Jūros poveikis arba receptas talasoterapijai
865 m. gydytojui Josephui La Bonnardière, siekiant pabrėžti jūros vandens vonių naudą, kilo mintis sujungti du graikų kalbos žodžius, „thalassa“, reiškiantį jūrą, ir „therapeia“, t. y. priežiūrą ar gydymą. 2022 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad jūra prancūzams yra didžiausia aistra netgi lyginant su kalnais, ir kas antrajam tai idealiausia savaitgalio kryptis, susijusi su patiriamu malonumu, atgaiva ir persikrovimu.
Talasoterapija – tai jūros vandens ir jūrinės aplinkos (jūros dumblių, dumblo, smėlio, jūros oro ir klimato…) naudojimas terapiniais tikslais.
Jūrinis klimatas pasižymi oro grynumu, vėjais, aukštu atmosferos slėgiu, dideliu drėgnumu ir gausiais saulės spinduliais, palankiais vitamino D sintezei.
Jūros ore yra begalė plika akimi nematomų vandens mikrodalelių, prisotintų neigiamų jonų ir mikroelementų (pvz., natrio – 27 g/litre, magnio, kalio, druskos mikrokristalų, jodo…), susidarančių dėl jūros vandens maišymosi ir vėjo poveikio.
Kiekvienu įkvėpimu jis veikia kaip milžiniškas natūralus aerozolis: stimuliuoja kvėpavimo funkcijas, gerina deguonies aprūpinimą, palengvina širdies darbą, energetiškai pakrauna ląsteles. Tai tarsi savaiminė talasoterapijos procedūra. Be to, neigiami jonai turi labai… teigiamą poveikį sveikatai! Dėl savo elektrinio krūvio jie skatina medžiagų apykaitą tarp ląstelių ir deguonies įsiskverbimą į plaučius.
XIX a. biologas René Quinton įrodė, kad jūros vandens sudėtis stebėtinai panaši į žmogaus organizmo vidinių skysčių, ypač kraujo plazmos ir tarpląstelinio skysčio.
Kitaip tariant, jūros vanduo ir kai kurie jūrinei aplinkai būdingi elementai (dumbliai, dumblas, smėlis, jūros oras…) papildo organizmą mikroelementais, mineralais ir vitaminais, būtinais tinkamam organizmo veikimui.
Įrodyta, kad šie gamtiniai elementai palaiko fizinę ir psichologinę gerovę, stiprindami natūralius organizmo gijimo procesus, ką pirmasis atskleidė dar Hipokratas.
Talasoterapija veiksmingai taikoma kvėpavimo takų ligų, įskaitant lėtinį bronchitą ir astmą, gydymui, kai mineralais gausiai praturtintų jūrinių aerozolių įkvėpimas padeda išvalyti kvėpavimo takus, sumažinti uždegimą ir pagerinti plaučių funkciją.
Veiksmingas poveikis lėtinėms odos ligoms dėl jūros vandens mineralų, kontroliuojamo ultravioletinių (UV) spindulių poveikio ir jūrinės augmenijos išskiriamų biogeninių junginių, skatinančių odos gijimą ir imuninės sistemos reguliavimą.
Talasoterapijai būdingos priešuždegiminės ir skausmą malšinančios savybės, kurias sustiprina jūros vandens hidrostatinis slėgis ir terminis poveikis, mažinantys sąnarių apkrovą ir palengvinantis judėjimą.
Talasoterapija atlieka svarbią prevencinę funkciją, stiprindama imuninės sistemos reguliavimą. Mineralai, saulės spinduliai ir natūralūs jūriniai aerozoliai gali sustiprinti imuninės sistemos funkcionavimą, reguliuoti uždegimines reakcijas ir potencialiai sumažinti lėtinių uždegiminių ligų riziką ar sunkumą.
Buvimas natūraliose „mėlynosiose erdvėse“ siejamas su streso, nerimo ir depresijos simptomų sumažėjimu per mechanizmus, apimančius jutiminę stimuliaciją, parasimpatinės nervų sistemos aktyvaciją ir nuotaikos pagerėjimą.
Įrodytas teigiamas talasoterapijos poveikis ūminio streso mažinimui, pabrėžiant kortizolio koncentracijos sumažėjimą po vandens procedūrų.
Pripažinta talasoterapijos nauda pacientams, patyrusiems insultą, stebint biosocialinių funkcijų gerėjimą.
Receptas talasoterapijai: bent 45 min. rytinio ir vakarinio neskubraus intensyvumo pasivaikščiojimas pajūriu. Kartoti 7–10 dienų.
