„Be rūko“: kai pasakyti „ne“ reikia daugiau drąsos nei pabandyti
Elektroninė cigaretė, vakarėlyje pasiūlytas alkoholis, draugų spaudimas išbandyti tai, ko galbūt visai nenori. Kas lemia jauno žmogaus pasirinkimą – smalsumas, noras pritapti ar gebėjimas atsispirti? Apie tai spalio 16-ąją Gargžduose kalbėta be moralų ir piršto grūmojimo. Pirmą kartą Klaipėdos rajone surengta tokio masto konferencija „Be rūko: stipresni už pagundas“ subūrė apie 850 dalyvių. Tikros gyvenimo istorijos, atviri pokalbiai ir muzika tapo proga pažvelgti į problemą giliau – kodėl jaunuoliai pasiduoda pagundoms ir ar suaugusieji visada pastebi, kada jiems reikia pagalbos?
Atvirai, be pamokslų
Spalio 16-ąją Gargždų daugiafunkcis sporto centras virto erdve pokalbiams apie dalykus, kurie paauglystėje neretai lieka nutylėti. Čia susirinko 7–12 klasių mokiniai iš įvairių Klaipėdos rajono mokyklų, pedagogai, saujelė tėvų ir kiti bendruomenės nariai, kuriuos pirmiausia pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bonius Markauskas. „ Mes visi nemėgstame rūko, tačiau nemaža dalis mūsų vis tik daugina jo. Ką galime kiekvienas padaryti, kad to rūko būtų mažiau? Apie tai šiandien ir pasikalbėkime“, – ragino meras.
Organizatoriai pasirinko jaunimui patrauklesnį formatą – psichologas Tomas Lagūnavičius pristatė būdus, kaip mažinti potraukį psichoaktyviosioms medžiagoms, komanda „Būrys“ dalijosi skaudžiomis gyvenimo istorijomis, o televizijos ir radijo laidų vedėjas Paulius Vaitiekūnas kalbėjo apie paauglystėje patirtus iššūkius. Visiems jiems surinkęs jaunimas ir suaugusieji galėjo užduoti rūpimus klausimus. Konferencijoje veikė neformaliojo ugdymo mugė, o renginį vainikavo grupės „FC Baseball“ koncertas.
Pasibaigus konferencijai ,Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras, konferencijos organizavimo darbo grupės vadovas Vytautas Butkus džiaugėsi, kad Savivaldybės iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo. „Pilna daugiafunkcio sporto centro arena parodė, kad tokie renginiai yra reikalingi. Žinoma, ne visiems mokiniams pavyko vienodai išlaikyti dėmesį viso renginio metu, tačiau mums svarbiausia, kad išgirstos istorijos ir kitų žmonių patirtys pasiektų jaunų žmonių širdis ir mintis“, – sakė vicemeras.
Ypač jį džiugino tai, kad atvyko mokiniai ne tik iš Gargždų, bet ir iš atokesnių rajono mokyklų. Pasak V. Butkaus, net jei renginys paskatins vos vieną jaunuolį ateityje priimti atsakingesnį sprendimą, tai jau bus reikšmingas laimėjimas.
Istorijų galia
Konferencijos organizavimo darbo grupės narė, Savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Gintarė Plungienė prisipažino, kad vieną stipriausių įspūdžių jai paliko komandos „Būrys“ pasirodymas. Jos nariai be pagražinimų kalbėjo apie priklausomybes, skaudžias patirtis ir gyvenimo pasirinkimų pasekmes. „Tokios istorijos paliečia kur kas stipriau nei statistika ar perspėjimai. Manau, ne vienas jaunas žmogus tą dieną išgirdo tai, kas privertė bent akimirkai sustoti ir susimąstyti. O kartais būtent nuo tokios akimirkos ir prasideda svarbūs pokyčiai“, – svarstė G. Plungienė.
Komanda „Būrys“, kurios vienas pagrindinių veidų – 27 metus Lietuvai tarnavęs policijos pareigūnas, komandos įkūrėjas Dalius Mackela, su savo prevencine programa jau lankėsi ne vienoje rajono mokykloje. Pasak pašnekovės, organizatorius pasiekia atsiliepimai, kad vaikai grįžę namo tėvams perpasakoja girdėtas istorijas. Taip net sudėtingos temos tampa lengviau aptariamos šeimoje.
Įsiminė ir P. Vaitiekūno atvirumas. Žinomas laidų vedėjas dalijosi prisiminimais apie paauglystėje patirtas patyčias, nepritapimo jausmą ir aplinkinių vertinimą. Tokie pasakojimai primena, kad net ir šiandien sėkmingi žmonės kadaise susidūrė su sunkumais, kurie daugeliui paauglių pažįstami iki šiol.
Kitoks kartos veidas
O kaip savo kartą vertina patys jaunuoliai? Konferencijoje „Bangos“ kalbintas Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Mokinių tarybos pirmininkas Lukas Rumšas pripažino, kad smalsumas ir noras išbandyti naujus dalykus jaunystėje yra natūralūs. Tačiau, jo manymu, jaunuoliai gali atsispirti pagundoms ir patys atsakingai vertinti savo pasirinkimus.
