Puslapio svečias

Futbolo kalbą supranta visi pasaulio žmonės


Gargžduose gimęs ir augęs futbolininkas Algirdas Soraka seniai gyvena Amerikoje. Tačiau jis iki šiol su nostalgija prisimena Minijos vingį, parką, tvarkingas miesto gatveles bei, žinoma, čia paliktus tėvus ir seserį. Šį rudenį po 14 metų, praleistų už Atlanto, Algirdas pirmą kartą apsilankė gimtuosiuose Gargžduose ir trykšte tryško džiaugsmu. Su šypsena jis įžengė ir į „Bangos“ redakciją.


Iškeliauti paskatino nežinomybė


“Įvažiavusį į Gargždus mane užplūdo teigiamų emocijų banga. Neapsakomai gera čia sugrįžti, pamatyti tėvus, draugus, artimuosius. Smagu, kad miestas yra labai išgražėjęs, išaugęs“, – džiaugėsi pašnekovas, kuris pirmuosius kaip futbolininko žingsnius žengė būtent čia. Dabar jis dėkingas Antanui Blinstrubui, kuris įdiegė virtuozišką futbolo kamuolio valdymo techniką, Romui Laurinavičiui, kuris išmokė, kaip mąstyti aikštėje. Meile futbolui Algirdą užkrėtė treneris M. Terentjevas. „Tai buvo žmogus, kuris paskatino išbandyti jėgas stadione, tikėjo mano gebėjimais. Pamenu, tuo metu tėvai abejingai vertino mano didžiulį norą žaisti futbolą. Jie sakydavo, kad iš to duonos nevalgysi. Nepaisiau tų kalbų, siekiau futbolininko karjeros“, – sakė pašnekovas. Algirdas kartu su V. Globiu, A. Vainora bei dabar jau legenda tapusiu futbolininku Arminu Narbekovu kamuolio spardymo įgūdžių mokėsi Panevėžio sporto mokykloje internate. Pasak Algirdo, Panevėžyje visi gargždiškiai buvo vieningi: „Dažnai leisdavome laisvalaikį, kartu važiuodavome namo, eidavome į paštą paskambinti tėvams. Internate – griežta tvarka, todėl, jei būčiau neturėjęs draugų, pažįstamų, būtų buvę sunku. Ten reikia turėti tvirtą charakterį“. Vėliau Algirdas sportininko įgūdžius lavino Klaipėdoje, Ukmergėje, kurioje žaidė futbolo klube „Vienybė“. Teko vyriškiui žaisti ir Kaune klube „Kelininkas“. Tačiau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo futbolo ateitis Lietuvoje buvo miglota, FIFA nenorėjo pripažinti mūsų futbolo federacijos. „Todėl laimės ieškoti išvykau į Ameriką. Ten žaidžiau St. Petersburgo „Kickers“ komandoje. Su šia komanda laimėjome Amerikos taurę“, – su šypsena prisiminė pašnekovas.


Žaidžia savo malonumui


Algirdui teko suktis Amerikos futbolininkų „grietinėlėje“. Jis žaidė įvairiuose Amerikos futbolo klubuose: Niujorke Rusijos ir Amerikos komandoje, į kurią susirinkę žaidėjai iš buvusios TSRS aukščiausiosios lygos, „Municipal“ ir kt. Dabar Algirdas kamuolį spardo savo malonumui, žaidžia Floridos „Uncle Charlie“ komandoje. Paklaustas, ar Amerikoje vyrai tradiciškai kaip ir Lietuvoje po varžybų susirenka į barą išgerti po bokalą alaus, atsakė: „Kai žaisdavau su profesionalais, ne. O dabar, kai futbolas – tik pomėgis, kartais su vyrais atsipalaiduojame ir bare. Manau, to reikia, nes žaidėjai tokiu būdu susidraugauja, tampa vieningesni. Komandoje yra vyrų iš Brazilijos, Olandijos, Italijos, Rumunijos, Serbijos, ne visi iš jų supranta angliškai. Tačiau juokingiausia, kad po antro bokalo kalbos barjeras išnyksta. Be to, atsipalaidavimo akimirka – puiki proga išsakyti savo pastabas ar pageidavimus treneriui“. Vien iš futbolo, pasak Algirdo, Amerikoje pragyventi sunku. „Daugelis žaidėjų turi papildomus darbus. Pavyzdžiui, aš dirbu tokioje firmoje, kuri perpardavinėja suremontuotus namus. Man tenka atlikti įvairius apdailos darbus“, – sakė pašnekovas.


Didžiuojasi esąs lietuvis


Už Atlanto Algirdas sutiko ir savo mylimąją Jūratę, su ja sukūrė šeimą. Prieš 10 metų Niujorke jie sumainė aukso žiedus. „Didelių vestuvių tikrai nebuvo, artimieji ir giminės juk Lietuvoje. Mums buvo svarbu susituokti“, – pasakojo pašnekovas. Paklaustas, kokios tautybės jo žmona, jis šypsodamasis atsakė, kad, žinoma, lietuvė. Nors pašnekovas už Atlanto praleido jau 14 metų, jis niekada savęs netapatino su amerikiečiais. „Aš esu lietuvis, gimęs Gargžduose. Amerikoje visi žino, kad Algirdo gimtinė – Gargždai. Mano kabinete kabo ir Lietuvos vėliava, net mano mašinos priekiniai numeriai lietuviški. Labai mėgstu lietuvišką atributiką ir marškinėlius. Amerikoje dažnai nešioju futbolo ir ledo ritulio rinktinių marškinėlius. Labai džiaugiausi, kai sesers vaikai man padarė staigmeną, padovanodami Gargždų futbolo klubo „Banga“ marškinėlius“, – pasakojo jis.


Skatina pamėgti futbolą


Mūsų miestą aplankęs Algirdas džiaugėsi, kad futbolas čia atgyja. “Smagu klausytis sesers vaikų pasakojimų, kad Gargždų futbolo klubas „Banga“ sulaukia vis daugiau dėmesio. Fantastiška, kad per rungtynes į stadioną susirenka keli šimtai sirgalių, anksčiau to nebuvo. Gerai, kad Klaipėdos rajone atsiranda modernių sporto aikštelių, profesionalių trenerių“, – sakė Algirdas. Jis džiaugėsi, kad vis daugiau vaikų svajoja apie futbolininko karjerą. Anot pašnekovo, net jei jie netaps įžymiais sportininkais, futbolas pravers gyvenime. „Futbolas – tai kalba, kurią supranta visi pasaulio žmonės. Mokėdamas tą „kalbą“ lengvai susirasi draugų, kur gyvenimas tave nublokštų“, – sakė Algirdas. Jis akcentavo, kad savo gyvenimo istoriją pasakoja tik todėl, kad galbūt taip paskatins jaunuolius žaisti futbolą.


Agnė SURPLYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content