Neapykantos kalba neįgaliųjų atžvilgiu vis dar dažnas reiškinys
Plačiai nuskambėjęs Žiežmarių gyventojų pasipriešinimas šiame miestelyje įkurti protinę negalią turinčių žmonių globos centrą išprovokavo daug negatyvių komentarų apie neįgaliuosius. Šis bei panašūs atvejai, patekę į viešąją erdvę, parodo, kad mūsų visuomenė į žmones su negalia dar gana dažnai reaguoja negatyviai.
Trūksta žinių
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėjos Alionos Gaidarovič teigimu, neigiamas reakcijas į negalią turinčius žmones dažniausiai išprovokuoja žinių trūkumas.
„Mūsų organizuojamuose mokymuose gana dažnai pastebime, kad žmonės vadovaujasi neteisingais mitais apie kitokius mūsų visuomenės narius. Neįgalieji – ne išimtis. Ypač kai kalbame apie proto negalią. Vyrauja nuostata, kad tokie žmonės gali kelti pavojų. Tačiau net nemėginama aiškintis, ar gali būti kitaip“, – sako teisininkė.
Jos teigimu, Žiežmarių atvejis tai puikiai parodė. „Viena vertus gerai, kad ši istorija pasirodė viešai, mes pamatėme, kas vyksta, ir turėjome galimybę patikrinti savo požiūri į žmones su protine negalia. Kaip mes reaguotume, jeigu panašus centras kurtųsi mūsų kaimynystėje? Deja, negatyvių straipsnių komentarų buvo labai daug. Panašu, kad dažnai neigiamo komentaro autorius net nemėgino įsigilinti, apie kokią proto negalią kalbama. Kai kuriuose komentaruose buvo apstu neapykantos kalbos. Blogai ir tai, kad kai kurie nelabai susimąstė, kad skleidžia neapykantos kalbą. Mes su tuo susiduriame gana dažnai“, – pasakoja A. Gaidarovič.
Negebame suprasti?
Neigiamos reakcijos tampa neapykantos kalba, o tai kelia pavojų mums visiems, ne tik toms socialinėms grupėms, į kurias jos nukreiptos. Neapykanta – tai žinutė kiekvienam bendruomenės nariui apie grėsmes. Kartais, deja, tai atrodo toks kasdienis dalykas, kad tik retas susimąsto, ar netampa neapykantos kalbos skleidėju.
„Pavyzdžiui, vairuotojų nepakantumas važiuojamąja kelio dalimi su vežimėliu riedančiam neįgaliajam. Signalizuoja, replikuoja, nepagalvodami, kad šis žmogus taip važiuoja todėl, kad šaligatvių borteliai per aukšti, jog jis užvažiuotų. Toks visuomenės elgesys gali paskatinti žmogų izoliuotis, vengti viešumos. O taip gali atsitikti su bet kuriuo, kurio negalia, tautiškumas, odos spalva, religija ar net lytis kitiems užkliūva. Štai kokių realių pavojų gali sukelti nesantaikos kalba“, – įspėja A. Gaidarovič.
Kaip elgtis pastebėjus tokius atvejus?
ŽEIT atstovų teigimu, pastebėjus neapykantos kalbos atvejus, būtina reaguoti. „Kuo daugiau abejingumo tokiems viešiems pareiškimams ar komentarams, tuo mažiau ir dėmesio skiriama neapykantos kalbos prevencijai. Todėl kviečiame visus, pastebėjusius panašių neapykantos kalbos apraiškų, pranešti ne tik mums, bet ir kreiptis į portalų, kurie skelbia tokius tekstus, redakcijas. Taip pat verta elgtis ir dėl komentarų socialiniuose tinkluose“, – ragina A. Gaidarovič.
Kas yra neapykantos kalba?
Tai yra kalba, rašymas, gestai ar bet kokia kita verbalinės ir neverbalinės komunikacijos priemonė, kuria asmenys ar socialinės grupės diskriminuojamos pagal tokius požymius: rasę, religiją, etninę ir tautinę kilmę, lytį, negalią, seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.
Kas yra neapykantos kurstymas?
Neapykantos kurstymas yra viešas skleidimas (žodžiu, raštu) informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Žodžio laisvė ir neapykantos kalba
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau Konstitucija numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Publikacija finansuota pagal Europos Sąjungos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietybės programą.
Šioje publikacijoje išreikšta autoriaus nuomonė, jam tenka visa atsakomybė už turinį.
Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už galimą pateiktos informacijos naudojimą.
