Valstybės milijonai futbolo maniežui Gargžduose: galimybė iškilo, bet ar ja bus pasinaudota?
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos komitetuose pristatytas siūlymas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teikti paraišką ledo arenos projektui, pastatą pritaikant futbolo maniežui, sukėlė tikrą audrą ne tik tarp sportininkų – apie Gargždus šiandien ūžia ir šalies žiniasklaida, ir socialiniai tinklai. Įsiplieskusios emocijos persikėlė net į sporto aikštynus: prieš rungtynes sostinėje Gargždų „Bangos“ futbolininkai pasirodė su marškinėliais „Nepalikime futbolo ant ledo“. Tuo tarpu sirgaliai ruošiasi prieš Tarybos posėdį planuojamam piketui: viešojoje erdvėje susidarė įspūdis, kad Savivaldybė vietoje futbolo maniežo renkasi ledo areną. Tačiau situacija nėra tokia vienareikšmė. Apie tai „Banga“ antradienį kalbėjosi su meru Broniumi Markausku ir Administracijos direktoriumi Jevgenijumi Bardausku.
Kodėl paraiškoje atsirado ledo arena?
– Mere, viešojoje erdvėje šiandien daugiausia emocijų kyla dėl pačios sąvokos – visur skamba „ledo arena“. Galbūt būtent todėl žmonėms susidaro įspūdis, kad futbolas stumiamas į šalį? Paaiškinkite, kaip susiklostė ši situacija ir kodėl teisiškai pasirinktas būtent toks kelias – statyti ledo areną, kurią esą būtų galima naudoti ir futbolo reikmėms?
B. Markauskas: Suprantu žmonių emocijas, kai jie mato tik pavadinimą popieriuje, tačiau būtina matyti visą vaizdą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija maždaug prieš tris savaites netikėtai paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl naujos sporto infrastruktūros finansavimo. Bendra kvietimui skirta finansavimo lėšų suma – 46 mln. eurų. Tačiau paraišką galima teikti tik tų objektų, kurie jau turi parengtą projektą ir galiojantį statybos leidimą. Visiškai naują projektą parengti neįmanoma dėl laiko stokos, paraiškos pateikimo periodas labai trumpas.
Dėl to mūsų žvilgsnis iškart krypo į ledo arenos projektą, nes jam turėjome ir parengtą dokumentaciją, ir galiojantį statybos leidimą. Tą pačią dieną, kai tik pradėjome svarstyti šią galimybę, asmeniškai paskambinau VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos nariui Dainiui Šatkui. Papasakojau jam apie netikėtai atsiradusią progą gauti valstybės finansavimą, kuris tuo pačiu leistų pagaliau įgyvendinti ilgametę svajonę – suteikti Gargždams futbolo maniežą.
Kartu su Savivaldybės vyr. architektu Gyčiu Kasperavičiumi įvertinome suprojektuotus pastato gabaritus ir supratome, kad jie idealiai tinka pusinės aikštės futbolo maniežui. Mes tikrai nebūtume planavę ir teikę paraiškos, jei matytume, kad statinio nebūtų galima pritaikyti futbolininkų poreikiams.
– Papasakokite išsamiau apie pačią pastato koncepciją ir inžinerinius sprendimus. Kaip praktiškai vienas statinys gali tarnauti ir futbolo maniežui, ir ledo arenai?
B. Markauskas: Paraišką teikiame turimo ledo arenos projekto pagrindu, nes keisti projekto ar pavadinimo negalime. Tačiau dokumentuose fiksuojame, kad tai bus daugiafunkcis centras. Šiuolaikinės technologijos leidžia įrengti universalų pagrindą – šaltuoju metų laiku pastatas bus visiškai atiduotas futbolui su dirbtine danga, o vasarą, kai žaidžiama lauke, viduje galima užšaldyti ledą. Tai ir ekonomiškai tvari sistema – šaldymo energija bus išnaudojama šalia esančio baseino vandeniui šildyti.
Viską dukart aptarėme su D. Šatkumi, Savivaldybės vyr. architektu. Situaciją visiškai supranta ir Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius, su kuriuo antradienį kalbėjau telefonu. Todėl viešojoje erdvėje kylančios emocijos mane tiesiog stebina.
Futbolo gyvavimui ir ugdymui – beveik milijonas eurų
– Kalbant apie prioriteto teikimą vienai ar kitai sporto šakai: opozicija ir protesto akcijos rengėjai teigia, kad futbolas rajone yra užmirštas. Sakykite, kokie skaičiai atskleidžia realią situaciją biudžete?
J. Bardauskas: Kalbos apie tai, kad futbolas skriaudžiamas ar apleistas, visiškai neatitinka tikrovės. Skaičiai yra vieši ir lengvai patikrinami. Futbolas reprezentuoja mūsų rajoną, todėl jam tenka didžiausia visų sporto lėšų dalis.
