Opozicijos teikta Švietimo tarybos idėja palaikymo nesulaukė
Siekis Klaipėdos rajone įsteigti nepriklausomą, švietimo bendruomenę ir ekspertus vienijančią Švietimo tarybą nepakerėjo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos. Nors opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuotas projektas žadėjo padėti pamatus efektyvesnei ir pažangesnei ugdymo sistemai, valdančioji dauguma įžvelgė nemažai taisytinų dalykų, kurie kėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų. Tad sprendimas, ar rajone turėsime efektyvią, pažangią ir švietimo bendruomenę suburiančią Švietimo tarybą, kol kas lieka ateičiai.
Tikslas – efektyvesnė, pažangi sistema
Kaip rašoma aiškinamajame rašte, siekis – sudaryti nuolatinę Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo tarybą, kuri veiktų kaip strateginį konsultacinį vaidmenį atliekanti ekspertinė institucija, orientuota į švietimo sistemos pažangą, inovacijų diegimą ir ilgalaikės švietimo politikos formavimą.
„Švietimo tarybos veikla bus orientuota į sprendimų, didinančių ugdymo kokybę ir kiekvieno vaiko galimybes, inicijavimą, administracinės naštos mažinimą švietimo įstaigose, mokytojų profesijos patrauklumo ir motyvacijos stiprinimą bei pažangių informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto sprendimų taikymo skatinimą ugdymo ir švietimo valdymo procesuose“, – rašo idėjos iniciatorė Liberalų sąjūdžio frakcija.
Priėmus sprendimą dėl Švietimo tarybos, pasak idėjos autorių, bus įgyvendintos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 61-ojo straipsnio nuostatos dėl Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės dalyvavimo skatinimo formuojant savivaldybės švietimo politiką steigiant švietimo tarybą. Taryba telktų švietimo bendruomenės, mokslo, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir kitų socialinių partnerių kompetencijas, analizuotų švietimo iššūkius, teiktų rekomendacijas ir skatintų gerųjų praktikų diegimą rajone. Veiklos rezultatas turėtų būti efektyvesnė, lankstesnė, mažiau biurokratinė, patrauklesnė mokytojams ir labiau orientuota į kiekvieno vaiko ugdymo sėkmę Savivaldybės švietimo sistema.
Sudarytų 15 narių
Švietimo taryba, kaip rašoma nuostatuose, veiktų kaip savivaldos institucija visuomeniniais pagrindais, o jos pagrindinė misija – analizuoti švietimo politiką, mažinti biurokratinę naštą ugdymo įstaigoms ir skatinti inovacijų, tokių kaip dirbtinis intelektas ar skaitmeniniai įrankiai, diegimą. Nors šios tarybos priimami nutarimai turėtų rekomendacinį pobūdį, ji teiktų siūlymus merui, Savivaldybės tarybai bei administracijai dėl strateginių švietimo prioritetų, investicijų ir mokytojų pritraukimo priemonių.
Nuostatuose taip pat numatoma Švietimo tarybos sudėtis iš 15 narių – įvairių švietimo bendruomenės grupių atstovų. Į jos sudėtį įtrauktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus atstovas, Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo centro vadovas, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos daugumos atstovas, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos opozicijos atstovas, Klaipėdos rajono verslo įmonių asociacijos atstovas, Profesinės pedagogų sąjungos atstovas, 3 Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovų atstovai, Klaipėdos rajono nevalstybinių ugdymo įstaigų atstovas, 2 Klaipėdos rajono švietimo įstaigų tėvų tarybų atstovai, 2 Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos rajono (Gargždų) padalinio atstovai ir Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos atstovas.
Taryba būtų tvirtinama Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui, o tas pats asmuo pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Siekiant išlaikyti nešališkumą, nuostatuose įtvirtintas saugiklis – Švietimo tarybos pirmininku negalės būti renkamas Savivaldybės tarybos narys ar politinio pasitikėjimo pareigūnas. Į atvirus posėdžius, kurie vyktų ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, taryba galėtų kviestis nepriklausomus ekspertus, organizuoti viešąsias konsultacijas, o už savo veiklą kasmet atsiskaitytų rajono merui. Švietimo tarybos nariai savo pareigas atliktų visuomeniniais pagrindais.
