Kelionė laiku „Knygnešio kelias“: mokiniai patyrė spaudos draudimo laikų iššūkius
Birželio 1 dieną 12 Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių dalyvavo patirtinėje edukacinėje veikloje „Kelionė laiku: Knygnešio kelias“, kurios metu nusikėlė į 1864–1904 m. lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį ir praktiškai patyrė to meto žmonių išgyvenimus, pasirinkimus bei riziką.
Ši veikla – tai praėjusiais mokslo metais vykdyto projekto „Tūkstantmečio mokyklos I“ tęstinumas. Tuomet I klasių mokiniai dalyvavo edukacinėje „Kelionė laiku“ veikloje, skirtoje pažinti kuršių genties istoriją ir gyvenimo būdą, o šiemet istorinis pažinimas buvo tęsiamas atsigręžiant į lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį ir knygnešių veiklą.
Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Gargždų krašto muziejumi. Ruošiantis veiklai pirmiausia buvo aplankytas Knygnešių muziejus Ustronėje, įsikūręs Krekenavos regioniniame parke. Mokytoja Diana Butkutė bendravo su muziejininku ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su knygnešystės istorija – sužinojo apie lietuviškų knygų gabenimo būdus, knygnešių bendradarbiavimo tinklą, leidinių slėpimo vietas bei kasdienes rizikas.
Remiantis muziejininko Audriaus Daukšos pastebėjimais, mokiniams buvo parengtas pristatymas su nuotraukomis ir autentiškais pasakojimais apie to laikotarpio kaimo žmonių pasiaukojimą tiek gabenant, tiek slepiant lietuvišką spaudą.
Veiklos dalyviai simboliškai persikėlė į 1890 metus – apsivilko laikotarpio detales primenančiais drabužiais, pasirinko anuometinius vardus ir įsitraukė į istorinį vaidmenų žaidimą.
Mokiniai dalyvavo trijose stotelėse. Pirmoje jų reikėjo per pasienį pergabenti draudžiamas lietuviškas knygas, paslėptas maišuose su dvigubu dugnu – taip buvo atkartojami tikrieji knygnešių metodai. Antroje stotelėje mokiniai keliavo į bažnyčios koplyčią, kur naudodami kirilicą ir vadinamąją graždanką rašė malonės laišką ispravnikui, prašydami leisti skaityti lietuviškas knygas ir tikėdamiesi, kad kunigas perduos jų prašymą. Trečioje stotelėje buvo atkurta daraktorinė mokykla. Čia mokiniai skaitė ištraukas iš laikraščio „Varpas“ ir imitavo slaptą susibūrimą, prisidengdami gimtadienio švente tuo atveju, jei netikėtai pasirodytų žandaras.
Pasibaigus veikloms visi susirinko refleksijai – sugrįžo į šiandienos realybę ir aptarė patirtį. Mokiniams buvo užduoti klausimai, kuri stotelė pasirodė pavojingiausia, ką žmonės darė siekdami išsaugoti lietuvių kalbą ir ar buvo verta rizikuoti. Mokinių atsakymai parodė, kad toks praktinis istorijos pažinimas leidžia giliau suprasti praeities įvykius. Jie išskyrė riziką pasienyje ir slaptose mokyklose, akcentavo nusivylimą, jog net prašymą teko rašyti kirilica, ir įvertino žmonių pasiaukojimą – daugiau nei keturis dešimtmečius lietuviai atkakliai gabeno iš Rytų Prūsijoje spausdintas knygas, kūrė knygnešių tinklą ir steigė slaptas daraktorines mokyklas.
Renginį organizavo mokytojos Diana Butkutė, Ilona Malakauskienė, muziejininkė ir mokytoja Regina Šiurytė-Šimulienė. Scenarijų renginiui parengė ir konsultavo mokytoja Ingrida Jančauskienė.
Nuoširdžiai dėkojame mokytojams, padėjusiems pasirengti veiklai, – Ritai Batečko, Rasai Jurgaitienei bei mokytojui Gintautui Našlėnui, kuris užfiksavo renginio akimirkas.
Ši kelionė laiku tapo ne tik tradicinės veiklos tęstinumo tradicija, bet ir netradicine istorijos pamoka, gyvu priminimu apie lietuvių tautos atkaklumą saugant savo kalbą, kultūrą ir tautinę tapatybę.
Mokytoja Diana BUTKUTĖ
Gintauto NAŠLĖNO nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