Paimkime šių metų biudžetą – aukšto meistriškumo sporto programai iš viso paskirstėme 1,28 mln. eurų. Iš šios sumos – net 480 tūkst. eurų – teko VšĮ „Gargždų futbolas“. Tai yra 100 tūkst. eurų daugiau nei praėjusiais metais.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jaunųjų futbolininkų ugdymui skiriamas atskiras finansavimo krepšelis. Tad prie aukščiau minėtos sumos pridėkime dar 494 tūkst. eurų, kuriuos iš Savivaldybės biudžeto tiesiogiai skiriame vaikų ir jaunimo futbolo ugdymo programoms. Tai reiškia, kad vien futbolui ir vaikų ugdymui kasmet skiriame beveik milijoną eurų.
Futbolo stovyklai – per milijoną eurų
– Bet juk investicijos neatsiriboja vien kasdienėmis dotacijomis?
J. Bardauskas: Tikrai ne. Šiemet atidarėme visiškai naują, modernią futbolo stovyklavietę. Jos įrengimas, įskaitant Savivaldybės, ES ir valstybės lėšas, viršijo 1 mln. eurų. Iš jų Klaipėdos rajono savivaldybės prisidėjimas siekė 831 tūkst. eurų. Pirmuoju etapu, investavus 444 tūkst. eurų, buvo sutvarkyta teritorija, įrengtos trys futbolo aikštės, tinklinio aikštynas bei drenažo ir laistymo sistemos. Antruoju etapu, kuriam Savivaldybė skyrė 362 tūkst. eurų, pastatyti 32 keturviečiai karkasiniai nameliai, kuriuose įrengtos 128 apgyvendinimo vietos sportininkams ir stovyklų dalyviams. Dar 25 tūkst. eurų skirti baldams ir patalynei įsigyti.
B. Markauskas: Taigi, nuolat investuojame ir teigti, kad futbolas vien dėl to, kad nėra maniežo, yra skriaudžiamas, mažų mažiausia neteisinga. Lietuvoje apskritai nėra daug futbolo maniežų. Tačiau mes nesakome, kad nereikia, dėl to ir ieškome būdų, kaip greičiau jį turėti. Mes puikiai suprantame, kad Gargždų „Banga“ yra labai svarbi rajono bendruomenei ir ji nusipelnė gyventi geriau. Ir štai būtent minėto projekto atsirado galimybė greičiau tai padaryti.
Klausimas, kodėl per pastaruosius 30 metų rajone niekas net nebuvo priartėjęs prie futbolo maniežo statybų idėjos? O dabar, kai Savivaldybė suranda būdą pritraukti iki 9 mln. eurų valstybės lėšų, kad futbolininkai konkrečiai turėtų kur treniruotis žiemą, bandoma įrodyti, kad mes darome kažką blogo?
Atsakomybės kaina
– Jeigu, atsižvelgus į viešojoje erdvėje kilusį šurmulį, būtų nuspręstų paraišką atsiimti – kas vyktų toliau? Kaip atrodo alternatyvus scenarijus?
B. Markauskas: Reikia aiškiai pasakyti – Savivaldybei ledo arenos bet kokia kaina nereikia. Šią paraišką rengėme ir visas teisiškai sudėtingas procedūras darėme išskirtinai dėl futbolo bendruomenės, kad racionaliai išnaudotume atsiradusią progą. Jei futbolo atstovai, su kuriais susitinkame šį vakarą (antradienį – aut. pastaba), pasakys, kad jiems šios galimybės nereikia, spręsime, ką daryti.
Tačiau visi turėtų suprasti tokio žingsnio kainą. Atsisakę valstybės paramos, mes stojame į vadinamą ilgąjį kelią dėl futbolo maniežo. Tada vienerius ar dvejus metus užtruks vien naujo investicinio projekto rengimas ir kitos privalomos procedūros. Po to reikės laukti kitos progos gauti išorinį finansavimą. Savivaldybė neturi galimybės tiesiog paimti 8–9 mln. eurų iš biudžeto ir atiduoti vienam objektui, nes turime ir kitų iššūkių.
J. Bardauskas: Paprasta matematika – pagal paraišką gavus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paramą, Savivaldybei iš savo biudžeto, skaičiuojame, reikėtų pridėti apie 7 mln. eurų, ir per kokius 3 metus Gargždai turėtų jau veikiantį futbolo maniežą. Einant kitu keliu, statybos gali nusikelti dar keletui metų.
B. Markauskas: Jei einame ne paraiškos keliu, o tik savo pajėgomis, tai per metus, giliai įkvėpusi, Savivaldybė pati futbolo maniežo statyboms išgalėtų skirti milijoną eurų. O kas toliau: per vienus metus išliesime pamatus, o paskui dėl finansavimo stokos lauksime dvejus metus, kad pastatytume sienas?
Daugiafunkciškumas būtų privalumas: matyti ne vieną sporto šaką
– Kodėl minėtoje paraiškoje visgi minima ne viena sporto šaka, o kalbama apie daugiafunkciškumą?
