Gargždų miesto VVG: rūpi miesto ateities kūrimas
Pastaraisiais metais Gargždų miesto vietos veiklos grupė (VVG), skaičiuojanti jau 23 narius, pastebimai plečia savo veiklą: patvirtinta naujoji 2024–2028 m. vietos plėtros strategija, kuriai įgyvendinti skirta beveik milijonas eurų ES fondų lėšų.
Ši investicija atveria naujas galimybes nevyriausybinėms organizacijoms ir vietos verslui. Šių metų prioritetų centre – bendruomeniškumo stiprinimas, socialinė įtrauktis ir parama iniciatyvoms, kurios tiesiogiai gerina gyvenimo kokybę Gargžduose.
Apie tai kalbamės su Gargždų miesto VVG pirmininke Giedre KAZAKEVIČIENE.
Svarbus partnerystės principas
– Kaip sekasi plėtoti Gargždų miesto VVG veiklą ir kokie yra pagrindiniai šių metų prioritetai įgyvendinant 2024–2028 m. vietos plėtros strategiją? Ar gausėja miesto VVG narių gretos per dvejus metus?
– Pastarieji metai Gargždų miesto vietos veiklos grupei buvo itin svarbūs – parengta ir patvirtinta 2024–2028 m. vietos plėtros strategija, pradėtas jos įgyvendinimas, vykdomi kvietimai projektams, aktyviai konsultuojami pareiškėjai ir stiprinamas bendradarbiavimas tarp nevyriausybinio sektoriaus, verslo ir vietos valdžios. Strategijai įgyvendinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą skirtos paramos suma – 999 971 Eur.
Galime drąsiai teigti, kad VVG veikla nuosekliai plečiasi, o gyventojų bei organizacijų susidomėjimas galimybėmis įgyvendinti projektus išlieka didelis.
Šių metų prioritetai pirmiausia susiję su sėkmingu strategijos įgyvendinimu – siekiame skatinti socialinę įtrauktį, mažinti socialinę atskirtį, stiprinti bendruomeniškumą, plėtoti socialines paslaugas, remti socialines inovacijas ir iniciatyvas, kurios prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės Gargžduose. Taip pat daug dėmesio skiriame pareiškėjų konsultavimui, projektų kokybei bei partnerystės tarp įvairių sektorių stiprinimui. Mūsų vizija – socialiai atsakingas ir bendradarbiavimu grįstas Gargždų miestas.
Džiugina ir tai, kad per pastaruosius dvejus metus matome augantį susidomėjimą VVG veikla. Prie asociacijos jungiasi nauji nariai, o vis daugiau organizacijų, įstaigų ir verslo atstovų mato prasmę veikti kartu. Dabar mūsų gretose yra 23 nariai. Tai rodo, kad partnerystės principas pasiteisina, o bendruomenė tampa vis aktyvesnė ir labiau įsitraukusi į miesto ateities kūrimą.
– Kaip vertinate bendruomenės (NVO), vietos verslo ir savivaldos bendradarbiavimą: ar pavyksta išlaikyti visų trijų sektorių balansą priimant miestui svarbius sprendimus?
– Vienas svarbiausių Gargždų miesto vietos veiklos grupės veiklos principų yra partnerystė, todėl bendruomenės, verslo ir savivaldos bendradarbiavimą vertiname labai teigiamai. Būtent skirtingų sektorių dialogas leidžia priimti labiau subalansuotus sprendimus, atspindinčius įvairių miesto gyventojų ir organizacijų poreikius.
Džiugu, kad Gargždų mieste turime aktyvias nevyriausybines organizacijas, socialiai atsakingus verslo atstovus ir konstruktyvų bendradarbiavimą su Klaipėdos rajono savivaldybe. Visi trys sektoriai yra atstovaujami Gargždų miesto VVG valdyboje, todėl svarbūs sprendimai priimami vadovaujantis partnerystės principu, išlaikant skirtingų interesų pusiausvyrą ir siekiant bendro tikslo – geresnės gyvenimo kokybės miesto gyventojams.
