Kiokušin karatė – pirmiausia įveikti save

Manto, kuris yra juodojo diržo pusiaukelėje, iškovotus medalius matuojasi ir broliukas Karolis, kol kas susižavėjęs krepšiniu.

 

Medaliai, diplomai, taurės, trenerio pagyrimai, artimųjų pasididžiavimas, bendraamžių susidomėjimas – tai dar ne viskas, kuo atsiperka prakaitas kiokušin karatė treniruotėse ir varžybose ant tatamio. Apie susižavėjimą šia sporto šaka papasakojo ne tik Ugnius Mikalauskis ir Mantas Ansevičius, priklausantys „Tensho“ klubui, bet ir jų mamos, tapusios sūnų pagalbininkėmis.

Septintus metus be jokios pertraukos kiokušin karatė treniruotes lankančio Ugniaus pasiekimai – iškovota 31 prizinė vieta. 19 kartų jis tapo nugalėtoju savo amžiaus ir svorio kategorijos grupėje įvairiose varžybose, du kartus – Lietuvos čempionato nugalėtoju. Užsispyrė pusketvirtų

Kai bendraamžiai žiūrėjo animacinius filmus, 3,5 metų Ugniaus dėmesį, ko gero, patraukė arba filmas su kiokušin karatė elementais, arba varžybų transliacija. „Būdamas pusketvirtų sūnus pradėjo kalbėti, kad nori mokytis karatė. Nuo penkerių jis mums jau nedavė ramybės, – prisiminė Ugniaus Mikalauskio mama Ramunė. – Pradėjau internete ieškoti informacijos apie šią sporto šaką.“ Jos žavesį gargždiškiams jau 10 metų skleidžia treneris Darius Glodenis, ugdantis sportininkus nuo 6 metų. Ugnius, matyt, taip išūžė tėvams galvas, kad jie sutiko nuvesti į treniruotę sūnų nesulaukę šeštojo jo gimtadienio. „Treneris pirmą kartą nustebo dėl amžiaus, antrą – po treniruotės. Ugnius pasirodė esąs gabus. Taip viskas ir prasidėjo“, – šypsojosi mama, džiaugdamasi sūnaus pasirinkimu, valia, užsispyrimu ir, žinoma, pasiekimais.

„Noriu būti panašus į Valerijų Dimit­rovą, nenugalimą jau 12 metų“, – prisipažino vienuolikametis Ugnius ir leido toliau kalbėti mamai. Ji tikrai gali daug papasakoti, nes kartu su sūnumi važiuoja į varžybas, filmuoja kovas, padeda kitiems vaikams. „Per varžybas kovos vyksta iš karto ant kelių tatamių, tad tėvai pasiskirsto, kas kuriuos prižiūrės, juk vaikams reikia palaikymo, paskatinimo. Rūpinamės ne tik savo sūnumi“, – kalbėjo Ramunė.

Ji pastebėjo, kad treniruotės ugdo daug gerų savybių ir moko pagarbos net priešininkui: „Ugnius nėra sukėlęs muštynių, atvirkščiai, jis yra susipešusiųjų taikytojas ir mergaičių gynėjas.“

Nuo rugsėjo iki birželio trunkantis sportinis sezonas Ugniui prabėga nepastebimai. Tris kartus per savaitę po porą valandų „Minijos“ progimnazijoje vykstančios treniruotės, atrodo, išsunkia visą prakaitą. Tačiau toks užimtumas berniukui netrukdo nei mokslams, nei būti klasės seniūnu. „Lieka laiko ir žvejybai, ir futbolui, ir pasivažinėjimui dviračiu, ir namie kabančiai bokso kriaušei, svarmenims“, – vardijo mama. Bendraamžiai, pabandę treniruotis, nors neužsikrėtė šia sporto šaka, domisi Ugniaus pergalėmis ir linki sėkmės.

Sulaiko mama

„Apdovanojimai ir kelionės yra tai, dėl ko esu patenkintas pasirinkęs kiokušin karatė treniruotes. Žinoma, gerai, kad sustiprėjau, kad pagiria treneris, o tėvai, močiutė, brolis, bendraamžiai ir kaimynai sveikina su pergalėmis“, – prisipažino dvejus metus treniruotes lankantis vienuolikametis Mantas Ansevičius.

Iš pradžių Mantas susižavėjo futbolu, tačiau mama neleido į treniruotes. Paskui dvejus metus kartojo, kad nori mokytis karatė. „Iš pradžių sakiau, kad esi dar mažas, bet vėliau nusileidau. Į pirmąją treniruotę rugsėjo viduryje abu tekini atbėgome“, – šypsojosi Manto mama Erika. Kad treniruodamasis sūnus gali patirti traumų, ji negalvoja ir jaudinasi tik dėl dviejų dalykų: kelionių, kurios gana dažnos, ir dėl to, kaip sekėsi. „Varžybų gyvai nesu mačiusi, žiūriu filmuotą medžiagą. Apie Manto varžybas sužino ir kaimynai. Jie nepraleidžia progos sūnaus pagirti ir pasveikinti“, – draugiškais kaimyniškais santykiais patenkinta Manto mama.

Tačiau Erika neslėpė, kad kelis kartus per metus sūnus vis dėlto žada mesti treniruotes. „Būna, kad pabosta“, – prisipažino Mantas. Tačiau mama sugeba aptingusį, pavargusį sūnų paskatinti, kad ugdytų valią ir siektų tikslo: „Esu prisiskaičiusi ir prisižiūrėjusi, ką sako dabartiniai sportininkai. Jei ne jų mamos, ne vienas taip ir nebūtų tapęs tuo, kas yra dabar. Matydami, kad vaikui sekasi, negalime leisti pasiduoti. Ką gali žinoti, gal kada iš šios sporto šakos jis duoną valgys.“

Na, o kol kas Mantas kartu su broliuku džiaugiasi taurėmis, medaliais ir diplomais. Sėkmė Mantą lydėjo ir neseniai Anykščiuose vykusiame Lietuvos kiokušin karatė vaikų čempionate, kuriame savo amžiaus grupėje iki 12 metų ir 55 kg svorio kategorijoje tapo nugalėtoju.


  • Kiokušin karatė treniruotes Gargžduose lanko 35 vaikai. Iš jų 5 mergaitės. Vienoje grupėje vaikai nuo 6 iki 12 metų, kitoje – nuo 13 metų. Yra ir suaugusiųjų grupė.
  • Dovilų mokykloje treniruojami 9 berniukai ir 3 mergaitės. Vaikų amžius nuo 6 iki 15 metų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content