Forume skambėjo bendros Vakarų Lietuvos regiono turizmo politikos idėja
Pirmasis Klaipėdos regiono turizmo forumas „Kur toliau?“, kurį organizavo Klaipėdos rajono savivaldybė, – tik pirmoji kregždė, skelbianti Vakarų Lietuvos regiono bendros turizmo politikos idėją. Renginys ne tik subūrė septynių savivaldybių – Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų bei Kretingos, Skuodo, Šilutės ir Klaipėdos rajonų – atstovus, bet ir įrodė, kad bendradarbiavimas gali būti ne šūkis, o realus veiksmas. Renginio dalyviai analizavo dabartinę turizmo situaciją, diskutavo apie regioninio turizmo pozicionavimo ir plėtros galimybes bei dalijosi įžvalgomis apie inovatyvius turizmo sprendimus ir vystė bendros Vakarų Lietuvos regiono turizmo politikos idėją.
Klaipėdos regiono turizmo forumo tradiciją kitąmet pratęs Kretingos rajono savivaldybė.
Paskelbė strategijos prioritetu
Lietuvos Vyriausybė paskelbė turizmą vienu iš strateginių 2025 metų prioritetų. Pasak už turizmo politiką atsakingos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės Lidijos Bajarūnienės, diskutavusios forume, siekiama skatinti tvarų ir inovatyvų turizmą, kuris prisidėtų prie šalies ekonomikos augimo ir tarptautinio konkurencingumo didinimo.
Turizmas yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, kuri sukuria darbo vietas, skatina regionų plėtrą ir stiprina šalies įvaizdį tarptautinėje arenoje. Investicijos į turizmo infrastruktūrą ir paslaugų kokybę padeda pritraukti daugiau lankytojų, o tai teigiamai veikia vietos verslus ir bendruomenes. Iki pandemijos turizmo verslas kūrė apie 6 proc. Lietuvos BVP, jame dirbo 55 tūkst. darbuotojų. Palyginimui, žemės ūkio kuriamas BVP sudaro mažiau nei 6 proc.
Anot ekspertės, atvykstamojo turizmo sektorius susiduria su mažu Lietuvos žinomumu. Be to, mūsų šalyje trūksta kokybiškos konferencijų infrastruktūros. Dėl neigiamos pandemijos ir geopolitinės situacijos įtakos sektorius neteko didelės dalies profesionalių darbuotojų, turistinio produkto savikaina pakankamai aukšta, o Lietuva turi labai stiprių konkurentų ir nepakankamai žinomumo. Turistų lankymosi geografija labai skiriasi tarp užsienio ir Lietuvos turistų. Pagal Valstybės duomenų agentūros pastarųjų metų duomenis, didžioji dalis užsienio turistų apsistoja Vilniuje (apie 60 proc.). Pastebėtina, jog užsieniečių kelionių po Lietuvą tendencijos skirtingos, priklausomai nuo jų kilmės šalies, atvykimo galimybių ir populiariausių būdų, mėgstamų vietovių ir kelionių tipų, kurortinio sveikatinimo paslaugų vartojimo, apsipirkimo, laisvalaikio pajūryje ar bendros istorijos vietovių lankymo, gamtos turizmo ir panašiai. Turistų srauto Lietuvos apgyvendinimo įstaigose pikas – liepos ir rugpjūčio mėnesiai, kai atvyksta po kiek daugiau nei 13 proc. turistų (pagal 2012–2019 m. bei 2023 m. tendencijas). Įprastai per 5 šiltuosius mėnesius nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio sulaukiame šiek tiek daugiau nei pusės (56 proc.) turistų. Eurostato duomenimis, Lietuvos sezoniškumas yra gana panašus į bendrą Europos Sąjungos šalių vidurkį 59–63 proc. Šiuolaikinio turizmo užduotis – sezoniškumo mažinimas.
Geriausias pavyzdys – skrydžių skatinimas
Klaipėdos regiono turizmo forume, praėjusio mėnesio pabaigoje vykusiame Priekulės meno ir kultūros centre, buvo ieškota atsakymų į vieną svarbiausių klausimų – kaip Klaipėdos regioną paversti tikra turistų traukos vieta ne tik vasarą, bet visus metus. Vienu ryškiausių renginio akcentų tapo atvira diskusija, subūrusi politikos, verslo, aviacijos bei turizmo srities profesionalus, diskutavusius, kokių sprendimų reikia, kad Klaipėdos regionas išnaudotų visapusišką turizmo potencialą. Pirmojo forumo metu kelta svarbiausia mintis – bendros Vakarų Lietuvos regiono turizmo politikos idėja. Kad veikiant bendrai galima pasiekti akivaizdžių rezultatų, geriausias pavyzdys yra 7 savivaldybių susitarimas remti 6 skrydžių kryptis Palangos oro uoste. Taip didinamas Klaipėdos regiono pasiekiamumas, skatinamas atvykstamasis turizmas ir nauji verslo ryšiai.
Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova forume pristatė praėjusių metų Klaipėdos regiono turizmo tendencijas ir statistinius duomenis. Pasak pranešėjos, duomenys rodo, kad trečdalis užsienio turistų, atvykusių į Lietuvą, apsilanko pajūryje, tačiau pajūrio savivaldybėse vis stipriau dominuoja vietiniai turistai, nors pernai jų skaičius krito 7 proc. Didžiausia rinka išlieka Vokietijos turistai, žymiai išaugo Latvijos. Palanga priima pusę visų pajūrio turistų, Klaipėda – 29 proc.