Žinoma, skirtingų sektorių lūkesčiai ne visada sutampa, tačiau būtent diskusijos ir gebėjimas ieškoti bendrų sprendimų leidžia pasiekti geriausią rezultatą. Matome, kad partnerystė stiprėja – vis daugiau iniciatyvų gimsta bendradarbiaujant keliems sektoriams, o organizacijos vis aktyviau ieško galimybių veikti kartu.
Manome, kad miesto plėtra negali būti grindžiama vienos institucijos ar vieno sektoriaus sprendimais. Tik veikdami kartu galime kurti socialiai atsparų, bendruomenišką ir gyventojų poreikius atliepiantį Gargždų miestą. Būtent toks bendradarbiavimo modelis yra viena didžiausių vietos veiklos grupių stiprybių.
Dėmesys visuomenės saugumui ir pažangai
– Neseniai VVG paskelbė strategijos keitimus, kuriais įtraukė visuomenės saugumo (civilinės saugos) kryptį. Kas lėmė šį poreikį ir kokius naujus pokyčius tai atneš miesto gyventojams?
– Visuomenės saugumo ir civilinės saugos tema pastaraisiais metais tapo ypač aktuali tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Matome, kad gyventojams svarbu ne tik socialinė gerovė ar paslaugų prieinamumas, bet ir pasirengimas įvairioms ekstremaliosioms situacijoms, gebėjimas tinkamai reaguoti ir rūpintis savo bei bendruomenės saugumu. Atsižvelgdami į šiuos poreikius bei atsiradusias naujas finansavimo galimybes, inicijavome Gargždų miesto 2024–2028 m. vietos plėtros strategijos papildymą visuomenės saugumo kryptimi.
Šis sprendimas leis finansuoti naujas veiklas, susijusias su civilinės saugos švietimu ir bendruomenės atsparumo stiprinimu. Planuojama sudaryti galimybes organizuoti civilinės saugos mokymus ir edukacijas, informavimo veiklas, stiprinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, skatinti bendruomenių tarpusavio pagalbą ir atsakingą elgesį krizių metu.
Manome, kad šiandien saugumas turi būti suprantamas plačiau – tai ne tik fizinis saugumas, bet ir bendruomenės gebėjimas veikti išvien, žinoti, kaip elgtis įvairiose situacijose, ir būti pasirengusiai padėti vieni kitiems. Todėl visuomenės saugumo krypties įtraukimas į strategiją yra natūralus žingsnis, atliepiantis šiuolaikinius gyventojų poreikius ir prisidedantis prie saugesnės bei atsparesnės Gargždų bendruomenės kūrimo.
– Kokio aktyvumo tikitės iš pareiškėjų kvietimuose, skirtuose išmaniųjų technologijų ir gyventojų kompetencijų ugdymui?
– Iš kvietimo Nr. 11-498-K tikimės aktyvaus vietos organizacijų įsitraukimo. Šis kvietimas paskelbtas siekiant efektyviai panaudoti strategijos lėšų likutį, todėl tikimės sulaukti kokybiškų, gerai parengtų projektų, orientuotų į realius Gargždų miesto gyventojų poreikius.
Skaitmenizacija ir technologijų pažanga šiandien tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, todėl svarbu, kad įvairaus amžiaus gyventojai turėtų galimybių tobulinti savo skaitmeninius gebėjimus ir susipažinti su išmaniųjų technologijų teikiamomis galimybėmis. Tikimės projektų, kurie skatintų gyventojų kompetencijų ugdymą, kūrybiškumą, inovatyvumą, didintų jų įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą ir prisidėtų prie socialiai bei ekonomiškai gyvybingo miesto kūrimo.
Kadangi tai yra paskutinis šio laikotarpio kvietimas pagal šią priemonę, tikimės, kad vietos organizacijos aktyviai pasinaudos galimybe įgyvendinti prasmingas iniciatyvas, kurios sukurtų ilgalaikę naudą Gargždų miesto bendruomenei. Svarbiausia mums ne paraiškų skaičius, o jų kokybė ir kuriama vertė gyventojams.
