Valstybės šimtmečiui įamžinti – biudžeto lygiava

Rajono seniūnijos pradeda įgyvendinti Lietuvos valstybės šimtmečio įamžinimo idėjas, kurioms realizuoti kiekvienoje seniūnijoje iš rajono iždo skiriama po lygiai – 3 000 eurų.

Savivaldybės taryba praėjusiame posėdyje pritarė trims originalioms idėjoms: Endriejave bus įamžintas knygnešių atminimas, Vėžaičiuose – prisiminta pirmą kartą iškelta Trispalvė, o priekuliškiai planuoja pagerbti istoriją, pastatydami žirgo skulptūrą ir tuo pažymėti, jog miestas nuo seno susijęs su žirgų sportu.

Įamžins knygnešius

Veiviržėnų kultūros centrui leista įrengti memorialines lentas, skirtas Endriejavo valsčiaus 1864–1904 metų knygnešių atminimui įamžinti ant Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus parapijos bažnyčios vartų. Telšiškiai skulptoriai Osvaldas Neniškis ir Marius Norkus jau yra parengę projektą, pagal kurį ant bažnyčios vartų bus įrengtos dvi rausvo granito juostos, papuoštos tautinio rašto motyvais, kuriose bus surašytos 38 knygnešių pavardės. Anksčiau pasitarimuose svarstyta ir galimybė memorialines lentas, skirtas knygnešių atminimui, įrengti ant Endriejavo bibliotekos sienos ar kokio nors akmens šalia jos, tačiau yra planuojama kultūros pastato renovacija, ir šios minties atsisakyta.

Kad ant bažnyčios vartų būtų įamžintas knygnešių atminimas, niekas neprieštaravo, o istorikai dar ir pagyrė šios idėjos autorius. Pasak istoriko Virginijaus Jocio, faktas, jog bus įamžintas Endriejavo knyg­nešių atminimas, yra labai svarbus, nes taip gaivinama mūsų istorinė atmintis. Vieta memorialinėms lentoms prie bažnyčios taip pat esanti labai svarbi, nes bažnyčios tvora jau yra tapusi Endriejavo simboliu, o ir patys knygnešiai daugiausia gabeno religines knygas.

Vieni pirmųjų iškėlė tautinę vėliavą

Vėžaitiškiai mažosios architektūros elementais įprasmins atgautą Nepriklausomybę. Anot projektą įgyvendinančio Vėžaičių kultūros centro direktorės Almos Slušnytės, vėžaitiškiai vieni pirmųjų rajone 1988 m. spalio 21 d. iškėlė tautinę vėliavą miestelio centre, prie dabartinio Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo. 1991 m. vasario 16 d. čia buvo pasodintas ir ąžuolas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai pažymėti. Valstybės šimtmečio proga vėžaitiškiai prie vėliavos stovo ir ąžuolo ketina įrengti atminimo lenteles su užrašais, priminsiančiais šias svarbias istorines datas.

Priekulėje prie tilto atsiras „Žirgas“

Dar šiais metais iki Kalėdų Priekulėje, Stragnų II kaime, prie pagrindinio kelio Klaipėda–Šilutė, netoli tilto, turėtų atsirasti ne mažesnis kaip 3 metrų aukščio plieninis „Žirgas“ ant akmeninio postamento su užrašu „Priekulė. Lietuvos valstybingumo 100-mečiui. 2018“ bei Priekulės miesto herbu. Gargždų krašto muziejaus, kuris įgyvendins šį projektą, duomenimis, jau prieš 100 metų mieste kasmet vykdavo vasaros šventės, kuriose su žirgais pasirodydavo tautiniais rūbais pasipuošusios merginos. Nuo 1956 m. Priekulės Vingio parke nuolat vykdavo įvairios žirginio sporto varžybos, o pastaruosius 25 metus – konkūrų varžybos Edmundo Klimovo taurei laimėti. Pasak muziejaus vadovo Mariaus Mockaus, 2002 m. Priekulės herbe buvo nutarta pavaizduoti raitelį ir lašišą. „Būsimai skulptūrai, įamžinsiančiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pasirinkome žirgą, kaip vieną iš pagrindinių Priekulės herbo simbolių. Manome, kad skulptūra „Žirgas“ tinkamiausiai reprezentuos Priekulės miestą ir jo istoriją. Rangovas turi pagaminti žirgo skulptūrą. Skulptūra – kalviškas dirbinys, montuojamas ant akmens postamento“, – prašyme rajono merui dėstė M. Mockus.

Sulaukė replikų

Politikai mažosios skulptūros idėjoms pastabų irgi neturėjo, tik projektus svarstant Tarybos posėdyje, užkliuvo priekuliškių „Žirgas“. Tarybos narys Jonas Dromantas sakė, jog pritaria žirgo skulptūrai, tačiau sukritikavo eskizą, kuris jam labiau priminė kuiną, o ne žirgą. J. Dromanto nuomone, skulptūros negalima daryti bet kaip, kad, anot jo, neatsitiktų taip, kaip su skulptūra „Banga“ Gargžduose, kuri yra „žiaurūs kažkokie nagai“ ir jos paskirtis esą dėl to visai kita. Tarybos narė Audronė Balnionienė replikavo, jog politikai negali būti visų sričių specialistai, tad tegul meno kūrinį vertina ekspertai ir reikia tikėtis geriausio rezultato, kuris, jos teigimu, turėtų skirtis nuo pirminio eskizo. Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis pastebėjo, jog tikras meno kūrinys, kuris vienam gal negražus, o kitam nuostabus, visada sukelia diskusijas, o jei apie jį niekas nekalba – tai ne menas.