Lukas pastebėjo, kad suaugusieji dabartinę jaunąją kartą kartais laiko tingia. Vis dėlto jis mano, kad šiuolaikiniai jaunuoliai yra emociškai brandūs, turi didelių siekių ir geba savarankiškai mąstyti. Su tuo sutiko ir jo kolegė – tos pačios mokyklos Mokinių tarybos narė Greta Jurevičiūtė.
Šis požiūris primena, kad jaunimas nenori būti vien perspėjimų ir draudimų adresatas. Jam svarbu turėti galimybę išsakyti savo nuomonę, būti išgirstam ir pačiam ieškoti atsakymų.
Nerimą keliantys skaičiai
Kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema nėra išgalvota, rodo Klaipėdos rajono mokinių gyvensenos tyrimo duomenys. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Petrikienė informavo, kad 2024 metais tyrime dalyvavo 1 127 rajono mokiniai. Palyginti su 2016 metais, mokinių, kurie per 12 mėnesių iki apklausos bent kartą rūkė elektronines cigaretes ar naudojo panašius elektroninius rūkymo įtaisus, dalis padidėjo nuo 13,7 iki 18,2 procento. Mokinių gyvensenos stebėsenos tyrimas Lietuvoje atliekamas kas ketverius metus.
Tačiau specialistė ragina atkreipti dėmesį ir į emocinę jaunimo aplinką. 2024 metais patyčias per du mėnesius iki apklausos nurodė patyrę 50 proc. mokinių, kai 2020-aisiais tokių buvo 35,4 procento. Prie įvairių ekranų keturias ir daugiau valandų per dieną praleidžiančių mokinių dalis nuo 2016 metų išaugo nuo 15,8 iki 26,2 procento.
Nors šių rodiklių negalima tiesiogiai sieti priežastiniais ryšiais, jie primena, kad rūpinantis jaunimo sveikata nepakanka kalbėti vien apie žalingas medžiagas. „Vien pasakyti, kad rūkyti ar vartoti psichoaktyviąsias medžiagas yra žalinga, šiandien nebepakanka. Turime kalbėtis apie tai, kodėl jaunas žmogus nori išbandyti, kaip jį veikia bendraamžiai ir aplinka, kaip atpažinti spaudimą ir kaip išmokti pasakyti „ne“, – pabrėžė D. Petrikienė.
Pasak jos, viena didžiausių problemų – elektroninių cigarečių ir kitų naujų nikotino gaminių patrauklumas bei jų vartojimo normalizavimas. Todėl prevencija turi stiprinti ir jaunų žmonių emocinį atsparumą, kritinį mąstymą, gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus.
Svarbiausias klausimas – kodėl?
Gargždų atviro jaunimo centro direktorė Agnė Adomaitė įsitikinusi, kad žalingų įpročių prevencijoje būtina daugiau dėmesio skirti ne pasekmėms, o priežastims. „Elektroninės cigaretės, alkoholis, narkotinės medžiagos, energetiniai gėrimai – su labai daug pagundų susiduria šiuolaikinis jaunuolis ir ne kiekvienas yra pajėgus atsakyti „Ne“, – pastebėjo ji.
Bendraudami su jaunimu centro darbuotojai dažnai išgirsta apie patyčias, prastą emocinę savijautą, norą pritapti. A. Adomaitės teigimu, būtent šios patirtys gali padėti suprasti, kodėl jaunuolis griebiasi žalingų įpročių.
Tačiau atsakomybė tenka ne tik pačiam jaunam žmogui. „Būtina atkreipti dėmesį į bendravimo kultūrą tiek namuose, tiek švietimo įstaigose, tiek viešojoje erdvėje. Kokį pavyzdį rodome patys? Jaunuoliai mokosi ne iš išmintingų kalbų, o iš greta esančių pavyzdžių“, – pabrėžė jaunimo centro vadovė. Jos žodžiais, pokyčiams svarbu kurti aplinką, kurioje jaunas žmogus galėtų kalbėti apie savo sunkumus nebijodamas būti pasmerktas.
O kur tėvai?
Konferencijos organizavimo darbo grupės narė, Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Toma Stonkė informavo, kad į renginį užsiregistravo 802 skirtingų Klaipėdos rajono ugdymo įstaigų bendruomenių atstovai, daugiausia mokiniai. Bendras dalyvių skaičius, įskaitant kitus konferencijos dalyvius, siekė apie 850.
T. Stonkė pastebėjo, jog jaunimas aktyviai domėjosi neformaliojo ugdymo mugės veiklomis, bendravo su jų atstovais, uždavė klausimų pranešėjams. Tiesa, ne visos temos vienodai sudomino skirtingo amžiaus mokinius, tačiau ir tai organizatoriams tapo naudinga patirtimi.