Siūlo brandesnes iniciatyvas
– Aktyviai skelbiami kvietimai teikti projektų įgyvendinimo planus (pavyzdžiui, Nr. 11-497-K ir Nr. 11-498-K). Kiek paraiškų jau esate sulaukę iš vietos organizacijų?
– Gargždų miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimas vyksta sėkmingai. Ankstesni kvietimai sulaukė didelio susidomėjimo – dalis projektų jau yra sėkmingai įgyvendinti, dalis šiuo metu įgyvendinami arba pradeda savo veiklas. Siekiant efektyviai panaudoti strategijos lėšų likutį, buvo paskelbti papildomi kvietimai.
Džiugina tai, kad vietos organizacijos ne tik aktyviai naudojasi finansavimo galimybėmis, bet ir siūlo vis brandesnes, į socialinę įtrauktį, gyventojų gerovę ir bendruomeniškumo stiprinimą orientuotas iniciatyvas. Tai patvirtina, kad vietos plėtros strategija yra veiksmingas įrankis kuriant ilgalaikę naudą Gargždų miesto bendruomenei.
– Ankstesnio kvietimo metu dalis paraiškų buvo atsiimtos pačių pareiškėjų iniciatyva. Kokios priežastys dažniausiai lemia tokius organizacijų sprendimus?
– Ankstesnių kvietimų metu pasitaikė atvejų, kai pareiškėjai patys priėmė sprendimą atsiimti projektų įgyvendinimo planus. Dažniausiai tai lėmė nepakankamai kokybiškai parengtos paraiškos arba paaiškėjusios aplinkybės, kad projektai neatitinka tam tikrų privalomų tinkamumo reikalavimų, keliamų pareiškėjams, partneriams ar planuojamoms veikloms.
Kai kuriais atvejais vertinimo metu paaiškėja, kad organizacija neatitinka kvietimo sąlygų, nėra tinkamai įvertinusi savo galimybių ar nepakankamai pagrindusi projekto sprendžiamos problemos ir numatomų rezultatų. Tokiais atvejais pareiškėjai dažnai priima sprendimą projektą atsiimti, jį patobulinti ir ateityje dalyvauti kituose kvietimuose.
Tai vertiname kaip atsakingą požiūrį. Mūsų tikslas nėra turėti kuo daugiau paraiškų, bet užtikrinti, kad finansavimas pasiektų kokybiškus, gerai parengtus ir visus reikalavimus atitinkančius projektus, kurie sukurtų realią ir ilgalaikę naudą Gargždų miesto gyventojams. Todėl daug dėmesio skiriame konsultacijoms ir metodinei pagalbai, kad organizacijos būtų kuo geriau pasirengusios teikti projektų įgyvendinimo planus.
Holistinių paslaugų centras – sėkmės pavyzdys
– Gargžduose jau startavo pirmieji socialinių paslaugų projektai, pasirašytos sutartys su CPVA. Kokius projektus išskirtumėte ypatingai? Kokį realų pokytį miesto gyventojai pajus artimiausiu metu?
– Tikrai turime kuo pasidžiaugti. Vienas ryškiausių pavyzdžių – projektas „Holistinių paslaugų centro įkūrimas: emocinės ir fizinės gerovės užtikrinimas“. Šis projektas yra ypatingas tuo, kad tai pirmasis sėkmingai užbaigtas projektas Lietuvoje, įgyvendintas pagal 2024–2028 m. miestų vietos veiklos grupių strategijas.
Įgyvendinus projektą Gargžduose duris atvėrė Holistinių paslaugų centras, kuriame gyventojams jau teikiamos kompleksinės emocinės, fizinės ir socialinės gerovės stiprinimo paslaugos. Centre vyksta emocinės gerovės stiprinimo ir streso valdymo užsiėmimai, relaksacijos bei sąmoningo dėmesingumo praktikos, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos veiklos, organizuojamos edukacijos, bendruomeniniai užsiėmimai bei individualios konsultacijos.