B. Markauskas: Vertinant paraiškas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje objekto daugiafunkciškumas suteikia papildomų balų, kurie yra lemiami laimint konkursą. Šiame pastate numatytos erdvės stalo tenisui, imtynėms, alpinizmui. Šios sporto šakos rajone taip pat neturi savo namų, o Savivaldybė turi matyti visus rajono gyventojus ir vaikus, ne tik vieną šaką. Tačiau pagrindinė ir didžiausia erdvė – futbolo.
Jei futbolo bendruomenei ar klubui trūksta pasitikėjimo dėl minėto projekto ir reikia papildomų teisinių saugiklių – Savivaldybė yra pasiruošusi Tarybos sprendimu, mero potvarkiu ar direktoriaus įsakymu teisiškai įtvirtinti ir garantuoti, kad šis statinys šaltuoju metų laiku bus 100 procentų atiduotas futbolui. Šiandien (antradienį – aut. pastaba) apie viską pakalbėsime su futbolo bendruomenės atstovais, kuriems išsamiau pristatysime ir patį projektą.
Pokalbis konstruktyvus, bet nuomonės išsiskyrė
Antradienį vakare po Savivaldybės atstovų susitikimo su futbolo bendruomenės atstovais „Banga“ susisiekė su meru B. Markausku, norėdama sužinoti, ar pavyko rasti bendrą sutarimą, kad nereikėtų dar kuriam laikui nugrūsti į stalčių futbolo maniežo statybų.
Savivaldybės vadovas apgailestavo, jog, nepaisant konstruktyvaus pokalbio, futbolo atstovai išreiškė poziciją, jog nesutinka su ledo arenos, kuri lengvai transformuotųsi į erdvę futbolininkams, projektu. „Jų noras, kad tokia paraiška, apie kokią kalbėjome, nebūtų teikiama. Motyvas – noras turėti savo atskirą maniežą prie Gargždų stadiono“, – antradienį vakare kalbėjo meras.
Nors, greičiausiai, Tarybos posėdyje jau nebus svarstomas sprendimas dėl pritarimo projekto „Ledo arenos statyba Gargžduose“ įgyvendinimo plano teikimui, futbolo bendruomenės atstovai idėjos piketuoti neatsisako. Kaip teigė B. Markauskas, vis tiek žadama rinktis, piketuoti ir garsiai paploti už tai, kad sprendimas iš Tarybos darbotvarkės būtų pašalintas.
„Per didelė prabanga Savivaldybei būtų teikti paraišką vien tik ledo arenos statybai“, – sakė meras, kuris dar dieną „Bangos“ redakcijai sakė, jog būtų liūdna, jei nebūtų pasinaudojama galimybe greičiau turėti taip trokštamą futbolo maniežą.
Pasiteiravus, ar čia nekvepia priešrinkiminiais politiniais žaidimais, B. Markauskas to neatmetė. Galbūt dėl to įkaitais tampa niekuo dėti žmonės, šiuo atveju – futbolininkų bendruomenė. „Liūdna, kad tokie dalykai tampa politine arena“, – sakė meras. Jam antrino ir Administracijos direktorius J. Bardauskas: „Kartais tas politines ambicijas verta nustumti ir susitelkti, kad kuo daugiau gėrio rajonui būtų padaryta.“
Gintarė KARMONIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
Trečiadienį vakare meras B. Markauskas feisbuke savo paskyroje pasidalino tokia žinia:
„Paraiškos dėl naujos daugiafunkcės arenos neteiksime – klausimą siūlysiu išimti iš darbotvarkės.
Žinau, kad dalis bendruomenės šį sprendimą sveikins, tačiau man yra nuoširdžiai gaila, kad buvo atsisakyta bent pabandyti gauti valstybės finansavimą arenai, kurios pagrindinis tikslas ir buvo suteikti erdvę futbolininkams žiemą, o daugiafunkciškumas – galimybė gauti papildomų balų. Mes turėjome galimybę per maždaug 3 metus su valstybės finansavimu išspręsti futbolo problemą – vietos treniruotėms trūkumą žiemą – ir tuo pačiu sukurti erdvę naujoms sporto šakoms, bendruomenės susibūrimams. Atkreipsiu dėmesį, kad paraišką galėjome teikti tik tiems projektams, kurie jau yra parengti ir turi statybos leidimą.
Klaipėdos rajone gyvena beveik 80 tūkstančių gyventojų ir vietos čia yra visoms sporto šakoms. Nereikia kurti dirbtinių priešpriešų, nereikia grafičių ir lipdukų mieste, kad čia vietos yra tik vienai sporto šakai. Esame puikiai žinomi tiek dėl futbolo, tiek dėl krepšinio, tinklinio, futsalo, žirginio sporto, ugdome puikius sunkiaatlečius, pastatėme baseiną, tad gal turėsime ir nuostabių plaukikų. Vietos turėtų būti visiems.
Tad pamoka tokia – ambicijas kai kam kartais vertėtų padėti į šalį ir išties pasistengti sukurti kažką, kas neštų naudą tiek futbolui, tiek visai rajono bendruomenei.“
