Su vėju per marias!

Gintariniai padėkos karšiai buvo įteikti vaikų darželio direktorei R. Žutautienei, laivininkui A. Eirošiui, pagrindinės mokyklos direktoriui R. P. Kytrai ir jo pavaduotojai V. Rimkuvienei.

 

Prie istorinio kuršių laivo reisinės „Dreverna“ pamėgo fotografuotis jaunavedžiai. Praėjusį šeštadienį su šūkiu „Su vėju per marias!“ nuvilnijo tradicinė Drevernos kaimo ir Žvejų šventė „Ant marių kraštelio“. Tačiau marių vėjas mažai gaivino, nes plieskė per 30 laipsnių karštis. Matyt, ta nežmoniška kaitra atbaidė ir pačius dreverniškius, kurių susirinko negausiai, ir Savivaldybės vadovus, nes nė vienas jų neatvyko pasveikinti senojo žvejų kaimo gyventojų su jų tradicine švente.

Dreverna bunda?

Tačiau Žvejų šventėje buvo gausu atvykėlių iš Klaipėdos, Gargždų, kitų Lietuvos kampelių. Smagu buvo matyti, kad Dreverną jau atrado keliauti mėgstantys žmonės, atvykstantys čia savo automobiliais, motociklais, laiveliais. Ir nieko nuostabaus – Drevernoje atsiranda vis daugiau įdomių objektų: istorinis kuršių laivas – reisinė, laivadirbio J. Gižo muziejus su savo kultūrinėmis ir turizmo programomis, ką tik pastatytas apžvalgos bokštas-regykla. Net vestuvininkai iš toliau jau suka į Dreverną – klostosi tradicija jaunavedžiams fotografuotis prie reisinės. „Drevernos svečius, manau, sudomins ir ką tik bendruomenės namuose atidarytos gintaro dirbtuvės, kuriose vyksta edukacinės programos, rodoma, kaip apdorojamas gintaras, kaip kuriami papuošalai. Dreverna ima vis labiau traukti žmones – štai mažųjų laivų uoste yra prisišvartavę net apie 80 laivelių. Žmonės pramogauja, žvejoja mariose. Taigi, Dreverna yra puiki vieta gyventi, prašom, atvažiuokite, kurkitės“, – nuotaikingai kvietė Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė. Tikimasi, kad prieplaukos operatoriaus dėka – paraišką yra pateikęs vietos verslininkas – uosto prieigose atsiras tai, ko dabar dar trūksta Drevernai – maitinimo, apgyvendinimo paslaugų. Akivaizdu ir tai, kad patys dreverniškiai ima labiau tvarkytis, puošti savo sodybas. „Man pikta, kuomet kas nors sako, kad mes, dreverniškiai, miegam. Koks letargas, koks miegas? Pažiūrėkite į kultūrinių renginių programą, kiek renginių! Turime folkloro ansamblį, vaikų vokalinį ansamblį „Pamariukai“, – vardijo Drevernos renginių organizatorė Virgina Asnauskienė. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė, daug atidavusi sveikatos, kad Dreverna suklestėtų, taip pat pasidžiaugė, kad V. Asnauskienės vadovaujami dreverniškiai dalyvauja centro programoje „Žuvies kelias“ – pristato edukacinę koncertinę programą „Į žvejus eisiu“, vykstančią J. Gižo etnografinėje sodyboje, o kai reikia, pasipuošę pamario krašto kostiumais, pasitinka į Dreverną atvykstančius svečius.

Šventės atidarymo J. Gižo sodyboje akimirka – Marių gelmių atstovų sveikinimai.Žuvis ir griūvanti prieplauka

Regis, Dreverna gali greitai visu kuo pasivyti anapus marių, Kuršių nerijoje, klestinčias gyvenvietes. Žinoma, jei tik Dreverną mylintiems žmonėms ir patiems dreverniškiams Šventės dalyviai kartu su folkloriniu ansambliu, vadovaujamu V. Asnauskienės, traukė senas žvejų dainas.nepritrūks entuziazmo ir gero ūpo. Jau atsirado viltis, kad Drevernoje bus galima pagaliau nusipirkti net rūkytos žuvies, kurios anksčiau su žiburiu tekdavo ieškoti, bet pavykdavo surasti tik… Kintuose. Mat prieplaukos prieigose prie vieno žvejo namo jau išdygo ir kioskelis prekiauti žuvimi, deja, šventės dieną jis buvo uždarytas. Uostelyje pačia skaniausia pamario krašte žuviene vaišino Aldona Stasiukėnienė.Atvykėliai veltui žvalgėsi į tuščią langą. Gal nekibo kaip tyčia… Tačiau žuvies buvo – ja tradiciškai Drevernoje prekiavo kintiškiai. O jeigu rimtai, gražėjančioje Drevernoje labiausiai akis bado senoji prieplauka – su išmuštomis didelėmis duobėmis, nurūdijusiais knechtais. Ir šventės dieną, į šią prieplauką tradiciškai atplaukus pagrindiniam šventės personažui – Jūratei su svita, užsižiopsojusiems žiūrovams reikėjo gerokai pasisaugoti galimų rimtų traumų. Visa ši liūdnai atrodanti teritorija, griūvanti prieplauka – privataus verslo valdos. Ir ji tikrai nepuošia turistų vis dažniau lankomos Drevernos.

Padėkos karšiai – nusipelniusiesiems

Nulydėję Jūratę, kurios personažą įtikinamai kūrė Priekulės kultūros namų direktorė Alanta Zapalskienė, su svita į J. Gižo etnografinės sodybos kiemelį, šventės dalyviai pagerbė labiausiai nusipelniusius Drevernai žmones. Gintarinių padėkos karšių šiemet nusipelnė keturi aktyvūs Gražėjančios Drevernos vaizdą smarkiai gadina apleista privati prieplauka, o atsirandančios gilios duobės jau kelia pavojų rimtai susižeisti.dreverniškiai. Drevernos pagrindinės mokyklos direktoriui Rimantui Povilui Kytrai apdovanojimas buvo įteiktas už geranoriškumą ir kūrybingą bendradarbiavimą su Drevernos įstaigomis, direktoriaus pavaduotojai Vilijai Rimkuvienei – už šiuolaikišką jaunosios dreverniškių kartos ugdymą, Drevernos vaikų darželio direktorei Romai Žutautienei – už meilę vaikystei ir nuoširdų mažųjų dreverniškių ugdymą. Ketvirtasis simpatiškas medinis karšis, papuoštas gintaro gabalėliu, už laivininkystės dvasios Drevernoje puoselėjimą ir kūrybingą bendradarbiavimą įteiktas Antanui Eirošiui, istorinio kuršių laivo – re „Mums Drevernoje gyventi gera“, – sakė visą amželį čia gyvenančios ir šventes labai mėgstančios Virginija Skersienė (kairėje) ir Teresė Mažikienė.isinės „Dreverna“ laivininkui. Padėkos raštai už aktyvią veiklą bendruomenėje įteikti Priekulės kultūros namų darbuotojai Nijolei Viršilienei ir dreverniškiui Algiui Vasiui, pastačiusiam koplytstulpį mokyklos kieme.

O prieplaukoje iki vėlaus vakaro vyko koncertai, įvairios žvejiškos atrakcijos, uostamiesčio amatininkų gildija mokė senųjų amatų, laivininkai norinčiuosius įkvėpti gaivaus oro plukdė po marias. Ir su vėjeliu!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content