Duoklė oriai senatvei – senjorų namai

Išpirktas ar išnuomotas iš privatininkų buvusios kavinės „Astorija“ pastatas, manoma, būtų ideali vieta senjorų susibūrimams.

Klaipėdos rajone viena po kitos steigiamos atviros jaunimo erdvės, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms, kurie kasmet sudaro vis didesnę visuomenės dalį, užimtumo galimybių nedaug. Tad Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojai Rūtai Cirtautaitei ir Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkei Reginai Kernagienei kilo mintis kurti senjorų namus, kurie bent maža dalelyte prisidėtų prie orios senatvės siekio įgyvendinimo.

Užsiėmimai pagal poreikius

„Gerai, kad veikia Trečiojo amžiaus universitetas, tačiau jo lankytojai konkrečios susibūrimo vietos neturi. Glaudžiasi tai mokyklų klasėse, tai pačiame Švietimo centre ir pan. Senjorų namuose jie galėtų lankytis bet kuriuo metu. Čia būtų sukurta jauki aplinka, senjorai gertų arbatą, šnekučiuotųsi, dalintųsi savo džiaugsmais ir rūpesčiais, aptartų rajono ir šalies aktualijas, spaudą ir t. t. Pagal poreikį būtų rengiami įvairūs užsiėmimai: tiek rankdarbių, tiek sporto. Rajone jau veikia socialinių paslaugų centrai, jaunimo erdvės, laikas atsigręžti į senjorus. Vyriausybė deklaruoja, jog reikia tinkamą dėmesį skirti senjorams, tad svarbu, kad kalbos virstų darbais“, – teigė vicemerė R. Cirtautaitė.

Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė R. Kernagienė pripažįsta, jog dabar užsienio senjorų kasdienybė labai skiriasi nuo lietuvių. Dėl mažų pensijų mūsiškiai neišgali nei keliauti, nei pasimėgauti kitomis pramogomis. „Tad šie senjorų namai būtų bent šioks toks indėlis į jų įdomesnę, turiningesnę kasdienybę. Juk taip stinga bendrystės. Yra daug vienišų žmonių, kurių vaikai emigravę, tad dalis neturi net su kuo pabendrauti, belieka tik pro langą žiūrėti… Senjorų namuose reikėtų 1 ar 1,5 etato, kad prižiūrintysis pasirūpintų bendra tvarka. Už simbolinę kainą galėtų būti čia siūlomi ir pietūs“, – svarstė komiteto pirmininkė.

Išpirktų buvusią „Astoriją“?

Pasak pašnekovių, senjorų namams puikiai tiktų buvusios kavinės „Astorija“ pastatas. Tai rami vieta, yra jaukus kiemelis, šalia parkas, kur senjorai galėtų pasivaikščioti. Anksčiau būta kalbų šį privatininkų pastatą išpirkti ir pritaikyti Gargždų krašto muziejaus reikmėms, mat dabartiniame įstaigos pastate stinga vietos tiek eksponatams, istoriniams archyvams, tiek lankytojų edukacinėms veikloms. Tačiau apsistota ties ta mintimi, kad „Astorijos“ pastatas neišspręs muziejaus plėtros klausimo, mat tokio pobūdžio įstaigai reikalingos žymiai didesnės erdvės, tad galbūt verta pamąstyti apie muziejaus naujo pastato statybas, tam tinkamų sklypų paiešką. O senjorų poreikius buvusios „Astorijos“ pastatas visiškai tenkintų.

Žinoma, reikėtų investicijų. Patalpoms išpirkti, preliminariais duomenimis, reikėtų apie 150 tūkst. eurų, dar kelių šimtų tūkstančių remontui. „Galimas ir kitas variantas – patalpas nuomotis. Visa tai yra derybų klausimas, kuris gali kisti“, – samprotavo vietos politikės.

Vicemerė R. Cirtautaitė akcentavo, kad dabar svarbiausia – išsiaiškinti senjorų poziciją, ar jiems reikalingas toks objektas. „Kiek kalbėjau su pažįstamais, visi pasisako už, net daupariškiai teigė atvažiuosiantys į Gargždų senjorų namus“, – su šypsena prasitarė R. Kernagienė.

KOMENTARAI

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima KAVECKIENĖ: „Rajone daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Vidutinė gyvenimo trukmė 2014 m. buvo 76,36 m., moterų – net 80 m., vyrų – 72 m. Dėl to randasi ir tam tikra specifika tiek dėl sveikatos, tiek dėl socialinių paslaugų teikimo. Vyresnio amžiaus žmonės yra priskiriami prie pažeidžiamos visuomenės grupės, nes turi daugiau tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos ir kt. problemų. Dažnas pasijunta tiesiog nebereikalingas. 2014 m. buvo atlikta senjorų apklausa, kurioje 69,5 proc. rajono senjorų savo sveikatą įvertino kaip vidutinišką. Tai rodo, kad jiems tikrai reikia daugiau dėmesio, turime plėtoti paslaugas. Tad išties būtų naudos iš tokių senjorų namų.“
• Gargždiškė, buvusi ilgametė nepilnamečių reikalų vyr. inspektorė Birutė PETRAUSKIENĖ: „Pritariu senjorų namų steigimo idėjai. Būtų, kas juose lankytųsi. Pati, manau, taip pat užsukčiau, nors esu namų žmogus. Turiu 3 vaikus, 7 anūkus, kurie jau išsilakstę po pasaulį. Su buvusiais klasiokais vis dar artimai bendraujame: tai susitinkame, tai susiskambiname. Užsuku vis ir pas kaimynę, kuriai jau greit 90 m., išverdu sriubos ir nešu per gatvę. Pavasarį prasidės darbai daržiuke.“
• Gargždiškė, buvusi Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja, aktyvi visuomenininkė Donata LEKETIENĖ: „Senjorų namai – graži svajonė, mintis nuostabiai vilioja, bet kiek kainuos tokių namų išlaikymas? Iš kur tuos pinigus atimsime, juk neturime sutaupę, priešingai – Savivaldybė turi skolų.

  O dėl senjorų laisvalaikio galiu pasakyti, kad mūsų ketveriukė vienoje Gargždų kavinėje susitinka kiekvieną antradienį, mus jau pažįsta ir padavėja. Praleidžiame apie 2 val. Meniu vis tas pats – balta kava ir bandelė. Darbotvarkė būna tokia: 1) einamieji klausimai: politika, sportas, asmeniniai reikalai; 2) pranešimas ir jo aptarimas, diskutuojame, išreiškiame kiekvienas savo poziciją.“