Savivaldos rinkimuose pasikliautų net šešiolikmečių balsais

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) siūlo leisti balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nuo šešiolikos metų. Klaipėdos rajone vykstančios diskusijos kelia sumaištį – kol kas nėra vieningos nuomonės, kaip reikėtų tinkamai nuspręsti.

Keistų Konstituciją

Su minėtu siūlymu praėjusią savaitę buvo supažindinta Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba, kuri iki spalio 1 d. turi diskutuoti su rajono gyventojais, politikais ir kitais suinteresuotais asmenimis bei pateikti sprendimą – pritaria ar nepritaria LiJOT pozicijai.

Siūlymui įgyvendinti gali reikėti keisti net LR Konstituciją, nes dabar teisę balsuoti turi asmenys, kurie rinkimų dieną yra sulaukę 18 metų. „Konstitucijos straipsnio pakeitimas būtų didžiulis žingsnis – tam neužtenka tik priimtos mūsų pozicijos. Turime inicijuoti diskusijas tarp jaunų žmonių, visuomenės ir politikų bei dalintis argumentais ir atkreipti dėmesį į tokios balsavimo teisės suteikimo trūkumus, taip pat ir galimas grėsmes“, – teigė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Antanas Mikalauskas.

Pasak jo, daugelio politikų reakcija yra palanki, nes priėmus šį Konstitucijos pokytį būtų labiau formuojamas jaunimo įprotis balsuoti ir dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime.

LiJOT išskyrė ir daugiau priežasčių, kodėl tai turėtų būti įteisinta. „Toks pakeitimas įgyvendintų vieną esminių demokratijos principų: kuo didesnė piliečių dalis turi teisę rinkti valdžią, kuri atstovauja jų interesams, tuo valstybė demokratiškenė“, – sakė A. Mikalauskas. Čia pabrėžiama ir migracijos problema, dėl kurios jaunimas praranda įtaką regionuose. Nemažai jaunų žmonių išvyksta studijuoti į didžiuosius Lietuvos miestus, todėl nebemato prasmės dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose.

Mero įvardinti negalėjo

Nusprendėme patikrinti, ar 16–18 metų mūsų miesto moksleiviai žino apie Klaipėdos rajono savivaldybę. Paklausus Gargždų „Vaivorykštėje“ sutiktą gimnazistų būrelį, kas yra rajono meras, nė vienas negalėjo atsakyti, o juk Vaclovas Dačkauskas Savivaldybei vadovauja jau ketvirtą kadenciją.

Tęsiant klausimų laviną su gimnazistais diskutuoti pasidarė dar įdomiau: už ką balsuotų savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose niekas negalėjo pasakyti, tačiau nedrąsiai gynėsi, esą nesektų tėvų pėdomis ir patys priimtų sprendimus. Tačiau čia išlindo kita problema  – mokiniai palankiai įvardijo asmenis, kurie save intensyviai reklamuoja, dalyvauja visuose įmanomuose renginiuose, tačiau jų darbo rezultatai – migloti.

Jaunuoliai taip pat tvirtino, kad dabar nemato reikalo domėtis vietos savivalda, nes neturi galimybių joje dalyvauti. Jeigu įgytų teisę balsuoti, norėtų išsakyti savo nuomonę ir tada pradėtų domėtis politine situacija rajone.

„Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių prezidentė Deimantė Meškytė norėtų, kad tokia pataisa būtų priimta, tačiau siūlė, kad pamokose būtų pateikiama daugiau informacijos apie rajono politinę padėtį. „Mane supantis jaunimas yra besidomintis politika ir tikrai visi žino, kas yra rajono meras. Tačiau pritariu ir tam, kad mokyklos, bendradarbiaudamos su Savivaldybe, turėtų labiau skatinti mokinius domėtis savivalda“, – kalbėjo mergina.

Dabar mokykloje yra dėstoma istorija, pilietiškumo pagrindai, tačiau, pasak gimnazijos prezidentės, jų metu apie savivaldą beveik nėra kalbama. Kyla klausimas, ar neapsišvietęs jaunimas netaptų politikų įrankiu rinkimuose?

Vertina dviprasmiškai

Rajone minėtas siūlymas vertinamas dviprasmiškai. „Labai sunku vertinti šią situaciją. Iš pradžių buvau už, bet paskui pradėjau svarstyti, ar tokio amžiaus jaunuoliai pakankamai pažįsta savo rajono politikus, turi reikiamų žinių, todėl susilaikiau. Nežinau, kokį sprendimą reikėtų priimti“, – svarstė Klaipėdos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Martynas Pocius.

Tarybos narė Rasa Petrauskienė pridūrė, kad balsavimo nuo 16 m. įteisinimas yra atsakingas sprendimas ir tam reikia labai pasiruošti. „Esu už tai, kad rinkimuose dalyvautų jaunimas žinantis, kas vyksta savivaldos gyvenime, todėl reikėtų paankstinti politologijos kursą švietimo programose“, – siūlė R. Petrauskienė. Ji taip pat pažymėjo, kad svarbu, jog šis siūlymas netaptų bandymu manipuliuoti jaunimu, kuriam galbūt trūksta žinių arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Kiti svarsto, kad tai paskatintų jaunimą pradėti anksčiau domėtis savivalda. „Tai turėtų jaunuolius paskatinti pradėti anksčiau domėtis rajono politikais, savivalda, ugdytų pilietiškumą ir galbūt pastūmėtų kitus piliečius aktyviau dalyvauti rinkimuose“, – mintimis dalijosi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė.

Edita KALNIENĖ

Asociatyvi nuotr.