Žurnalisto pastabos
Sotūs ir net vieningi
Žiniasklaidoje jau nuskambėjo žinia, kad po metų vyksiančiuose naujojo Seimo rinkimuose nedalyvaus tik labai nedidelė dalis dabartinio parlamento narių. Absoliuti dauguma parlamentarų nenori atsisakyti savo vietų Seime ir ketina siekti būti perrinkti. Preliminariais duomenimis, kitąmet išsaugoti tautos išrinktojo kėdę tikisi ne mažiau kaip 100 iš dabartinių 141 Seimo nario.
Politinės partijos ir pavieniai kandidatai jau pradeda rimtai planuoti savo dalyvavimą kitų metų spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, nes iki oficialaus kandidatų iškėlimo laikotarpio lieka ne tiek daug laiko – apie devyni mėnesiai. Kaip niekada anksčiau būsimųjų kandidatų priešrinkiminiai demaršai jau dabar plika akimi matyti.
Menką pasitikėjimo rodiklį turintis Seimas visuotinai rengiasi rinkėjų šturmui nelaukdamas jokio oficialaus rinkiminės kampanijos starto. Parlamento branduolys, siekiantis pakartotinės kadencijos, jau įsisąmonino, kad ne tada reikia šunis lakinti, kai laikas į medžioklę. Todėl jau dabar veržte veržiasi į visuomenės informavimo priemones, susitikimus su rinkėjais, dalyvauja įvairiose visaliaudinėse šventėse, o ypač stengiasi šmėžuoti televizijos ekranuose. Nesvarbu, net kokio formato laidose: pramoginėse, humoristinėse, publicistinėse. Seimo nariui svarbu šmėžuoti, nes gi ne kartą per rinkimus pasiteisino, kad rinkėjų atmintis trumpa, kad dažniausiai jie pamiršta apie parlamentarų nuodėmėles, bet užtat puikiai įsimena kaip laidų herojus: tą bent esu matęs, tai ir balsuosiu už pažįstamą! Juk ypač praėjusiuose rinkimuose pasisekė pramogų verslo liūtui A. Valinskui. Kiek žmonės dėjo vilčių į šį „personažą“! Ateinančiuose rinkimuose, įtariu, itin turėtų pasisekti „Kakadu“ laidos vedėjams: tikėtina, kad dauguma žiūrovų juos sutapatina su žurnalistais – absoliučiais kovotojais su blogiu. Tad abu ekrano pamaivos gali be baimės kelti savo kandidatūras – garantuotai neišrankių rinkėjų būtų išrinkti.
Parlamentarai, ketinantys vėl kandidatuoti, neketina savęs skriausti ir ateityje. Posakį, jei žinotum, kad kluptum, pagalvę pasidėtum, jie tikrai gerbia. Antradienį Seimo atstovai sukritikavo teisės ekspertų parengtą įstatymo projektą, apribojantį parlamentarų privilegijas. Kai kurių frakcijų seniūnai rimtu veidu postringavo, kad teisininkų siūlymai nepagrįsti ekonominiais skaičiavimais. Nors naujas Seimo narių darbo sąlygų įstatymas galiotų jau tik naujai išrinktam Seimui, kam rizikuoti? Juk jei vėl išrinktų?.. Tad reikia ir ateičiai patalėlį minkštą pasikloti.
Pagal minėtą projektą, kurio kaip ugnies bijo Seimo nariai, už parlamentinei veiklai skirtus valstybės pinigus jie nebegalėtų nuomotis prabangių automobilių, kurie pasibaigus kadencijai jiems atitenka, nebegalėtų už biudžeto lėšas nuomotis biurų iš savo draugų ir pažįstamų, nebegalėtų pusvelčiui gyventi Vilniaus centre Seimo viešbutyje. Seimo nariams automobilius, biurus ir būstus nuomotų Seimo kanceliarija. Vietoje trijų patarėjų parlamentaras turėtų tik du. Be to, nepasirodžiusiems plenariniame posėdyje, komitete ar komisijoje alga už tą dieną nebūtų mokama.
Tačiau darbo grupės beveik prieš pusmetį parengtas projektas dėl privilegijų parlamentarams apkarpymo dukart įtrauktas į Seimo darbotvarkę ir… dukart iš jos išbrauktas Seimo frakcijų seniūnų sueigoje ir net nepasiekė plenarinių posėdžių salės. Tad galima sarkastiškai pajuokauti, kad parlamentarai visgi vieną valstybės himno priesaką – „Vienybė težydi“ – beveik išpildė.
Šios kadencijos Seimas, vos tik pradėjęs savo egzistenciją 2008-ųjų pabaigoje, vienu rankos mostelėjimu įvykdęs naktinę mokesčių reformą, apgramdęs pensijas, niekada nesilaikė taupymo principų. Priešingai, viena kalbėjo – kita darė… Tiesiog klasikinis pavyzdys pastaruoju metu galėtų būti parlamentaras Evaldas Lementauskas, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį išleidęs bemaž visą parlamentinei veiklai skiriamą sumą – 6 tūkst. litų. Dar birželį šis politikas kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, ragindamas ją pasiūlyti vadinamąją nulinio privilegijų lygio strategiją. E. Lementauskas aiškino, kad visame biurokratiniame mechanizme įsišaknijusias privilegijas reikia ne riboti, o naikinti – pradedant Prezidentūra, Seimu, Vyriausybe. Tačiau pats tuo metu už valdiškus pinigus ir toliau pirko įvairias kanceliarines prekes, mokėjo už telefoną bei internetą, remontavo automobilį.
Parlamentarai mokesčių mokėtojų pinigus švaistė nepaisydami to, kad liepą ir rugpjūtį Seime nevyko posėdžiai ir dauguma jų atostogavo. Per trečiąjį ketvirtį vadinamiesiems kišenpinigiams parlamentarai išleido 819 tūkst. litų. Tai – tik 18 tūkst. litų mažiau nei antrąjį ketvirtį, kai vyko Seimo sesija.
„Mes sotūs, laimingi, šiltai aprengti“, – pamenate mokyklinį eilėraštuką, kurį sovietmečiu turėjome kiekvienas atmintinai mokėti? Dabar šios eilutės taip taikliai tinka Seimo narių būviui.
Vilija BUTKUVIENĖ
