Menopauzės simptomai: ką būtina žinoti kiekvienai moteriai? Pataria gydytoja-akušerė ginekologė
Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, kurio metu organizme vyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai. Nors menopauzė nėra liga, ją dažnai lydi įvairūs fiziniai ir emociniai simptomai, kurie gali turėti įtakos kasdienei moters savijautai ir gyvenimo kokybei. Vienoms moterims menopauzės simptomai būna vos pastebimi ir trunka trumpiau, o kitoms jie gali būti intensyvesni ir tęstis net apie 10 metų ar ilgiau.
Šiame straipsnyje aptariami dažniausi menopauzės simptomai, ilgalaikiai organizmo pokyčiai bei situacijos, kada rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą. Taip pat apžvelgiami gyvenimo būdo ir medicininės pagalbos sprendimai, galintys padėti geriau valdyti menopauzės simptomus.
Kas yra menopauzė ir kodėl ji vyksta?
Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo laikotarpis, susijęs su reprodukcinio laikotarpio pabaiga, kai po truputį silpnėja kiaušidžių funkcija ir lytinių hormonų gamyba. Šis procesas nėra staigus – jis vyksta iš lėto ir yra natūrali biologinio moters senėjimo dalis.
Menopauzė nustatoma tuomet, kai moteris nebesulaukia menstruacijų 12 mėnesių iš eilės, jeigu nėra kitų medicininių priežasčių.
Menopauzė dažniausiai prasideda 45–55 metų amžiaus moterims, tačiau laikas gali skirtis priklausomai nuo individualių organizmo ypatybių, genetinių veiksnių ir bendros moters sveikatos būklės.
Menopauzės simptomai
„Menopauzės simptomai atsiranda dėl natūralių hormoninių pokyčių organizme, kai pradeda mažėti estrogeno ir progesterono lygis. Šių pokyčių intensyvumas kiekvienai moteriai gali būti skirtingas, todėl skiriasi ir patiriamų simptomų pobūdis“, – sako BIOFIRST klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Mackevičienė. Šis laikotarpis moterims dažnai kelia iššūkių, nes šie pokyčiai gali reikšmingai paveikti tiek fizinę, tiek emocinę moters savijautą.
Dažniausi menopauzės simptomai
Vienas ankstyviausių menopauzės simptomų yra menstruacijų ciklo pokyčiai. Artėjant menopauzei ciklas gali sutrumpėti arba pailgėti, kraujavimas gali tapti labai negausus arba priešingai – gausesnis nei įprastai. Tokie pokyčiai dažniausiai susiję su mažėjančiu hormonų kiekiu organizme ir neretai pasireiškia anksčiau nei kiti menopauzės simptomai.
Taip pat šiuo laikotarpiu dažnai keičiasi moters miego režimas. Gali tapti sunkiau užmigti, o naktį dažniau pabundama, todėl dėl prastesnės miego kokybės, dienos metu gali jaustis didesnis nuovargis.
Kai kurios moterys menopauzės laikotarpiu susiduria su emocinėmis problemomis. Jos gali tapti jautresnės, greičiau susierzinti, tampa sunkiau valdyti emocijas bei stresą, todėl šie pokyčiai gali daryti įtaką bendrai savijautai ir tarpasmeniniams santykiams.
Vienas dažniausių menopauzės simptomų yra karščio bangos. Tai staigus ir intensyvus šilumos pojūtis, dažniausiai jaučiamas veido, kaklo ir krūtinės srityje. Karščio bangos gali pasireikšti bet kuriuo paros metu, tačiau dažnai jos pasireiškia netikėtai ir trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jas dažnai lydi prakaitavimas, odos paraudimas, o kai kuriais atvejais gali padažnėti širdies ritmas.
Šie simptomai yra labai dažni menopauzės metu, tačiau svarbu paminėti, jog kiekviena moteris šį laikotarpį patiria skirtingai – tiek simptomų pobūdis, tiek jų intensyvumas gali labai skirtis.
Ilgalaikis menopauzės poveikis moters organizmui
Svarbu suprasti, jog menopauzė sukelia ne tik pasikartojančius simptomus, bet ir ilgalaikius organizmo pokyčius, vienas iš jų – kaulų tankio mažėjimas. Estrogenai padeda palaikyti pusiausvyrą tarp seno kaulinio audinio irimo ir naujo audinio formavimosi. Menopauzės metu šis procesas sulėtėja, todėl kaulai gali tapti mažiau tankūs ir silpnesni. Dėl to didėja osteoporozės rizika – būklės, kai kaulai tampa trapesni ir lengviau lūžta net po nedidelių traumų ar kritimų. Dažniausiai osteoporozės nulemti lūžiai pasitaiko riešo, stuburo slankstelių ir klubo srityse.
