Selektyvi kontrolė ar sisteminis spaudimas? UGPS kreipėsi į VRM dėl patikrinimų virtinės Gargžduose
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Martyną Katelyną, prašydama įvertinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovybės veiksmus. Profesinei sąjungai susirūpinimą kelia Gargždų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (PGT) vienas po kito atliekami patikrinimai, galimai selektyvus tarnybinės atsakomybės taikymas ir profesinės sąjungos teisės dalyvauti tyrimuose ribojimas.
Ministrui adresuotame rašte UGPS teigia, kad PAGD vadovybė, užuot sprendusi įsisenėjusias darbo organizavimo ir apmokėjimo problemas, daugiausiai dėmesio skiria pavienių pareigūnų galimų pažeidimų paieškai. Profesinės sąjungos vertinimu, tokia patikrinimų koncentracija viename padalinyje kelia pagrįstų klausimų dėl jų proporcingumo, objektyvumo ir galimo sisteminio spaudimo darbuotojams.
Per kelis mėnesius patikrinimai vienas po kito
Gargždų PGT pastaraisiais mėnesiais sulaukė išskirtinio PAGD dėmesio. Nuo liepos iki spalio čia vyko keli skirtingo pobūdžio patikrinimai.
Liepos mėnesį pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl devynių darbuotojų veiksmų apskaitant darbą pavojingomis sąlygomis. Rugpjūtį – PAGD operatyvinis veiklos patikrinimas. Rugsėjo pradžioje tikrinta darbų sauga, turto eksploatavimas ir apskaita, valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklos organizavimas. Tą patį mėnesį vėliau pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas, šį kartą dėl penkių darbuotojų veiksmų organizuojant užsiėmimus padalinyje. Spalio pradžioje pradėti dar du tarnybiniai patikrinimai dėl padalinio pareigūnų galimo vairuotojo identifikavimo telemetrijos sistemoje tvarkos nesilaikymo.
UGPS kelia klausimą, ar tokia viename padalinyje sutelkta patikrinimų virtinė yra įprasta kontrolės praktika, ar, vis dėlto, tikslingas spaudimas konkrečiai tarnybai ir jos darbuotojams?
Profesinės sąjungos susirūpinimą stiprina ir ankstesni įvykiai. 2026 m. vasarį Gargždų PGT viršininkas iki birželio mėnesio „tarnybinio būtinumo“ pagrindu buvo perkeltas į žemesnes pareigas. Gegužę, besibaigiant šiam laikotarpiui, jis sulaukė PAGD vadovo siūlymo likti šiose žemesnėse pareigose, tačiau su šiuo siūlymu nesutiko.
UGPS klausia, ar vėliau viename padalinyje sutelkta patikrinimų virtinė negalėjo būti susijusi su ankstesniais nesutarimais tarp PAGD vadovybės ir Gargždų PGT vadovo? Profesinės sąjungos nuomone, šias aplinkybes būtina objektyviai įvertinti, siekiant išsklaidyti abejones dėl galimo selektyvaus tarnybinės kontrolės taikymo.
Galimai pažeista eilė teisės aktų
UGPS vertinimu, vykdant tarnybinius patikrinimus galėjo būti pažeistos Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos, susijusios su profesinių sąjungų teisėmis. Be to, profesinė sąjunga kelia klausimą, ar pats PAGD tinkamai įgyvendino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gaires ir užtikrino aiškų pavojingomis sąlygomis dirbto laiko apskaitos reglamentavimą.
Tačiau vietoj šių sisteminių trūkumų šalinimo tiriama, ar budinčių pamainų vadai pakankamai tiksliai apskaitė pavojingomis sąlygomis dirbtą laiką.
„Ar teisinga bausti pareigūnus už apskaitos klaidas, kai pati įstaiga nėra sukūrusi aiškios ir tinkamai reglamentuotos apskaitos sistemos? Tai ir yra esminis klausimas, į kurį turėtų atsakyti PAGD vadovybė“, – sako UGPS pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius.
UGPS taip pat teigia, kad departamentas neužtikrino Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytos profesinės sąjungos teisės dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrime ir pateikti savo nuomonę.
Rugpjūčio 31 d. profesinė sąjunga prašė sudaryti tyrimo komisiją, į kurią galėtų deleguoti savo atstovą. Tačiau rugsėjo 18 d. PAGD pranešė, kad tyrimas jau baigtas. Panaši situacija, UGPS teigimu, susiklostė ir dėl kito Gargždų PGT darbuotojų tarnybinio patikrinimo.
Profesinė sąjunga primena, kad darbo laiko apskaitos problemos PAGD žinomos dar nuo 2023 metų, kai panašūs klausimai kilo Neringos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.
„Jeigu taisyklės netobulos, jas reikia taisyti. Jeigu problemos sisteminės, jas reikia spręsti visoje sistemoje. Tačiau negalima metų metus ignoruoti reglamentavimo spragų, o paskui ieškoti, kurį pareigūną dėl jų nubausti“, – pabrėžia M. Gerasimovičius.
Pažeidimai turi būti tiriami objektyviai
Profesinė sąjunga neabejoja, kad tarnybinių pažeidimų atvejai turi būti tiriami. Tačiau patikrinimai privalo būti objektyvūs, proporcingi ir vienodai taikomi visiems, o jų tikslas – gerinti tarnybos veiklą, ne kurti baimės atmosferą.
UGPS prašo vidaus reikalų ministro įvertinti PAGD vadovybės veiksmų teisėtumą, užtikrinti profesinės sąjungos teises ir imtis priemonių situacijai departamente normalizuoti. Taip pat prašoma į išdėstytas aplinkybes atsižvelgti vertinant PAGD vadovo 2026 metų tarnybinę veiklą.
„Patikrinimai savaime nėra problema. Problema atsiranda tada, kai viename padalinyje jų imamasi vienas po kito, o pačios vadovybės atsakomybė už įsisenėjusias problemas lieka nuošalyje. Norime aiškaus atsakymo: ar Gargžduose siekiama gerinti tarnybos darbą, ar tarnybinės kontrolės priemonės tampa spaudimo nepatogiems pareigūnams įrankiu?“ – sako M. Gerasimovičius.
Tarnyba, jau patyrusi skaudžią netektį
Gargždų PGT bendruomenei pastarieji metai buvo itin sunkūs. 2025 m. vasario 10 d. gaisre žuvo šios tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, UGPS narys Rolandas Venslauskis. Jo atminimui profesinės sąjungos lėšomis pastatytas paminklas, atidengtas praėjusių metų spalio pabaigoje.
UGPS vertinimu, po šios skaudžios netekties ypač svarbu užtikrinti, kad tarnybos veiklos, pareigūnų saugumo ir darbo organizavimo problemos būtų nagrinėjamos atvirai, objektyviai ir nešališkai, o jas keliantys pareigūnai nepatirtų neigiamų pasekmių.
—
Delfi / Andriaus Ufarto nuotrauka.
www.pareigunai.lt pranešimas žiniasklaidai
