Rekonstruojami paminkliniai kryžiai, menantys krašto istoriją
Šimtamečiai geležiniai paminkliniai kryžiai, menantys žmonių, krašto istoriją, sparčiai nyksta. Tuo susirūpinę tyrinėtojai surengė ekspediciją į Judrėnų, Veiviržėnų, Gargždų senąsias kapines, kur restauravo juos ir skleidė žinią, jog senųjų kryžių atnaujinimas – svarbus tradicijos išsaugojimas.
Rūpintojėlis pasitinka ir išlydi
Pro vartus įžengus į Judrėnų kapines žvilgsnį traukia parimęs rūpintojėlis. Seniūnijos iniciatyva švėkšniškio Vytauto Bliūdžiaus išdrožinėta masyvi skulptūra čia pastatyta šiemet. „Atrodo, kad rūpintojėlis mus pasitinka ir išlydi, o su kai kuo pasilieka“, – šyptelėjo Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas.
Netoli kapinių vartų, gyventojų pageidavimu, prieš metus pastatytas kolumbariumas, kuriame 18 nišų, tebėra tuščias. Anot seniūno, mintį apie laidojimą kolumbariume reikia prisijaukinti. Aplink jį aikštelė išgrįsta trinkelėmis, kaip ir takas, vedantis legendinio lakūno S. Dariaus tėvų ir senelių kapo link.
Judrėnų istoriją liudija keliolika išlikusių šimtamečių geležinių paminklinių kryžių. Užrašas ant vieno skelbia, kad mirusysis palaidotas 1890 metais. Šie korozijos pažeisti kryžiai rodo tik kapo vietą, o jų kauburėliai išnykę. Matyt, nebėra palaidotųjų palikuonių, kurie rūpintųsi kapaviete. Z. Siminauskas pastebėjo, jog, apleistas kapavietes užleidus naujiems laidojimams, kryžiai nuo jų nuimti ir saugomi Judrėnų koplyčios rūsyje.
Kapinėse dėmesį traukė keletas atnaujintų senų geležinių kryžių. „Šiemet čia su studentais, kalviu lankėsi Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorė Laima Kėrienė, kurią sudomino turtingas, kitoniškas mūsų paveldas, – atskleidė seniūnas. – Apžiūrėjo senus kryžius ir kai kuriuos ėmėsi atnaujinti padedant ir mūsų seniūnijos gyventojams. Keliolika restauravo, dalį išsivežė. Džiaugiamės šia gražia intencija.“
Unikalus vietinis paveldas
Iš Gargždų kilusi prof. L. Kėrienė „Bangai“ kalbėjo, kad ji tęsia savo buvusios dėstytojos šviesaus atminimo Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės, pusę amžiaus tyrinėjusios kalviškąją tradiciją, darbą ir prisideda ruošiant spaudai jos knygą. „Mes lankėmės miestelių ir kaimų kapinėse, kur fotografavome senus geležinius paminklinius kryžius, bet pastebėjome, kad jų nedaug belikę. Jie masiškai griaunami ir naikinami, – apgailestavo profesorė. – Žaibiškai parengėme projektą, kurį finansavo Kultūros taryba, ir surengėme ekspedicijas į Judrėnų, Veiviržėnų, Gargždų ir kitų savivaldybių kapines juos restauruoti, konservuoti, skleisti žinią, jog reikia saugoti šį unikalų vietinį paveldą. Jis neįrašytas į paveldo registrą – kapavietės, kryžiai yra privati nuosavybė, todėl nebuvo žiūrima kaip į visuomeninę vertybę. Tačiau šiuo atveju daugiau laisvės – kaip prižiūrėti, gali nuspręsti seniūnija, bendruomenė.“
Jos nuomone, šių praeities ženklų sunaikinimas yra nusikaltimas – kas beprimins krašto praeitį.
Judrėnų kapinėse ekspedicijos dalyviai savanoriškai gelbėjo pakrypusius, į žemę susmigusius senus geležinius kryžius: nušveitė rūdis ir padengė specialiomis medžiagomis – užkonservavo, kad bent dešimtmetį stovėtų, kol vietos gyventojai apsispręs, kaip saugoti šį paveldą. „Tvarkėme kryžius, kur matyti, jog kapas neprižiūrimas, sunykęs, ko gero, šeimininko nėra“, – patikino profesorė.
Šiuolaikinėje kapavietėje – praeities reliktas
Ekspedicijos dalyviai kelis kryžius iš Judrėnų ir Veiviržėnų kapinių išsivežė restauruoti į Telšius. „Judrėnų kryžiui norime daryti Nukryžiuotojo kopiją ir pritvirtinti prie kryžiaus kapinėse. Figūros originalą reikia išsamiai ištirti – jis lietas su molio gurgučiu, unikalus gaminys. Tačiau po dažais vyko smarki korozija ir liejinys sutrūko. Tikėtina, kad šį padarė vietinis meistras. Sutvarkius ir užkonservavus jį verta atiduoti muziejui, – dėstė prof. L. Kėrienė. – Veiviržėnų kapinių geležinis kryžius puošnus, bet reikia atnaujinti korozijos pažeistas detales – aliuminines žvaigždeles. Restauravimo procesas brangus, daug laiko reikalauja, bet šis kryžius vertas rekonstrukcijos, jį reikia konservuoti ir grąžinti į kapines. Tai, ką pradėjome Judrėnuose ir Veiviržėnuose, baigsime nemokamai.“
Pašnekovės teigimu, šimtamečiai kryžiai mena krašto, palaidotų žmonių istoriją. Paminklinius kryžius statė prasigyvenusieji gyventojai, turintys savimonę, kad reikia įamžinti šeimos, giminės atminimą. Įdomu ir tai, iš kur tuomet vežėsi geležies, kokie kalviai ir iš ko išmoko gaminti kryžius.
Prof. L. Kėrienė su ekspedicija porą dienų praleido ir Gargžduose tvarkydama šimtamečius kryžius senosiose miesto bei Laugalių evangelikų liuteronų kapinaitėse – atgaivino 19 kryžių. „Gargždai – buvęs pasienio miestelis, besiribojęs su Mažąja Lietuva. Laugalių kapinėse tebėra keli seni geležiniai kryžiai, nuo kurių taip pat nušveitėme rūdis“, – kalbėjo prof. L. Kėrienė.
Gargždų senosiose kapinėse ji pastebėjo prasmingų dalykų, kaip antai į šiuolaikinę kapaviečių architektūrą žmonės įkomponavo ir restauruotą seną kryžių. Senų kryžių atnaujinimas – svarbus tradicijos išsaugojimas.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