Hormonų pokyčiai taip pat gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Iki menopauzės estrogenai padeda palaikyti normalią kraujagyslių būklę, tačiau sumažėjus estrogenų lygiui gali didėti arterinės hipertenzijos, aterosklerozės, išeminės širdies ligos, miokardo infarkto ir insulto rizika. Dėl šios priežasties menopauzės laikotarpiu ypač svarbu stebėti bendrą sveikatos būklę ir atkreipti dėmesį į širdies bei kraujagyslių sistemos pokyčius.
Ne mažiau svarbūs yra ir menopauzės metu vykstantys medžiagų apykaitos pokyčiai, kurie gali turėti reikšmingos įtakos moters organizmui. Daugumai moterų menopauzės metu sulėtėja medžiagų apykaita, todėl svoris gali didėti net ir nekeičiant įprastų gyvenimo būdo įpročių. Dažnai pastebimas didesnis riebalinio audinio kaupimasis pilvo srityje bei raumenų masės mažėjimas.
Menopauzė taip pat gali turėti įtakos moters odos ir plaukų būklei. Kadangi estrogenai prisideda prie kolageno gamybos, jų sumažėjimas gali lemti odos plonėjimą, sausumą ir mažesnį elastingumą. Oda gali tapti jautresnė aplinkos poveikiui, o raukšlės – ryškesnės. Tuo tarpu plaukai kai kurioms moterims tampa plonesni, silpnesni arba praranda dalį savo tankumo.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą?
Nors menopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, tam tikrais atvejais svarbu pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu. Vizito metu kartu su specialistu galima įvertinti, ar vykstantys organizmo pokyčiai atitinka menopauzės eigą, ir atmesti kitus galimus sveikatos sutrikimus.
„Neįprastas kraujavimas tarp menstruacijų arba kraujavimas po menopauzės neturėtų būti ignoruojamas. Pastebėjus tokius simptomus rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą, kad būtų galima laiku nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ir prireikus atlikti papildomus tyrimus“, – pabrėžia BIOFIRST klinikos Kaune, įkūrusios atskirą Menopauzės centrą, gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Mackevičienė. Taip pat konsultacija svarbi tuomet, kai menopauzė prasideda anksčiau nei įprastai arba organizmo pokyčiai kelia nerimą.
Gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija gali būti naudinga ir moterims, kurios nori geriau suprasti menopauzės eigą, jos poveikį organizmui bei sužinoti, kaip menopauzė gali paveikti jų sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. Reguliarūs vizitai pas gydytoją akušerį-ginekologą yra svarbūs ir po menopauzės. Profilaktinių patikrinimų metu galima stebėti bendrą moters sveikatos būklę ir laiku nustatyti galimus sutrikimus.
Kaip palengvinti menopauzės simptomus?
Daugelis moterų ieško būdų, kaip sumažinti menopauzės poveikį savijautai. Simptomų valdymas dažniausiai apima kasdienių įpročių korekcijas ir, esant poreikiui, gydytojo akušerio-ginekologo rekomenduotas medicinines priemones.
Kasdienių įpročių pokyčiai
Kasdienių įpročių pokyčiaigali padėti lengviau valdyti menopauzės simptomus ir palaikyti gerą savijautą. Nors tai nepanaikina hormoninių pokyčių priežasties, sveiki kasdieniai įpročiai gali prisidėti prie geresnės fizinės ir emocinės būklės.
Vienas svarbiausių būdų, padedančių valdyti menopauzės simptomus, yra kokybiškas miegas. Reguliarus miego režimas gali padėti organizmui geriau pailsėti. Kokybiškas poilsis taip pat svarbus energijai, koncentracijai ir normaliai emocinei savijautai palaikyti.
Siekiant palengvinti menopauzės simptomus, ne mažiau svarbus yra streso valdymas. Nuolatinė įtampa gali turėti įtakos bendrai savijautai, todėl verta skirti laiko veikloms, kurios padeda atsipalaiduoti. Tai gali būti pasivaikščiojimai gamtoje, kvėpavimo pratimai, meditacija, joga ar kiti mėgstami užsiėmimai.
Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palengvinti kai kuriuos menopauzės simptomus ir pagerinti bendrą savijautą. Judėjimas padeda palaikyti gerą fizinę formą, stiprina raumenis ir prisideda prie bendros sveikatos. Ypač svarbūs yra kasdien atliekami jėgos pratimai, kurie padeda išlaikyti ir didinti raumenų masę. Raumenų stiprinimas ne tik gerina fizinį pajėgumą, bet ir teigiamai veikia kaulų sveikatą – didina kaulų tankį bei mažina osteoporozės ir su ja susijusių lūžių riziką.
Siekiant sumažinti menopauzės simptomų įtaką organizmui, svarbu atkreipti dėmesį ir į žalingus įpročius. Rūkymas gali neigiamai paveikti bendrą sveikatos būklę, o per didelis alkoholio vartojimas gali prisidėti prie prastesnės savijautos. Dėl šios priežasties rekomenduojama šių įpročių atsisakyti arba juos kiek įmanoma riboti.
Taip pat tinkama mityba gali padėti sumažinti menopauzės simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesų baltymų ir sveikųjų riebalų, padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą bei bendrą organizmo sveikatą. Paros baltymų kiekis turėtų būti 1-1.2 g/kg kūno svorio . Pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis yra svarbus kaulų stiprumui, o maisto produktai, turintys fitoestrogenų (pvz., sojos produktai, linų sėmenys), kai kurioms moterims gali padėti sušvelninti karščio bangas. Taip pat rekomenduojama riboti cukraus, alkoholio ir kofeino vartojimą, nes jie gali sustiprinti kai kuriuos menopauzės simptomus.
Medicininės menopauzės simptomų valdymo priemonės
Jeigu menopauzės simptomai tampa labai varginantys arba reikšmingai veikia kasdienę veiklą, gali būti svarstomos įvairios medicininės simptomų valdymo priemonės, parenkamos individualiai pagal moters sveikatos būklę ir simptomų pobūdį.
Vienas dažniausiai taikomų gydymo metodų yra hormonų terapija, kuri padeda kompensuoti sumažėjusį estrogenų kiekį organizme. Ji gali būti skiriama siekiant sumažinti stiprius menopauzės simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau tinka ne visoms moterims. Esant tam tikroms būklėms, pavyzdžiui, padidėjusiai trombozių rizikai, buvusiems ar esamiems krūties vėžio atvejams, kepenų ligoms ar nekontroliuojamai arterinei hipertenzijai, hormonų terapijos taikymas gali būti nerekomenduojamas.
Moterims, kurios susiduria su miego sutrikimais, gali būti rekomenduojami lengvo raminamojo poveikio augaliniai medikamentai (pvz., valerijono ar pasifloros pagrindu) arba, esant stipresniems miego sutrikimams, šeimos gydytojo paskirti migdomieji medikamentai. Moterims, kurios patiria labai stiprius nuotaikų svyravimus gali būti skiriami antidepresantai arba kiti nuotaiką stabilizuojantys medikamentai, kurie padeda mažinti nerimą ir emocinį jautrumą.
Kai kuriais atvejais karščio bangoms mažinti gali būti taikomi hormoniniai arba nehormoniniai medikamentai, priklausomai nuo individualios situacijos. Svarbu, kad visos medicininės priemonės būtų parenkamos individualiai, įvertinus galimą naudą ir riziką bei atsižvelgiant į moters sveikatos būklę ir simptomų pobūdį.
Laiku atpažinus menopauzės simptomus ir skiriant dėmesio savo sveikatai, galima lengviau prisitaikyti prie organizmo pokyčių. Sveiki gyvenimo būdo įpročiai, reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis ir profilaktinės sveikatos patikros gali padėti išlaikyti gerą savijautą šiame gyvenimo etape. Jeigu menopauzės simptomai kelia nerimą arba reikšmingai veikia gyvenimo kokybę, rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą.
*Straipsnį peržiūrėjo gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Mackevičienė, dirbanti Kaune įsikūrusioje BIOFIRST klinikoje bei sukaupusi 26 metų patirtį akušerijos ir ginekologijos srityje. Daugiau apie gydytoją: https://bioklinika.lt/gydytojas/rasa-mackeviciene/
Užsak.