Taip pat gyventojai gali naudotis ir inovatyviomis sveikatinimo priemonėmis – hiperbarine deguonies kamera, infraraudonųjų spindulių sauna, masažine įranga, atsipalaidavimo ir sensorinėmis priemonėmis, kurios padeda gerinti savijautą, mažinti įtampą, stiprinti organizmo atsistatymą ir bendrą emocinę bei fizinę gerovę. Svarbu tai, kad paslaugos orientuotos į įvairias tikslines grupes – šeimas, senjorus, socialinę atskirtį patiriančius asmenis ir kitus gyventojus, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba.
Artimiausiu metu startuos ir kiti projektai, tarp jų – „Emocijų laboratorija – inovatyvios edukacinės ir terapinės paslaugos vaikams“, kuris pasiūlys inovatyvias paslaugas vaikams, turintiems emocinių, elgesio, sensorinių ar raidos sunkumų.
Didžiausias pokytis, kurį gyventojai pajus artimiausiu metu, – didesnis kokybiškų ir inovatyvių socialinių paslaugų prieinamumas. Džiugu matyti, kad vietos plėtros strategijos priemonės jau duoda apčiuopiamų rezultatų, o Gargždų mieste atsiranda vis daugiau naujų galimybių stiprinti gyventojų emocinę, fizinę ir socialinę gerovę.
Biurokratiniai reikalavimai –įveikiami
– Ar vietos nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės nebijo biurokratinių reikalavimų? Kaip VVG komanda padeda jiems įveikti paraiškų rengimo bei vertinimo baimes?
– Natūralu, kad pirmą kartą su Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis susiduriančios organizacijos jaučia tam tikrą nerimą. Paraiškų rengimas, reikalavimų gausa, įvairūs dokumentai ir atsakomybė už projekto įgyvendinimą kai kuriuos pareiškėjus iš pradžių tikrai gąsdina. Tačiau matome, kad dažniausiai didžiausia baimė kyla ne dėl pačių projektų, o dėl nežinojimo.
Todėl vienas svarbiausių Gargždų miesto VVG komandos uždavinių – būti šalia pareiškėjų viso proceso metu. Organizuojame informacinius renginius, teikiame individualias konsultacijas, padedame suprasti kvietimų sąlygas ir kt.
Mūsų tikslas – ne tik administruoti strategiją, bet ir būti partneriais bei pagalbininkais organizacijoms.
Džiugu, kad po pirmųjų sėkmingų projektų atsiranda vis daugiau pasitikėjimo. Organizacijos mato, kad Europos Sąjungos finansavimas yra pasiekiamas, o turint gerą idėją ir atsakingai pasirengus, ją galima sėkmingai įgyvendinti. Būtent todėl siekiame, kad biurokratiniai reikalavimai netaptų kliūtimi geroms iniciatyvoms, o vietos organizacijos jaustųsi drąsiai ir žinotų, kad visada gali kreiptis pagalbos į VVG komandą.
– Kokias pagrindines klaidas daro pareiškėjai, teikdami projektų įgyvendinimo planus?
– Dažniausiai susiduriame ne su idėjų trūkumu, o su nepakankamu įsigilinimu į kvietimo sąlygas ir projektų rengimo reikalavimus. Pasitaiko atvejų, kai nepakankamai aiškiai pagrindžiama sprendžiama problema, tikslinės grupės, planuojami rezultatai ar numatomas projekto poveikis. Taip pat pasitaiko situacijų, kai pareiškėjai ar partneriai neatitinka tam tikrų tinkamumo reikalavimų arba numatytos veiklos neatitinka kvietimo sąlygų.
Pastebime, kad organizacijos kartais paraiškų rengimą atideda paskutiniam momentui, todėl nebelieka pakankamai laiko kokybiškai parengti projektų įgyvendinimo planus. Būtent dėl to kai kuriais atvejais, atsižvelgdami į pareiškėjų poreikius ir siekdami sudaryti kuo palankesnes sąlygas kokybiškiems projektams parengti, buvome priėmę sprendimą pratęsti kvietimo laikotarpį.
