Gargždų gimtadienio dovana: senajame parke atgijo baronų Renių skveras

Šią savaitę šurmuliuojantis Gargždų miesto gimtadienis kviečia ne tik švęsti, bet ir atsigręžti į miesto praeitį. Jau šį penktadienį, birželio 5 dieną, 20 valandą, Gargždų senajame parke bus oficialiai atidarytas Renių skveras. Čia praeivių akis jau dabar traukia nuostabios gėlės – flioksai, o pati erdvė pasakoja apie XIX amžiaus Gargždų dvaro aukso amžių.

Nuo arklidžių iki egzotinių šiltnamių
Rašytiniuose šaltiniuose Gargždų dvaras minimas jau nuo XVI amžiaus pradžios. Tačiau tikrasis jo suklestėjimas prasidėjo XIX amžiuje, kai jį valdė paskutinieji savininkai – baronai Renės. Tuo laikotarpiu virė aktyvus ūkinis, socialinis bei kultūrinis gyvenimas: buvo statomi nauji dvaro pastatai, puoselėjamas sodas ir angliško tipo parkas.
Dvaro teritorija buvo padalyta į dvi dalis – reprezentacinę ir ūkinę. Reprezentacinėje dalyje, dabartinės Rinkos aikštės ir Minijos gatvės prieigose, stovėjo mediniai, o vėliau ir mūriniai dvaro rūmai. Tuo tarpu ūkinė dalis plytėjo dabartinių Sodo, Minijos ir Kvietinių gatvių apsuptyje.
Įdomu tai, kad dabartinė Sodo gatvė anuomet buvo vidinė dvaro gatvelė, atlikusi pagrindinio įėjimo į parką funkciją.
Palei tuometinį Dvaro kelią (dabartinę Kvietinių gatvę) stovėjo akmens mūro arklidės – pastatas, kuriame šiandien veikia viešbutis-kavinė „Lijo“. Už arklidžių žaliavo daržai su šiltnamiais. Vienas iš jų buvo šildomas – jame per žiemą buvo saugomos dvaro gėlės, auginti egzotiniai augalai. Šiltnamių teritoriją juosė aukštos medinės tvoros ant akmeninių pamatų, o aplinkui tyvuliavo ūkiui skirti vandens telkiniai.
Fragmentai byloja paveldą
Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė pasakoja, kad idėja atgaivinti šią parko dalį kilo ieškant būdų, kaip prasmingai įamžinti dvaro istoriją.
„2024 metais muziejininkai pasiūlė pašalinti sovietinį laikotarpį menantį šulinį ir jo vietoje sukurti jaukią, pažintinę erdvę, atspindinčią dvaro istoriją. Klaipėdos rajono savivaldybei skyrus finansavimą, buvo parengtas projektas, kurio autorė – kraštovaizdžio dizainerė ir projektuotoja Vaiva Marozienė. Rengiant projektą daug dėmesio skirta dvaro istorijos faktams, Gargždų miesto parko ir Minijos upės reljefui, augalijai ir autentiškų detalių išsaugojimui“, – projekto pradžią prisimena S. Bučnytė.
Pradėjus darbus, kūrėjų laukė neįtikėtinas atradimas, kuris visiškai pakoregavo pirminius planus.
„Iš pradžių planuota įrengti stilizuotą fontaną, tačiau nuardžius sovietinius rentinius buvo aptiktas senasis akmenimis grįstas šulinys. Įspūdinga, kad meistriškai sudėlioti akmenys be rišamosios medžiagos išliko ne vieną dešimtmetį. Restauravus jo dalį ir įrengus prilaikantį akmeninį žiedą, šis unikalus objektas liko skvero centriniu objektu. Autentiškas vandens telkinys ne tik džiugins skvero lankytojus, bet ir ateities kartoms primins apie protėvių meistriškumą“, – džiaugiasi muziejaus direktorė.
Skvere pavyko išsaugoti ir dar vieną istorinį reliktą – šalia esančius akmeninių sienelių fragmentus. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad dvare būta aukštų medinių tvorų su akmens pamatais, kurios skyrė skirtingas dvaro teritorijas.
„Iš dalies atkurti šios istorinio dvaro tvoros fragmentai ne tik byloja apie išlikusį paveldą, bet ir geriau atskleidžia buvusios dvaro architektūros bruožus“, – aiškina S. Bučnytė.
Ateityje skvere sužydės rožės ir kiti daugiamečiai augalai, kurie kurs jaukias erdves, pritaikytas tiek ramiam poilsiui, tiek pažintiniams lankytojų poreikiams.
Baronų atminimas – herbų simbolikoje
Naujasis skveras bus ne tik poilsio zona, bet ir edukacinė erdvė, kurioje lankytojai galės susipažinti su pačių baronų Renių giminės istorija. S. Bučnytė atskleidžia, kokie dvaro simboliai papuoš šią vietą: „Skvere įrengta kaltinė metalo tvorelė, kurioje bus įamžintas baronų giminės herbas. Kaip žinoma, viena Renių (Rönne) giminės atšaka XVI a. pabaigoje iš Livonijos atsikėlė į Žemaitiją. 1732 m. Lenkijos-Lietuvos valstybėje karalius Augustas II barono titulą suteikė šios giminės atstovui Karlui Johanui Ernstui. Vėliau šis titulas buvo patvirtintas ir kitų valstybių: Prūsijos ir Rusijos.“
Muziejaus direktorė priduria, kad kartu su barono titulu Renių giminės herbas buvo polonizuotas, o jo skydas padalytas į tris laukus: „Herbe vaizduojamas erelis simbolizuoja giminės priklausymą Lenkijos-Lietuvos valstybei. Dėl lelijos reikšmės šiame herbe tyrinėtojai ne iki galo sutaria, o apatinėje herbo dalyje vaizduojamos banguojančios juostos yra atėjusios iš senojo Renių giminės herbo.“
Baronai Renės Gargždų dvarą valdė nuo XIX a. 3 dešimtmečio iki pat XIX a. pabaigos ir paliko ryškų pėdsaką miesto raidoje.
Šiandien – vakaras su baronu Rene
Prie Gargždų krašto muziejaus senajame parke įrengtas baronų Renių skveras – tai nedidelis, bet itin svarbus miesto istorijos akcentas. Tikimasi, kad ši vieta taps jaukia gyventojų bei svečių poilsio, pažinimo ir edukacinių veiklų erdve.
Šį ambicingą projektą bendromis jėgomis įgyvendino muziejininkai, kultūros paveldo specialistai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos bei Gargždų seniūnijos atstovai.
Miesto gyventojai ir svečiai nuoširdžiai laukiami tauriame skvero pristatymo renginyje „Vakaro kava su baronu Rene“ šiandien, birželio 5 d., 20 val. Gargždų miesto parke. Pristatant baronų Renių skverą, čia aidės nepamirštami kompozitoriaus Ennio Morriconės filmų muzikos motyvai. Beje, taip pat šiandien 19 val. istorijos ir meno mylėtojai laukiami Gargždų krašto muziejuje, kur bus atidaryta paroda „Senosios grafikos perlai iš Žemaitijos dvarų paveldo“.

Gargždų krašto muziejus informavo, kad įrengiant baronų Renių skverą 2025–2026 m. panaudota 80 tūkst. eurų (projekto parengimas, šulinio restauracija, želdynai ir mažoji architektūra).
Finansavimas skirtas iš Klaipėdos rajono savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių atminimo įamžinimo Klaipėdos rajone programos.

Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas