Klaipėdos rajono knygų klubai: pati knyga dažnai tampa priežastimi susitikti

Per trejus metus Klaipėdos rajone knygų klubų skaičius išaugo nuo dviejų iki penkiolikos, o knyga čia dažnai tampa priežastimi susitikti, pasikalbėti ir atrasti bendraminčių. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Informacinių technologijų ir viešinimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Nedos Pratapaitės, daug kas priklauso nuo žmogaus, kuris tą klubą įkuria ir suburia grupę, nes būtent jis kuria atmosferą.

– Kaip kilo idėja burti knygų klubus?
– Įkurti knygų klubą buvo mano labai sena svajonė. Visuomet mėgau skaityti, tik anksčiau dėl knygų skaitymo egzistavo tam tikras pašiepimas. Klasiokų ir draugų komentarai, tokie kaip „knygų žiurkė“ automatiškai tarsi atribodavo nuo skaitymo. Vis dėlto aš nuo vaikystės svajojau turėti bendruomenę, draugų kompaniją, kur galėčiau skaityti, aptarti, bendrauti.
Pradėjau dirbti bibliotekoje ir pirmąjį mėnesį nuėjusi pas direktorę pasakiau: „Aš noriu įkurti knygų klubą, ar galiu?“ Ir juk kas gali pasakyti „ne“, nes tai tiesiogiai susiję su biblioteka – skaitymas, bendruomenės telkimas. Tai iš karto viduje atsirado toks virpulys: „Taip, taip, taip, pagaliau!“
Nors pradžioje buvo baimės dėl to, kad nieko nepažinojau Gargžduose, į pirmąjį susitikimą susirinko penki nuostabūs žmonės – nuo gimnazistės iki senjorų. Prieš trejus metus Klaipėdos rajone veikė tik 2 klubai, o šiandien jų turime jau 15. Dovilų, Gargždų ir Jakų knygų klubai yra vieni seniausių ir aktyviausių klubų mūsų rajone.
Gargžduose šiuo metu veikia du knygų klubai: jaunimo ir įvairaus amžiaus žmonių. Jaunimo knygų klubas pradėjo veikti vasarą, o jo idėją pasiūlė kelios moksleivės.
– Dirbate bibliotekoje daugiau nei ketverius metus. Ar pastebite, kaip keičiasi skaitytojų santykis su biblioteka?
– Skaitytojai per šį laikotarpį labai stipriai pasikeitė. Lankytojų požiūriui ir pasirinkimams didelę įtaką daro socialiniai tinklai, tokie kaip „Instagram“ bei „TikTok“, kur rekomenduojami pasauliniu mastu populiarūs kūriniai. Taip pat pastebima aiški tendencija: jei atsiranda pagal knygas sukurti serialai ar filmai, tų knygų išdavimai itin išauga.
– Kokia atmosfera vyrauja šiuose susitikimuose ir kas atveda žmones į klubus?
– Susitikimai primena jaukius vakarus su draugais, o skirtingos patirtys leidžia į knygas pažvelgti iš įvairių perspektyvų. Klubuose susiformuoja pasitikėjimas, todėl nariai nebijo atverti savo emocijų ar patirčių. Pati knyga dažnai tampa tik priežastimi susitikti ir pasikalbėti gilesnėmis, asmeninėmis temomis saugioje aplinkoje. Nuo to tampa tik smagiau skaityti, nes natūraliai per tą laiką vieni prie kitų priprantame, apsišlifuojame ir atsiranda pasitikėjimas. Nedrąsu dalytis savo mintimis, nes iš tikrųjų taip labai save apnuoginame – savo emocijas, savo patirtis. Bet knygų klubuose jaučiame pasitikėjimą vienas kitu, žinome, kad niekas nesmerks. Tu gerbi kitą žmogų ir jauti, kad jis gerbia tave.
Atsiranda ir vidinių juokelių, pašmaikštavimų. Kartais skaitome labai liūdną knygą apie laidotuves, kapines ar mirtį, bet kažkas pradeda šmaikštauti, pasako anekdotą. Net ir tamsiausioje istorijoje bandome atrasti kažką gražaus ir prasmingo.
– Su kokiais sunkumais susiduriate bandydama pritraukti paauglius ir jaunimą?
– Paaugliai tam tikru etapu nustoja lankytis bibliotekoje, todėl ieškoma būdų juos sugrąžinti. Manau, viena pagrindinių kliūčių – mokyklinė privalomoji literatūra ir atsiskaitymai, sukeliantys baimę, kad knygų klube vėl reikės atsiskaityti. Dėl to nuolatos sakau, kad čia nėra privalomų knygų ar pažymių, o atvykti galima net ir neperskaičius kūrinio. Neperskaitęs knygos taip pat puikiai gali dalyvauti diskusijoje, nes tai ne pažymiui ar pliusui. Ar net jeigu knyga nepatiko, tai jau yra nuomonė.
Taip pat, manau, jaunimui trukdo baimė sulaukti neskaitančių draugų pašaipų arba baimė klube susidurti su bendraamžiu, su kuriuo nesutaria. Nors beldimasis į jaunimo duris nėra lengvas, Gargžduose turime labai aktyvų ir įvairiapusį jaunimą, todėl siekiu ir toliau jį burti.
– Ką pasakytumėte žmogui, kuris teigia, kad visiškai neskaito knygų?
– Visada paklausiu, kodėl žmogus neskaito. Dažniausiai atsakoma, kad nežino, ką pasirinkti, arba neatranda to, kas patinka. Tada pasiteirauju, kokius filmus ar serialus jis žiūri gyvenime, ir pagal tuos pomėgius galima surasti atitinkamą knygą. Pagrindinė problema – nesuvokimas, koks didelis yra knygų pasirinkimas, todėl reikia tiesiog išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį.
– Kodėl skaitymas išlieka svarbus šiandieniniame informacijos pertekliaus amžiuje?
– Skaitymas yra puikus atsipalaidavimo būdas: pavyzdžiui, man 30 minučių skaitymas prieš miegą padeda geriau išsimiegoti ir nuramina smegenis. Knygose galima rasti atsakymus į neraminančius emocinius ar kitus klausimus. Skaitymas teikia džiaugsmą ir sužadina diskusijas, kuriose nėra vieno teisingo atsakymo. Galiausiai, įnikus į skaitymą suprantama viena žiauri tiesa – visų leidžiamų knygų perskaityti nepavyks, todėl tenka išmokti atsirinkti to vertus kūrinius.
Kalbėjosi
Skaistė BUDRYTĖ
Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės praktikantė