Sukaktys

Vietoj savanoriškos gaisrininkų draugijos – sukarinta tarnyba

Praėjusį savaitgalį iškilmingai paminėtas Gargždų gaisrinės 100 metų jubiliejus. Gargždų savanorių ugniagesių draugija – viena seniausių šalyje. Rajono Savivaldybės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai apdovanojo rajono ugniagesius už gerą darbą. Garbios sukakties proga Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei rajono komandų ugniagesius pasveikino įvairių įmonių, įstaigų atstovai. Juos palaimino Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas.

Dokumentus sunaikino gaisrai

Šventinio minėjimo pradžioje ugniagesiai ir svečiai susirinko Gargždų PGT patalpose. Šiai progai Gargždų krašto muziejaus istorikas Egidijus Miltakis archyvuose surado dokumentų apie Gargždų gaisrinės raidą, nors per gaisrus jų išliko nedaug. Čia buvo eksponuojami ir gaisrininkų šalmai – ne tik naudoti Lietuvoje, bet ir Europos šalyse, Amerikoje. Tai dalis Gargždų PGT viršininko, pulkininko leitenanto Stanislovo Petriko sukauptos kolekcijos.

Muziejaus direktorė Giedrė Mogilaitė akcentavo, kad Gargždai buvo tipinis pasienio miestelis, apstatytas mediniais namais. Taigi kilus gaisrui viename name, ugnis nusiaubdavo visą miestelį. Ji priminė, kad praėjusį šimtmetį Gargždai labai nukentėjo 3 kartus. 1915 m. sudegė Gargždų dvaras. 1939 m. rugpjūčio 15 d. čia kilęs gaisras sunaikino 253 pastatus. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui, sudegė beveik visas miestelis.

Biudžetą papildydavo orkestras

Istorikas E. Miltakis akcentavo, jog apsaugos nuo gaisrų priemonės visoje Lietuvoje buvo menkos. 19 amžiaus viduryje išsiplėtus pramonei miestuose ir miesteliuose, pagausėjus gyventojų, susirūpinta priešgaisrinėmis priemonėmis. Pirmoji Gargždų savanorių ugniagesių draugija įkurta 1907 m. gruodžio 12 d. Jos pirmininku tapo Gargždų klebonas B. Baltrūnas. Pasak istoriko, šios draugijos kūrimo iniciatoriai buvę žydai, plėtoję įvairius verslus, ir buvę suinteresuoti priešgaisrine apsauga. Dauguma savanorių gaisrininkų taip pat buvo žydai, kurie rėmė materialiai.

Gargždų savanorių ugniagesių draugijos veikla nutrūko prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Ji atkurta nepriklausomybės metais. E. Miltakio duomenimis, Gargždų ugniagesius, palyginus su kitų vietovių, vietos savivaldybė rėmė ir palaikė labiau. Jie savo biudžetą papildydavo per rinkliavas viešuose miesto renginiuose už ugniagesių orkestro pasirodymus. Tačiau lėšų trūko: ugniagesiai turėjo tik rankinius siurblius, kuriuos į gaisrą veždavo į vežimus pakinkyti arkliai. Ugniagesiai buvo menkai mobilūs, todėl gesino tik Gargžduose ir netoli miestelio. Draugija turėjo savo nuostatus ir vėliavą, kurioje pagrindinis akcentas buvo šv. Florijono, ugniagesių globėjo, atvaizdas.

Susirūpinta priešgaisrine sauga

Pasak Gargždų PGT viršininko Stanislovo Petriko, praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje priešgaisrinei apsaugai Lietuvoje nebuvo pakankamai skiriama dėmesio. Savanoriai gaisrininkai nepajėgė atlikti šio sunkaus darbo. Pokariu įkurtos profesionalios priešgaisrinės dalys. Jos veikė Priekulėje ir Gargžduose. Ūkiuose įkurti ugniagesių būriai. 1963 m. Gargžduose pastatytas gaisrinės pastatas. 1992 m. irstant ūkiams įsteigta Klaipėdos rajono priešgaisrinė komanda.

1997 m. Gargžduose pradėjo veikti sukarinta priešgaisrinė dalis, o už poros metų – Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kurioje dirba statutiniai darbuotojai, o Priekulės miesto komandoje – pagal sutartį. Ugniagesių komandos perduotos seniūnijoms.

„Šiemet rėmėjų lėšomis rekonstravome garažus, kuriuose laikoma specialioji technika. Lėšų gavome ir iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento. Todėl galėjome sutvarkyti grindis, ištinkuoti sienas. Be to, galėsime įsigyti modernią ventiliavimo sistemą“, – kalbėjo S. Petrikas.

Priekuliškiui – Trečiojo laipsnio kryžius

Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, šia intencija aukojęs šv. Mišias, palinkėjo, kad Viešpats Dievas globotų gaisrininkus, pagal savo pašaukimą gelbstinčius žmonių turtą ir jų gyvybę. Juos taip pat pasveikino svečiai.

Rajono Savivaldybės merui V. Dačkauskui palinkėjus ryžto, drąsos, mero pavaduotoja R. Cirtautaitė įteikė padėkos raštą Gargždų PGT viršininkui pulkininkui leitenantui Stanislovui Petrikui už pavyzdingą pareigų atlikimą. Padėkos raštais taip pat apdovanota 19 Gargždų PGT bei rajono komandų ugniagesių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Lukošius padėkojo gaisrininkams už gerai atliekamą darbą, palinkėjo profesionalumo, žmonių pagalbos ir dėkingumo. Gargždų PGT Priekulės komandos skyrininkui Dainiui Domantui jis įteikė garbingą apdovanojimą – Trečiojo laipsnio kryžių „Pagalbon artimui“. Šis ugniagesys vasarą Venckuose, gyvenamajame name kilus gaisrui, iš uždūmintų patalpų rizikuodamas be kvėpavimo apsaugos aparato išnešė vaiką. Ugniagesio gelbėtojo žvaigžde apdovanoti Gargždų PGT viršininko pavaduotojas Alvydas Končius, skyrininkai Jonas Lengvinas ir Juozas Petrikas.

Klaipėdos miesto PGT viršininkas R. Stankevičius įteikė simbolinę dovaną – laikrodį. „Mūsų darbe sėkmė priklauso nuo laiko“, – akcentavo jis.

Seimo narys Petras Gražulis, pasveikinęs su gražiu jubiliejumi, kalbėjo apie sunkų gaisrininkų darbą, linkėjo, kad Seimas daugiau dėmesio skirtų jiems.

UAB „Hidrostatyba“ atstovai šimto metų jubiliejaus proga ugniagesiams padovanojo specialiai sukurtą suvenyrą bei gėlių kompoziciją su žiburėliais. Gaisrininkus pasveikino ir rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Sigitas Lečas, rajono Policijos komisariato viršininkas Edmundas Zbarauskas bei kiti svečiai.

Virginija LAPIENĖ