis akivaizdžiai atsiskleidžia žiemą: „Paspaudus šaltukui į degalines sugrįžo apie 20–30 proc. klientų – išvydome ir seniai nematytų, ir naujų klientų. Esmė ta, kad kontrabandinis dyzelinas nėra arktinis, o mūsų gamintojo „Orlen“ – skirtas šiauriniam klimatui. Kiek vairuotojų pila kontrabandinį benziną, lieka neaišku“, – teigė verslininkas.
Ar kuro kainų ritimąsi žemyn galėtume sieti su artėjančiais Seimo rinkimais? Pasak pašnekovo, vargu. „Mūsų degalinių tinklas priklauso Lietuvos degalinių sąjungai, kuri Seimui ne kartą teikė rimtų argumentų degalų akcizui mažinti. Tačiau Seimo ir Vyriausybės nuomonė nesikeičia – akcizo mažinimas nepadės. Nebent stebuklas įvyktų prieš pat rinkimus. Pats manau, kad Lietuva neturėtų būti pioniere ir taikyti didesnį akcizą nei reglamentuoja Europa, tačiau čia Vyriausybė eina lengviausiu keliu surenkant mokesčius“, – įsitikinęs A. Liaudanskis.
Pelnui trukdo remontai ir vėsa
<tex>Degalinės Gargžduose „Palva“ direktorius Algirdas Laugalys neslėpė, kad vasaros sezonas nesėkmingas, o žemėjant kuro kainoms vairuotojų antplūdžio nesulaukiama. „Į pramonės rajone esančią degalinę mažiau žmonių užsuka dėl remontuojamos Klaipėdos gatvės atkarpos, taip pat nėra poilsiautojų prie karjerų, mažiau važiuojama į sodus, sumažėjo aplink vykusių statybų mastai. Kita vertus, praėjo per mažai laiko, kad galėtume vertinti, ar klientų srautai keičiasi dėl mažėjančių kuro kainų. Logiškai mąstant, taip turėtų būti. Juk prekei pingant jos paklausa auga“, – svarstė A. Laugalys.
Pašnekovas pripažino, kad mažmenos atstovai priklausomi nuo degalus tiekiančios „Orlen“ „žaidimų“. Tad negali prieštarauti teiginiui, kad, pavyzdžiui, pardavinėjama senoji, brangesnėmis kainomis įsigyta, degalų partija. „Kainos liūto dalį sudaro PVM, akcizo mokestis, perdirbimo ir įsigijimo kaina. Mūsų antkainis daug metų besiekia 6 procentus, kai dar prieš 8 metus siekė 12-13 proc.“, – teigė A. Laugalys. Anot jo, vartotojų srautui įtakos turi ir atsirandantys nauji rinkos dalyviai.
Nuomonės:
Dainius Abelkis, klaipėdiškis: „Į degalinę Gargžduose užsukau, nes būtent čia pritrūkau kuro. Šiaip degalinėse kurą pilu itin retai, tik esant būtinybei. Tokiu atveju į kainą nežiūriu, pilu tiek, kiek reikia. Daugiausia dyzeliną gaunu iš „pigesnių vietų“. Kontrabandiniai degalai visada buvo ir liks pigesni. Šiuo metu jų gaunu bent 1–1,5 lito pigiau. Degalinėse kurą pilčiau, jei litras dyzelino kainuotų iki 4 Lt“.
Jolanta Kundrotienė, gargždiškė: „Kuro kainų kritimo dar nepajaučiau, nes važinėju tik po miestą ir per savaitę degalinėje išleidžiu apie 50 Lt. Dažniausiai degalus pilu „Lukoil“ degalinėje, nes pajaučiau, kad šioje degalinėje degalai kokybiškesni, gaunu didesnę nuolaidą. Kitose degalinėse sustoju tik iš bėdos“.
Gintaras Jonkus, degalinės Gargžduose klientas: „Visureigis varomas benzinu, tad jam per mėnesį tenka išleisti ne mažiau 300 Lt. Sumažėjus kuro kainai sutaupau nežymią sumą. Manau, kad degalų kainos turėtų dar mažėti, tačiau netikiu, kad Lietuvoje akcizas degalams mažės. Gal tai galėtų įvykti prieš rinkimus, tačiau kas vėl bus po jų?“
Jolanta VENSKUTĖ