Sumanymas gražus, bet…
Švietimo, kultūros ir sporto komitete Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Lina Daujotytė-Kasperavičienė kalbėjo, kad rajone tarybų netrūksta, tačiau Švietimo tarybos, kuri, pasak politikės, turėtų būti viena svarbiausių strateginių tarybų, nėra. Tad tokia ekspertų taryba, kaip teigė L. Daujotytė-Kasperavičienė, palengvintų ir vicemerės, atsakingos už švietimą, ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo darbą.
Komitete Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius teigė, kad pagalba, kuri naudinga švietimui, tikrai reikalinga, tačiau turėjo pastabų parengtam sprendimo projektui, mat biurokratinės naštos mažėjimo, kaip numatyta Švietimo tarybos nuostatuose, neįžvelgia.
Kritiką dėl tokios tarybos reikalingumo išsakė ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, pabrėžusi, kad tokioje Taryboje politikų neturėtų būti. „Aš nesuprantu, ką galėtų Švietimo taryba padaryti tokio, ko negali padaryti Švietimo centras, Švietimo ir sporto skyrius, Mokyklų metodinė taryba, profesinė sąjunga, visa tai gali susirinkti ir atnešti mūsų komitetui ir mes galime apsvarstyti“, – akcentavo politikė.
Nebuvo parengta tinkamai
Rugpjūčio viduryje vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės posėdyje diskusijų apie šį sprendimo projektą, kaip ir savaitę prieš vykusiuose komitetuose, netrūko. Svarstant sprendimo projektą „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ opozicijos lyderis, liberalas Justas Ruškys citavo Klaipėdos rajono merą ir klausė, kas gi pasikeitė: „Aš tiesiog noriu pacituoti gegužės mėnesio 19 d. 14:15 Jūsų skambučio man ištrauką: „Fantastinis sprendimas, pritariu, palaikau 100 proc., įtikinsiu visus saviškius, kad tai yra geras sprendimas, palaukim, neneškim tik tai gegužės mėn. kaip papildomo klausimo, atnešim vėliau.“
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas Tarybos posėdžio metu akcentavo, kad palaikys sprendimo projektą, jei šis bus pataisytas, nes diskutuotinų švietimo klausimų, iššūkių netrūksta. B. Markauskas pažymėjo, kad ragino kolegas balsuoti, bet priversti negali, o ir sprendimo projektas nebuvo iki galo parengtas tinkamai. „Jeigu galėčiau, balsuočiau, po to gal galima klaidas taisyti“, – svarstė Savivaldybės vadovas.
Vertina kaip galimybę
Meras B. Markauskas Tarybos posėdyje išsakė abejonę ir kėlė klausimą dėl tiksliai pacituotų jo minčių: galbūt skambutis buvo įrašomas? Tad „Bangos“ redakcija susisiekė su opozicijos lyderiu, liberalu J. Ruškiu, kuris teigė, kad pokalbio neįrašinėjo. „Prisipažinsiu, mero klausimas mane net šiek tiek pralinksmino – iki tol net nebuvau pagalvojęs, kad reikėtų įrašinėti mūsų pokalbius. O jei rimtai – manau, svarbiausia tai, kas pokalbio metu buvo pasakyta. Mero pozicija tąkart buvo labai aiški – Švietimo tarybos idėją jis palaikė. Todėl man kur kas įdomesnis klausimas, kodėl anksčiau taip aiškiai palaikyta idėja, atkeliavusi į Tarybos posėdį, tokio palaikymo nesulaukė“, – pažymėjo politikas.
Tarybos narys akcentavo, kad Švietimo tarybos sudarymą idėjos autorė Liberalų sąjūdžio frakcija vertina kaip galimybę į rajono švietimo klausimų sprendimą įtraukti platesnį ratą žmonių ir kompetencijų. „Norime, kad prie vieno stalo būtų ne tik švietimo bendruomenė, bet ir mokinių, tėvų, privataus ugdymo, verslo bei kitų sričių atstovai. Skirtingos patirtys leistų problemas matyti plačiau ir kartu ieškoti konkrečių, ilgalaikių sprendimų“, – akcentavo Tarybos mažumos lyderis.
