Žemės ūkis

ES remia, bet ūkininkavimas sunkėja

Praėjusiais metais rajono ūkininkai, deklaravę pasėlius, gavo daugiau kaip devynis milijonus litų išmokų. Dar apie 1,5 milijono už galvijus, apie 2,1 milijono už ekologinį ūkininkavimą. Iš įvairių Europos Sąjungos struktūrinių fondų pernai pirkdami žemės ūkio techniką, investuodami į žemės ūkio valdas ir ūkio plėtrą ūkininkai gavo ar dar gaus apie 3 milijonus litų.

Pagalba ženkli

– Tarp šių paramos žemės ūkiui formų esama ženklių skirtumų, – teigia rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vincas Letukas. – Pirmuoju atveju nors išmokos yra tikslinės, jų grąžinti nereikia, o antruoju – ūkininkai, parengę atitinkamus projektus, sudarę sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra, privalo prisiminti ir atitinkamus įsipareigojimus. Pavyzdžiui, nekeisti gamybos profilio per artimiausius penkerius metus, siekti kuo efektyviau panaudoti gautą paramą ir panašiai.

– Parama iš Europos Sąjungos yra gana svari, – pritaria rajono ūkininkai. – Daugelis mūsų pirko naują pašarų ruošimo techniką (16 ūkininkų – aut. pastaba), įvairių padargų, fermų įrangą, nors ir ėmėme paskolas. Nacionalinė mokėjimo agentūra mums grąžino 50 procentų investuotų lėšų.

Tačiau daugelis ūkininkų pripažįsta, kad ūkininkavimo sąlygos sunkėja. Ypač vakarinėje rajono dalyje, kur mažėja galimybė išsinuomoti iš nuosavybės teisę atgavusiųjų žemę. Paprastai keičiama jos paskirtis. Žemdirbystės plotai atiduodami statyboms. Neretai didiesiems ūkininkams sumažėja galimybė pasisėti daugiau miežių pašarui, o ganyklos dėl statybų nutolsta. Paėmus paramą iš Europos Sąjungos, sutartyje numatomas įsipareigojimas penkerius metus nenutraukti gamybos, nekeisti jos profilio. Nutraukus gamybą ūkininkui gali tekti grąžinti ES lėšas. Tiesa, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje yra sudaryta speciali grupė, kuri gali nagrinėti panašius klausimus. Šios įstaigos pareigūnai mano, kad keičiant ūkio profilį, suteikta ES parama gali išlikti, o nutraukus gamybą, kažkiek pinigų gautų iš Sąjungos, turėtų būti grąžinama. Nors, kaip teigia Nacionalinės mokėjimo agentūros valdininkai, tokių atvejų beveik nepasitaikė.

Gąsdina prekių brangimas

Mūsų rajono ūkininkai būgštauja, kad priemiesčio žemėse ūkininkavimo veiklos bankrotų gali būti. Ir to priežastis yra Europos Sąjungos ir Lietuvos ekonominės kaimo politikos skirtumai. Europiečiai duoda pinigus lietuviams ūkininkams tikėdamiesi, kad gavę solidžią paramą šie tikrai išsilaikys rinkoje ir kops produkcijos kokybės gerinimo ar net didinimo kryptimi. O Lietuvoje žaliavų supirkimo įmonės nesuperka brangiau aukštos kokybės pieno, gerai nupenėtų jaučių ar tinkamai užaugintų kiaulių. Tokiu atveju ūkininkai, įsigiję modernią šienavimo techniką, susitvarkę tvartus, įsigiję pieno šaldymo įrangą už pagamintą produkciją negauna tiek, kad tas atlyginimas atpirktų visas išlaidas. Dabar, pavyzdžiui, dvylikos fermų savininkai, gavę ES pieno kokybės sertifikatus, šneka, jog 71-73 centai už bazinio riebumo pieno kilogramą yra nepakankamas atlyginimas. Vienas jų aiškino, jog pernai pirko įvairių trąšų už 50 tūkstančių litų. Šiemet už tą patį tokių trąšų kiekį jau sumokėjo 90 tūkstančių litų. Brangsta traktoriai, degalai, o žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos netgi mažėja.

Ūkininkai galvoja, kaip reikės atiduoti paimtas iš bankų paskolas, jei jų darbo vertė ženkliai krenta, pajamų mažėja. Tokie dalykai atbaido ir ūkininkus, norinčius sutvarkyti fermas pagal ES reikalavimus. Lietuvoje yra kooperatyvas „Lietuviškas pienas“, kuris dar gali derėtis ir pakovoti už savo atlyginimus, o pavieniai, kad ir stambesni pieno ūkiai, bus monopolistų sužlugdyti.

Antanas SAKALAUSKAS