Kosėjimas ir čiaudėjimas – pavojingi aplinkiniams

Esame įpratę, kad lengvo peršalimo simptomai yra neišvengiami žiemos palydovai, vis dėlto ir kosėjimas, ir čiaudėjimas – pavojingi aplinkiniams. Jei kosėjantis žmogus serga, į orą net 6 metrų spinduliu pasklinda virusai ir bakterijos, o drauge su jomis ir užkrato „dovanėlė“.

Čiaudulys ir kosulys – natūralus mūsų organizmo apsauginis refleksas. Skaičiuojama, kad per valandą net nesergantis žmogus sukosėja 1–2 kartus tam, kad iš kvėpavimo takų pašalintų svetimkūnius, virusus ar bakterijas, alergizuojančias, dirginančias medžiagas, susikaupusį sekretą.

„Ne bet koks kosulys ar čiaudulys yra pavojingas ar užkrečiamas. Aišku, kai esame šalia kosėjančio ar čiaudinčio žmogaus, nebūtinai žinome, kad, pavyzdžiui, kosulys – nepavojingas, sukeltas alerginės astmos ar refliukso. Tikra rizika aplinkiniams kyla, jeigu žmogus serga, t. y. kai su kosuliu ar čiauduliu pasireiškia ūmios ligos simptomų – karščiavimas, sloga, dusulys, skrepliavimas. Kadangi ir kosėjimo, ir čiaudėjimo jėga labai didelė – ne veltui šie refleksai vadinami organizmo „sarginiais šunimis“ – viskas, kas pasklinda kosėjant ar čiaudint, sklinda labai greitai ir labai plačiai“, – pasakoja šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė.

Dėl dažnesnio vaikų kosėjimo kiekvieną rudenį JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse primenama, kaip svarbu nuo mažumės mokyti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Jo esmė – „Drakulos judesys“, kai kosėjama ar čiaudima į sulenktą alkūnę, pakėlus ranką 90 laipsnių kampu.

„Pasaulyje jau sutariama, kad kosėjimas ar čiaudėjimas į alkūnę, ypač jei po ranka nėra nosinės, – vienas efektyviausių būdų apsaugoti aplinkinius nuo užkrato, nes jei kosulys ar čiaudulys sukeltas infekcinių ligų, tai – atviras kelias plisti bakterijoms ar virusams oro lašeliniu būdu“, – pasakoja gydytoja ir atkreipia dėmesį, kad kosėjimas ar čiaudėjimas užsidengiant veidą ne delnu, o alkūne apsaugo aplinkinius nuo virusų bei bakterijų, kurias nusikosėjęs ar nusičiaudėjęs žmogus perneša nuo delno ant rankenų, indų ir kitų daiktų.

Lietuvoje „Drakulos judesys“ dar nėra plačiai žinomas, kitaip nei JAV ar Jungtinėje Karalystėje, kur šios kosėjimo ir čiaudėjimo technikos mokoma kiekviename vaikų darželyje ar mokykloje. Kaip pastebi gydytoja V. Vilkė, Lietuvoje apskritai esame linkę sirgti nelabai „mandagiai“.