Daugiau klausimų sukėlė suaugusiųjų dalyvavimas. „Nors į konferenciją buvo užsiregistravę daugiau kaip 200 suaugusiųjų, didžioji jų dalis neatvyko. Tai kelia klausimų dėl tėvų įsitraukimo į prevencines veiklas“, – sakė T. Stonkė ir pabrėžė, kad vien iš neatvykimo negalima spręsti apie tėvų rūpestį vaikais. D. Petrikienė taip pat priminė, kad konferencija vyko darbo dieną, tad ne visi norintieji turėjo galimybę dalyvauti.
Vis dėlto, pasak T. Stonkės, specialistams tenka susidurti su situacijomis, kai tėvai, sužinoję apie savo vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, prisipažįsta nieko neįtarę. Tai kelia klausimą, ar suaugusieji pakankamai pažįsta savo vaikus, jų aplinką ir kasdienius išgyvenimus. Ne mažiau svarbu, ar patys paaugliai jaučiasi galintys atvirai pasikalbėti namuose.
T. Stonkė svarsto, kad ateityje būtų prasminga organizuoti atskirą konferenciją suaugusiesiems, kurioje tėvai galėtų užduoti specialistams rūpimus klausimus, pasidalyti patirtimis ir gauti praktinių patarimų. „Manau, kad svarbiausia, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija neapsiribotų vienkartiniais renginiais, bet tai yra priedas šalia kitų veiklų ir prevencinių priemonių. Reikalingas nuoseklus, ilgalaikis darbas, į kurį įsitrauktų ugdymo įstaigos, tėvai, specialistai ir visa bendruomenė. Tik bendromis pastangomis galime siekti, kad jauni žmonės būtų geriau informuoti, gebėtų priimti atsakingus sprendimus, o prireikus pagalbos nebijotų jos ieškoti“, – įsitikinusi specialistė.
O kas toliau?
Konferenciją organizuoti jėgas suvienijo Klaipėdos rajono savivaldybė, Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuras ir Gargždų atviras jaunimo centras. Prie renginio prisidėjo rajono mokyklų bendruomenės, pedagogai ir kiti švietimo įstaigų darbuotojai, atlydėję mokinius. G. Plungienė džiaugėsi, kad po konferencijos mokyklos dalijosi renginio nuotraukomis, įspūdžiais ir teigiamais atsiliepimais. Vis dėlto organizatoriai nesitiki, kad vienas renginys išspręs įsisenėjusias problemas.
D. Petrikienė informavo, kad konferencijos patirtis ir jos metu išryškėję klausimai bus aptarti su Klaipėdos rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos nariais. Bus svarstoma, kokių tolesnių prevencinių priemonių reikėtų ir kaip stiprinti šeimų, mokyklų bei specialistų bendradarbiavimą.
Vicemeras V. Butkus norėtų panašią konferenciją surengti ir kitais metais. Viena svarstomų vietų – Sendvario seniūnijoje esanti „Saulės“ mokykla. Taip būtų galima įtraukti daugiau Sendvario ir Kretingalės seniūnijų mokinių. Tačiau, kaip pažymėjo T. Stonkė, tolesni planai priklausys nuo Savivaldybės prevencijos priemonių, finansavimo ir priimamų sprendimų.
A. Adomaitė konferencijos prasmę apibendrino paprastai: „Jei iš visos masės bent keli jaunuoliai susimąstė, tai jau laimėjimas. Dideles pergales lydi maži žingsniai.“
Ar konferencijoje išgirstos istorijos iš tiesų pakeis jaunų žmonių pasirinkimus, šiandien niekas negali pasakyti. Galbūt atsakymas paaiškės visai ne konferencijų salėje, o vieną eilinę dieną, kai draugų būryje nuskambės pasiūlymas pabandyti. Ir kažkas pasirinks atsakyti: „Ne, ačiū.“
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės ir „Bangos“ nuotr.
Konferencija „Be rūko: stipresni už pagundas“ Gargždų daugiafunkciame sporto centre subūrė apie 850 dalyvių – daugiausia Klaipėdos rajono mokinių.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Mokinių tarybos pirmininkas L. Rumšas ir tarybos narė G. Jurevičiūtė įsitikinę, kad jaunimas geba savarankiškai mąstyti ir atsakingai priimti sprendimus.
Konferencijos metu vykusioje neformaliojo ugdymo mugėje jaunimas susipažino su įvairiomis veiklomis, bendravo su jų organizatoriais ir atrado naujų laisvalaikio galimybių.
Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras V. Butkus džiaugėsi gausiu jaunimo dalyvavimu ir vylėsi, kad konferencijoje išgirstos istorijos paskatins atsakingesnius pasirinkimus.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė T. Stonkė pabrėžė, kad jaunimo žalingų įpročių prevencijai būtinas aktyvesnis suaugusiųjų įsitraukimas.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė D. Petrikienė atkreipė dėmesį į nerimą keliančius mokinių gyvensenos tyrimo duomenis ir būtinybę stiprinti jaunimo emocinį atsparumą.
Psichologas T. Lagūnavičius konferencijoje pristatė būdus, padedančius mažinti potraukį psichoaktyviosioms medžiagoms.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