Pasak jo, jeigu, pakoregavus sprendimo projektą, tokios tarybos sudarymui būtų pritarta, svarbiausiais jos darbais matytų kelias sritis: ugdymo kokybės gerinimą, administracinės naštos mažinimą, mokytojų pritraukimą ir motyvavimą, inovacijų diegimą bei efektyvesnės rajono švietimo sistemos kūrimą. „Svarbu, kad tai nebūtų dar viena formali institucija, o realiai veikianti platforma, kurios pasiūlymai prisidėtų prie konkrečių sprendimų“, – atkreipė dėmesį J. Ruškys.
Daugiau klausimų nei atsakymų
Valdančiosios daugumos atstovė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. L. Piaulokaitė-Motuzienė kalbėjo, kad, vertindama Švietimo tarybos reikalingumą Klaipėdos rajono savivaldybėje, vienareikšmiškos nuomonės neturi. Politikė teigė, kad nors tokios tarybos neturi jokios vykdomosios valdžios, vis tiek kyla rizika, kad formuojamas dar vienas procesinį biurokratizmą didinantis dokumentų gamybos darinys.
„Iš kitos pusės, politiškai neutrali taryba galėtų prisidėti formuojant ilgalaikę švietimo viziją, būti patariamasis balsas politikams. Pagrindinis sprendimo projekto iniciatorių motyvas – sudaryti galimybę švietimo darbuotojams, tėvams ir mokiniams būti išgirstiems valdininkų ar politikų. Manau, Švietimo tarybos sudarymas minėtų bendruomenių aktyvumo nepadidins, nes ir dabar tam yra galimybių kreipiantis į mokyklų tarybas, Švietimo centrą ar skyrių, bei į Savivaldybės tarybos narius ar Švietimo, kultūros ir sporto komitetą“, – komentavo L. Piaulokaitė-Motuzienė.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė pabrėžė ir tai, jog liko neatsakyta daug klausimų, pavyzdžiui, kaip koreliuoja vienas iš Tarybos uždavinių mažinti administracinę naštą švietimo įstaigoms ir nuostatuose minima teisė gauti iš Savivaldybės administracijos, švietimo įstaigų ir kitų institucijų informaciją bei duomenis, reikalingus tarybos funkcijoms vykdyti ar kaip vyks dokumentų saugojimo procesas ir kt. Abejonių kėlė ir pati Švietimo tarybos sudėtis, mat dr. L. Piaulokaitė-Motuzienė dar Švietimo, kultūros ir sporto komitete siūlė neįtraukti politikų į sudėtį, kad Taryba būtų politiškai neutrali ir nepriklausytų nuo kadencijų.
„Lieka neaišku, kas tokie švietimo įstaigų vadovų atstovai, kaip išskirti Švietimo centro ir Pedagoginės psichologinės tarnybos atstovus, juk tai taip pat švietimo įstaigos. Profesinės pedagogų sąjungos yra savanoriškos ir savarankiškos organizacijos, kurios atstovauja darbuotojų interesams ir neprivalo deleguoti atstovų į komisijas ar tarybas, – teigė politikė. – Sprendimo projektas buvo nepatvirtintas dėl minėtų neaiškumų, pastebėtų neatitikimų ir abejotinų nuostatų punktų. Jei projekto iniciatoriai, matydami Švietimo tarybos reikalingumą Klaipėdos rajone, pakvies diskusijai, manau, galėsime sukurti gerą tvarkos aprašą ir tokią patariamąją tarybą turėti.“
Būtų buvę įdomu sužinoti, kaip meras B. Markauskas plačiau vertina šį sprendimo projektą, tačiau Savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyrius „Bangą“ informavo, kad meras atskiro komentaro neteiks, nes šiuo klausimu jau pasisakė per Tarybos posėdį.
„Bangos“ informacija
