Prisiekę širdimi priekuliškiai šauliai tarnaus Tėvynei
„Jūsų akivaizdoje iškilmingai pasižadu būti ištikimas Lietuvos valstybei ir stropiai rengtis ginti Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę“, – Vasario 16-ąją Priekulės miesto centre tvirtai skambėjo Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros šaulių) 3 rinktinės 311 šaulių kuopos kiekvieno nario priesaika ir jaunųjų šaulių pasižadėjimas. Iš šaulių būrio išaugę dabar šaulių kuopoje telkiasi apie 70 patriotiškai nusiteikusių įvairaus amžiaus priekuliškių. Tai istorinis miesto įvykis – tokios pilietiškumo bangos Priekulė, Mažoji kultūros sostinė, seniai neregėjo.
Didžiuojasi savo patriotiškumu
„Šiandien mūsų akivaizdoje prisieks šauliai ir duos pasižadėjimą jaunieji šauliai. Tai nepaprasta ir įsiminta diena. Priesaikos ir pasižadėjimo ritualas – svarbus ir iškilmingas momentas kiekvienam šauliui. Visais laikais laikytis duoto pažado – šventa pareiga, o jį sulaužyti – didelis nusikaltimas. Ištikimai tarnauti savo šaliai prisiekia karaliai, kiti valstybės vadovai. Tačiau šaulys prisiekia ne tik ištikimai tarnauti savo šaliai, bet ir negailėdamas jėgų ir net gyvybės ginti Lietuvą, jos laisvę ir nepriklausomybę. Šventus žodžius ištaręs tikru tapk žmogumi, prisiek ne vien tik žodžiais – svarbiausia – širdimi“, – gausiai į šaulių priesaikos ceremoniją Turgaus aikštėje susirinkę priekuliškiai vėliau „Bangai“ prisipažino, kad aidint šiems žodžiams sunku buvo tramdyti virpulį ir susijaudinimą. Jauna Trakimavičių šeima, su maža dukrele Giedra stebėję šventę ir iš širdies giedoję Lietuvos himną, sakė didžiuojasi šaulių pasiryžimu. „Tikrai jaučiamės saugesni, oresni ir patriotiški“, – emocijų neslėpė kalbinti priekuliškiai.
Šaulių kuopos vėliavėlę saugojęs jaunasis šaulys Vilius Lukošiūnas „Bangos“ korespondentei patvirtino pasiryžęs ginti Tėvynę. „Tėveliai žino mano pasižadėjimą ir tam pritaria“, – neabejodamas savo pasirinkimu tvirtai kalbėjo paauglys.
Kuopos įkūrimas – istorinis įvykis
Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros šaulių) 3 rinktinės 311 šaulių kuopos vado pareigos patikėtos Karinių jūrų pajėgų seržantui Giedriui Sabaliauskui, kuris itin sėkmingai ir pareigingai iki šiol vadovavo priekuliškių šaulių būriui. Ką tik pasižadėjimą ir priesaiką davusius šaulius pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.
Klaipėdos įgulos karo kapelionas majoras Remigijus Monstvilas pakvietė Priekulės parapijos kleboną kanauninką Viktorą Ačą pašventinti kuopos šaulių vėliavą, nes „apie ją bursis Priekulės žemės žmonės tam, kad būtų šaunūs Lietuvos piliečiai ir patriotai“.
„Labai svarbu, kad priekuliškių šaulių kuopa įkurta būtent Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną. Šios prasmingos datos niekas niekada nepamirš. Atvirai tarus jau ir nebeprisimenu, kada paskutinį kartą mūsų regione buvo įkurta būtent kuopa. Tai didžiulis priekuliškių patriotizmo įrodymas, vado G. Sabaliausko, beje, dituviškio, nuopelnas. Labai džiaugiamės, kad šaulių veiklos prasmingumą supranta Klaipėdos rajono savivaldybė, pernai jaunųjų šaulių aprangai skyrusi
5 000 eurų“, – „Bangai“ komentavo Vakarų (jūros šaulių) 3 rinktinės vadas Rolandas Lukšas.
Prieškariu – aktyvi veikla
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė „Bangai“ pasakojo, kad Priekulės šaulių organizacijos istorija siekia tarpukarį, kai 1923 m. prie Lietuvos buvo prijungtas Klaipėdos kraštas. Po šių įvykių jau tų pačių metų vasario ir gegužės mėn. į Priekulę atvykę Lietuvos šaulių sąjungos atstovai ragino priekuliškius įsteigti šaulių būrį. Pastarasis susibūrė neilgai trukus – rugpjūtį. Leidinėlyje „Priekulės viltis“ skelbta, kad pirmasis organizacijos vadas buvo A. Naujoks, o būrio vadas J. Dovils. Būrys nuo pat pradžios buvo labai aktyvus: suorganizavo chorą, sporto ir vaidintojų sekcijas, prisidėjo rengiant lietuvių kalbos kursus. 1933 m. rugpjūčio 13 d. buvo paminėtas Priekulės šaulių būrio įsteigimo dešimtmetis. Tais metais būriui vadovavo patriarcho Martyno Jankaus sūnus Kristupas. Minėtame leidinyje rašoma, kad būriui daug yra pasitarnavę Reizgys iš Stragnų ir Levkavičius iš Priekulės. Pažymėtina, kad priekuliškių šaulių būrys buvo sudarytas beveik išimtinai tik iš kaimo jaunimo. Visos žymesnės šventės, renginiai, kita kultūrinė veikla buvo siejama kartu su kitomis Priekulėje veikusiomis draugijomis.
Kartu su muziejumi
Sovietų sąjungos invazija, skaudūs prieškario ir pokario politiniai įvykiai, II pasaulinis karas nutraukė šaulių veiklą, kuri vėl atgimė tik po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. 1991 m. Priekulėje įsisteigusio suaugusiųjų šaulių būrio pirmasis vadas buvo Kazimieras Kačinskas. Ilgą laiką jaunųjų šaulių būriui vadovavo Kazimieras Margevičius. „Nuo 2005 m. šauliškoji veikla buvo apmirusi. Viskas pakito, kai 2014 m. jauniesiems šauliams pradėjo vadovauti šaulys, seržantas G. Sabaliauskas“, – prasmingomis permainomis džiaugiasi muziejaus vadovė S. Vinciūnienė. Ji akcentavo, kad šaulių ir Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus bendra veikla yra labai tampri. Bendrystė siekia dvidešimtmetį – tai ir muziejaus kūrimo metai, kai šauliai kartu su Klaipėdos rajono politinių kalinių ir tremtinių skyriumi rinko istorinę medžiagą, gražino aplinką, vykdė remonto darbus, tvarkė juridinius klausimus. Dabar kiekvieną penktadienį gausus jaunųjų šaulių būrys renkasi muziejuje, kuriame pagal neformalaus ugdymo programą „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ vyksta jaunimą dominantys užsiėmimai. Ten pat kartą per mėnesį renkasi ir suaugusiųjų šaulių būrys. „Kartu organizuojame įvairius renginius, mokymus, šventes. Dėkojame už svarią pagalbą neformaliame ugdyme Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus specialistėms Rasai Žvaginienei ir Vilmai Gudzevičienei. Švietimo ir mokslo ministerijos lėšos svariai prisideda vykdant programą. Bendros pastangos davė vaisių – Priekulės šaulių būrys išaugo iki 70 narių ir Vasario 16-osios šventėje jau prisiekė net kuopa“, – akivaizdžios veiklos rezultatus apibendrino S. Vinciūnienė.