Mūsų tikslas nėra atmesti projektus ar ieškoti klaidų. Priešingai – siekiame, kad kuo daugiau gerų idėjų būtų tinkamai parengtos ir galėtų būti sėkmingai įgyvendintos. Todėl nuolat konsultuojame pareiškėjus, padedame išsiaiškinti reikalavimus ir skatiname nelaukti paskutinės dienos. Džiugu, kad su kiekvienu kvietimu organizacijos įgauna vis daugiau patirties, o projektų kokybė nuosekliai gerėja.
Iššūkiai – augimo dalis
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria Gargždų miesto VVG administruodama Europos socialinio fondo (ESF+) lėšas?
– Vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti, kad pareiškėjai ne tik turėtų gerų idėjų, bet ir gebėtų jas kokybiškai paversti projektais, atitinkančiais visus Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus. ESF+ projektai yra orientuoti į socialinį poveikį, todėl labai svarbu tinkamai pagrįsti problemą, numatyti aiškius rezultatus ir užtikrinti ilgalaikę naudą gyventojams.
Nemažai laiko ir pastangų skiriame konsultacijoms, nes ne visos organizacijos turi pakankamai projektų rengimo ir administravimo patirties. Tenka padėti pareiškėjams suprasti finansavimo sąlygas, tinkamumo reikalavimus, rezultato rodiklius ir kitus svarbius aspektus. Džiaugiamės, kad organizacijos vis labiau įgauna patirties, o projektų kokybė nuosekliai gerėja.
Kitas iššūkis – nuolat besikeičianti teisinė ir metodinė aplinka, kuri reikalauja greitai prisitaikyti ir užtikrinti, kad tiek projektų atranka, tiek jų įgyvendinimas vyktų sklandžiai ir laikantis visų reikalavimų.
Tačiau šiuos iššūkius vertiname kaip natūralią augimo dalį. Džiugu matyti, kad, bendradarbiaujant su pareiškėjais, Centrine projektų valdymo agentūra, Klaipėdos rajono savivaldybe ir kitais partneriais, pavyksta užtikrinti sklandų strategijos įgyvendinimą. Svarbiausia, kad ESF+ investicijos virstų realia nauda žmonėms, o gyventojai pajustų teigiamus pokyčius savo kasdieniame gyvenime.
– Ko palinkėtumėte Gargždų miesto gyventojams ir organizacijoms, kurios dar tik svarsto apie galimybę įsitraukti į VVG veiklas ar teikti paraiškas?
– Pirmiausia norėčiau palinkėti drąsos ir tikėjimo savo idėjomis. Dažnai geros iniciatyvos taip ir lieka neįgyvendintos vien todėl, kad organizacijos ar bendruomenės abejoja savo galimybėmis arba baiminasi, kad projektų rengimas yra per sudėtingas. Tačiau patirtis rodo, kad, turint aiškią idėją, norą kurti pokytį ir bendradarbiaujant su partneriais, galima pasiekti išties reikšmingų rezultatų.
Kviečiu nebijoti kreiptis konsultacijų, domėtis galimybėmis ir aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Gargždų miesto vietos veiklos grupė yra atvira naujoms idėjoms ir visuomet pasirengusi padėti tiems, kurie nori prisidėti prie miesto gerovės kūrimo.
Labiausiai norėčiau palinkėti bendruomeniškumo, iniciatyvumo ir tarpusavio pasitikėjimo. Juk stiprus miestas kuriamas ne vien investicijomis ar infrastruktūra – jį kuria žmonės, jų idėjos ir noras veikti kartu. Džiugu matyti, kad Gargžduose netrūksta aktyvių žmonių ir organizacijų, todėl tikiu, kad bendromis pastangomis ir toliau kursime socialiai atsakingą, įtraukią ir gyvybingą miesto bendruomenę.
Kalbėjosi
Vilija BUTKUVIENĖ
