Žiaukų bendruomenė kviečia mažiau pirkti ir daugiau mainytis

Sekmadieniais vargu ar rasite vietos pasistatyti automobilį prie Žiaukų kaimo Senosios parduotuvės. Dvi valandas, nuo 12 iki 14 val., antrame aukšte vyksta „Šernų atiduotuvės“. Organizatorė Jūratė Malejeva pustrečius metus savo renginiu stengiasi skleisti tvarumo ir bendrystės idėjas Žiaukų ir aplinkinėse sodininkų bendrijose. Žmonės kviečiami atiduoti nereikalingus daiktus bei drabužius ir tuo pačiu susirasti sau reikalingų.

Po pirmo blyno buvo ir antras
Likus mažiau nei valandai iki atiduotuvių pabaigos, automobilių vis dar pilna, o antrame aukšte sunku prieiti pasisveikinti su pagrindine organizatore – ji apsupta žmonių, norinčių atiduoti savo sukrautus maišus. Čia kiekvienas gali atnešti savo nenešiojamus drabužius arba daiktus. Svarbu, kad būtų nesuplyšę, tinkami nešioti ar naudoti. Kovo mėnesį buvo įkurta asociacija Žiaukų kaimo bendruomenė, kuri šiuo metu turi 21 narį. Tą patį mėnesį asociacijos pirmininke tapusi J. Malejeva, pagaliau radusi laisvą minutę, pasakojo, kad idėja kilo dar 2018 metais: „Yra tų daiktų. Nu, pabandom.“ Nuo to ir prasidėjo pirmasis renginys. Dar tada jis įvyko Šernų sodininkų bendrijos salėje ir pirminis variantas, jos teigimu, nebuvo toks sėkmingas: „To susidomėjimo nelabai buvo, daugiausia susirinko draugai ar pažįstami, daiktais apsimainėme, ir dar krūva tų drabužių liko.“ Todėl idėja buvo pamesta į šoną. Organizatorė sakė, kad tuo metu ji nesuvokė, jog iniciatyvai trūko pastovumo. Tik po 6 metų noras atgimė, kai tokį patį renginio formatą pasiūlė kita valdybos narė. Tuo metu J. Malejeva, vadovaudamasi savo pirmuoju nepavykusiu bandymu, į idėją nedėjo daug vilčių, bet vis dėlto nusprendė pabandyti dar kartą. Žiaukiškė pasakojo „Bangai“, kad po to sekmadienio, 2024 metų sausį, ji sugalvojo palikti drabužius kitai savaitei – gal vis dėlto pavyks viską atiduoti per ilgesnį laiką. Taip netrukus vienas sekmadienis tapo dviem, trimis, dalyvių skaičius pradėjo plėstis iš pažįstamų rato, o po pustrečių metų iniciatyva toliau tęsiasi ir tik auga. Bendruomenės pirmininkė sakė – tiek žmonių, kiek buvo šį sekmadienį, dar nėra mačiusi.
Kiekvieną kartą vis gausiau
„Iš tikrųjų labai gausiai susirenka. Dideliais maišais išsineša, dideliais maišais, aišku, ir atneša“, – dalijosi įžvalgomis visuomenininkė. Nors tikslaus drabužių kiekio organizatorė nežino, suspaustose parduotuvės patalpose aiškiai matosi, kad drabužiai vos telpa ant stalų, o dvi renginio valandas atnešamus maišus rūšiuoja trys, o kartais net daugiau pagalbininkų. „Iš pradžių buvo tokia sąlyga, kad naujų šeimininkų neradę daiktai grįžta pas senąjį. Vėliau jų atsirado tiek daug, kad nebeturėjau kaip jų atskirti“, – prisiminė J. Malejeva. Nuo to laiko pradėta rūšiuoti pagal drabužių tipą.
Atiduotuvių iniciatorė įsitikinusi, kad prie augančio susidomėjimo prisidėjo ir pastovumas, ir komunikacija skirtingose platformose. J. Malejeva dažnai kelia vaizdo įrašus į Šernų bendruomenės grupės „Facebook“ bei „TikTok“ platformas, skelbia, kada vyks atiduotuvės, filmuoja naujai atvykusius daiktus. „Vis įkeliu, ką mes čia veikiame, ką mes čia darome, kad žmonės matytų, jog vyksta tokios akcijos, gal ir ateitų, tuo pačiu papildymo atneštų, nes kuo daugiau ateina tų žmonių, tuo labiau mes čia pasipildome“, – sakė J. Malejeva.

Neįkainojama bendruomenės pagalba
Praėjusį rudenį atiduotuvės iš Šernų sodininkų bendrijos salės Aušros alėjoje persikėlė į dabartines – Senosios parduotuvės (Žiaukų g. 9) antrąjį aukštą. „Į bendrijos stogą žiūrėdavau ir sakydavau: „Mums reikia antro aukšto“, – apie svajones sakė J. Malejeva.
Organizatorė neslėpė, kad senos patalpos sukeldavo papildomų sunkumų – prieš susirinkimus reikėdavo atlaisvinti salę, todėl tekdavo tempti visus drabužius, o pasibaigus – tempti atgal. Laimė, naujas patalpas gavo paprastai: nors pirmiausia ieškojo salės savo organizuojamoms mankštoms, tik parduotuvės šeimininkei įleidus į vidų, J. Malejeva suprato, kad patalpos labiau tiktų atiduotuvėms. Visuomenininkė net prisimena šeimininkės šypseną, kai užsiminė apie šią idėją. Tvarkant naujas patalpas į pagalbą susirinko dalis kaimo bendruomenės: moterys, kurios rinkdavosi į J. Malejevos vedamas mankštas, padėjo sutvarkyti aplinką, šalia esančių sodininkų bendrijų pirmininkai prisidėjo pervežant daiktus, perkant žaliavas ir konstruojant drabužių kabyklas.
Gavus naujas patalpas, natūraliai atėjo ir pastovumas, prisijungė pagalbininkai. Vilma Milašė iš Kisinių kaimo kartu su J. Malejeva yra beveik nuo pat pradžių. „Iš pradžių Vilma atvažiavo pažiūrėti, bet po to pamatė, kad rūšiavimui reikia antrų rankų, – apie savo pagalbininkės supratingumą sakė J. Malejeva. – Jokių prašymų, nieko – tiesiog kibo padėti.“
Pagalbininkė juokavo: „Kaip į darbą kiekvieną sekmadienį. Jau net vyras žino. Atveža, parveža.“ Besikalbant šalimais tvarkėsi ir kita savanorė – Loreta Dagienė.
Bendruomenės pirmininkė tikino, kad organizuoti beveik nieko nereikia, bet dažnai trūksta papildomų rankų rūšiuoti. Kadaise iniciatyva turėjo dar vieną pagalbininkę, kuri įdarbindavo žmones suvežioti netinkamą tekstilę į konteinerius. Moteris buvo ne vietinė – atvyko iš Kauno porai mėnesių, tačiau, kaip ir visi kiti, prisidėję prie iniciatyvos, pamačiusi poreikį skubėjo padėti.
Siekia mažinti vartotojiškumą
Kaip tvirtino J. Malejeva – prie šios iniciatyvos prisideda ne tik ji, bet ir kiti bendruomenės nariai, pritraukiami dalyviai ir pagalbininkai iš gretimų kaimų, kaimo parduotuvė leidžia naudotis patalpomis nemokamai.
Visuomenininkė džiaugėsi, kad renginyje sukuriama atmosfera skatina žmones padėti net be prašymų. Nors idėja kilo iš paprasto noro atsikratyti daug vietos užimančių daiktų, dabar tai vieta, kur kiekvieną sekmadienį renkasi bendruomenė, atiduoda nereikalingus daiktus, o sau atranda reikalingus. Žiaukų bendruomenės pirmininkė pabrėžė, kad keliami vaizdo įrašai kviečia puoselėti tvarumą. Ji pasakojo, kad šiais laikais žmonės jaučia didelį poreikį pirkti naujus daiktus vėl ir vėl. Pasiskelbus socialinėse medijose savo nuotraukas, nesinori dėvėti vėl tų pačių drabužių. „Kaip tu dabar eisi vėl su ta pačia suknele, su tuo pačiu megztiniu… Ir viskas, ir tie daiktai gula į lentynas. Atrodo, geras daiktas, bet jau vilktis nebesinori, o išmesti gaila“, – iš dalies ironizavo iniciatorė.

Europos aplinkos agentūros savo ataskaitoje skelbia, kad europiečiai perka ir išmeta daugiau drabužių, avalynės ir kitų tekstilės gaminių nei bet kada anksčiau. Ataskaitos duomenys rodo, kad 2022 metais vidutinis ES pilietis nupirko 19 kg drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių, tuo tarpu 2019 metų duomenimis, – 17 kg. 2022 m. ES valstybėse narėse susidarė apie 6,94 mln. tonų tekstilės atliekų, t. y. apie 16 kg vienam asmeniui.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos inf.

Sandra KUBILIŪTĖ
Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės praktikantė