Diskusijose Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pastebėjo, kad statistiniai duomenys neretai prasilenkia su realybe. „Klaidžiojama ne keliais procentais, bet kartais“, – forume nuogąstavo kurorto vadovas. Oficialiai paskelbta, esą pernai Palangoje lankėsi apie 467 000 turistų, o vietinių turistų skaičius krito 11,5 proc., užsienio turistai sudarė tik 10 proc. Š. Vaitkaus duomenimis, pernai Palangoje apsilankė apie 1 200 000 turistų. Meras samprotavo, kad, matyt, neturima turistų srautų rodiklių iš privataus sektoriaus, dirbančio su patentais, individualia veikla. „Praėjusiais metais surinkome apie 20 proc. daugiau pagalvės mokesčio, tai kaip statistikoje gali kristi apsilankiusių turistų skaičius?“ – retoriškai klausė Palangos miesto meras. Anot jo, iškraipyti statistiniai duomenys kenkia ir regiono įvaizdžiui, ir investicijų pritraukimui, ir neprisideda prie turistinio Vakarų Lietuvos žinomumo bei patrauklumo.
Turistų poreikiai keičiasi
Statistiniai duomenys rodo, kad užsienio turistų viešnagės Lietuvoje metu 80 proc. pirmiausia akcentuoja apsipirkimą, 62 proc. lankymąsi istoriniuose objektuose, 59 proc. lankymąsi muziejuose, meno galerijose, lankymąsi SPA, sveikatingumo centruose – 58 proc. Vietiniams turistams, keliavusiems Klaipėdos apskrityje, svarbiausia veikla – ramus poilsis gamtoje, gamtos objektų lankymas (apžvalgos bokštai, pažintiniai takai, piliakalniai), lankymasis restoranuose, ketvirtoje vietoje lieka kultūros objektų lankymas, penktoje – pėsčiųjų žygiai.
Diskusijose dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas atitarė, kad pastaruoju metu turistų poreikiai iš tiesų keičiasi. „Žmonės nebenori vien tik gulėti, degintis paplūdimyje. Klaipėdos rajone turistams itin patrauklios vietovės yra Svencelė, Dreverna, Karklė. Tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia mūsų piliakalniai, domėjimasis Mažosios Lietuvos miestu Priekule, taip pat Dreverna, kuri šiemet tapo Mažąja kultūros sostine“, – kalbėjo B. Markauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad tiek vietinius, tiek užsienio turistus pastaruoju metu itin traukia ir gastronominis turizmas. „Deja, dar nesudarytos palankesnės sąlygos, kad kruizinių laivų, atplaukiančių į Klaipėdą, turistus galėtume nuvežti, pavyzdžiui, pas ūkininką pietų iš vietinių produktų“, – apgailestavo meras.
Forumo diskusijoje ekspertai atkreipė dėmesį, kad, siekiant pritraukti turistų, ekskursijas reikia paįvairinti kulinarinio paveldo edukacijomis, kultūrinėmis programomis. Tačiau tokios turistų vilionės Vakarų Lietuvos regionuose jau nėra naujiena: tai galima patirti ir H. Šojaus muziejuje Šilutėje, ir J. Gižo muziejuje Drevernoje bei kt.
Patraukliausi – dviračių takai
Pirmajame Klaipėdos regiono turizmo forume ypač akcentuotas dviračių turizmas. Vieningas požiūris į dviračių infrastruktūros plėtrą jau duoda rezultatų – 6 iš 10 lietuvių yra prisijaukinę šią transporto priemonę. Lietuvoje turimos dviračių infrastruktūros susisteminimas, Susisiekimo ministerijos iniciatyva, pirmąjį kartą vyko tik 2022 m. Prieš dvejus metus pristatytas nacionalinis dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros žemėlapis, kuriame sužymėti dabar esantys dviračių takai visoje Lietuvoje ir nurodyti infrastruktūros plėtros planai iki 2035 metų. Planuojama, kad iki tol pėsčiųjų ir dviratininkų takų tinklas nuo 3 tūkst. km išsiplės iki 5 tūkst. km. Šiems tikslams pasiekti numatoma skirti daugiau nei 300 mln. eurų, dalį investicijų gaunant iš ES fondų. Klaipėdos regiono asociacija dalyvauja ir tarptautiniame projekte didinant „Eurovelo10 – Baltijos jūros dviračių maršruto“ potencialą. Tačiau planai planais, o realybėje Vakarų Lietuvos savivaldybės susiduria su rimtais išbandymais: naujai įrengiami ir rekonstruojami takai ne visada sujungiami į bendrą gyvenamosios teritorijos dviračių takų tinklą ir eismo sistemą, neišspręstos atskirų kelio ruožų privačios nuosavybės problemos, dėl įvairių priežasčių vėluoja VIA Lietuva įgyvendinami dviračių trasų projektai. Forumo diskusijose apie Kretingos rajono savivaldybės patirtį tiesiant dviračių taką Kretinga–Palanga ir santykius su VIA Lietuva pasidalijo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Pajūris – neabejotinai labiausiai dviratininkų pamėgta Lietuvos teritorija. Pajūrio dviračių takai kasmet pritraukia vis daugiau pedalus minančių turistų ir aplinkinių rajonų gyventojų. Klaipėdą ir Dreverną ketinama sujungti nauju dviračių taku palei kraštovaizdžiu ir istoriniu paveldu garsėjantį Vilhelmo kanalą. Maršrutą dviračiais pernai jau išbandė Klaipėdos miesto ir rajono merai. Kaip numatyta – Dreverną būtų galima pasiekti pro Kairių poligoną. Atstumas – maždaug 22 km. Tačiau forume Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas akcentavo pagrindinę kliūtį, dėl kurios projektas kol kas neįgyvendinamas: dėl geopolitinės padėties yra numatyta Kairių poligono objektų, kuriems reikalingos itin didelės apsauginės zonos, plėtra. Šiuo metu ši problema svarstoma kartu su Krašto apsaugos ministerija.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
